Pastaruoju metu šalies ūkiuose pasipylus nelaimėms, Valstybinė darbo inspekcija ragina visas žemės ūkio bendroves bei pavienius ūkininkus, organizuojant bei vykdant darbus nuosekliau instruktuoti darbuotojus, ypač naujai priimtus, akcentuojant galimus rizikos veiksnius (kritimas į kolektyvinėmis priemonėmis neapsaugotas grūdų priėmimo duobes, uždusimas užpylus biriomis medžiagomis, pvz., grūdais, sėklomis, sužalojimai veikiančiais įrenginiais, remontuojant juos neišjungus ir pan.) bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Skaityti toliau →

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungą (LJŪJS) atstovauja Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir aktyvaus, kaime besikuriančio jaunimo interesus, taip pat padeda spręsti įvairias jauniesiems ūkininkams aktualias problemas.

Plečiantis mūsų veiklai ir augant kolektyvui tapome dar atsakingesni ir su kiekvienais sąjungos gyvavimo metais planuojame plėsti savo atsakomybės ir įtakos ribas. Pastaruoju metu LJŪJS ieškodama naujų galimybių, saugumo ir ekonominių garantijų bei įvertinusi bendradarbiavimo tarptautinėse organizacijose svarbą, nusprendė kreiptis į CEJA (Europos jaunųjų ūkininkų taryba, pranc. Conseil européen des jeunes agriculteurs) su prašymu priimti į savo gretas. Žengti šį svarbų žingsnį taip pat paskatino aplinkybė, jog Lietuvoje nėra organizacijos, kuri tinkamai atstovautų jaunųjų ūkininkų interesus viršnacionaliniu lygiu, o tarptautinių organizacijų vaidmuo dažnai yra gerokai svarbesnis, nei atskirų organizacijų sprendimai, todėl galima drąsiai teigti, kad tokiu būdu įgausime galimybę lengviau susitarti bei derinti savo pozicijas. Be to, įvertinus aplinkybę, kad Lietuvoje yra užfiksuota tik 13 proc. iki 40 metų valdos valdytojų ir 87 proc. virš 40 metų, mūsų tikslas – pritraukti į kaimą kuo daugiau jaunimo, didinti jaunųjų ūkininkų skaičių bei palengvinti jų įsitraukimą į žemės ūkio veiklą. Tuo tarpu narystė Europos jaunųjų ūkininkų taryboje leistų prisidėti prie žemės ūkio politikos kūrimo, kuris suteiktų aiškesnias jauniesiems ūkininkams perspektyvas, bei sutvirtintų kaimo vietovių politiką ir užtikrintų kartų atsinaujinimą. Skaityti toliau →

Berlynas. Šios vasaros karščiai tapo išbandymu nemažai daliai Europos ūkininkų. Kiek įmanoma, drėkinama, daug kur skaičiuojami mažesni derliai nei laukta, nuo pragaištingo karščio gelbstimi gyvuliai. Vokietijos žiniasklaidoje mokslininkai tvirtina, kad šalį alinantys karščiai gali būti besikeičiančio klimato pasekmė.

Metereologijos tarnyba skelbia, kad pietų Hesene, dalyje šiaurės Bavarijos, Saksonijoje, pietinėje Branderburgo dalyje įsigalėjo didžiausia per penkiasdešimt metų sausra. Skaityti toliau →

Karštis atslūgo? Neskubėkime daryti tokių išvadų. Tai – tik prasidėjusio proceso pradžia. Praėjusį savaitgalį Suvalkijoje meteorologai užfiksavo 35,5 laipsnius pagal Celsijų. Tiek oficialiai. Žinau, kad daugelis sakysite: o mano kieme termometras rodė aukštesnę temperatūrą! Kolega iš Varėnos rajono tikino, kad ne saulėkaitoje ir 1,5 m aukštyje pritvirtintas termometras (tokie temperatūros matavimo standartai) sustingo ties 36 laipsnių padala. Vis dėlto karščio Lietuvoje rekordo – 37,5 laipsnių, – kuris pasiektas 1994 m. liepos 30 dieną Zarasuose, dar neįveikėme. Tačiau neabejokite: šį rekordą pagerinsime, gal net labai greitai. Skaityti toliau →

Žodis „kanapė“ Lietuvoje dažnai vis dar siejamas su kvaišalais. Tačiau toks požiūris po truputį keičiasi. 2014 metų sausį mūsų šalyje įteisinus pluoštinių kanapių auginimą, verslininkams atsivėrė nauja niša ir galimybės plėstis. Tiesa, viskas nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – augalai ir jų auginimo sąlygos turi atitikti griežtus reikalavimus, nuostatas. Kadangi ši verslo šaka pakankamai nauja, verslininkai teigia, kad tenka daug mokytis, dirbti siekiant išsiaiškinti apie pluoštinių kanapių auginimo metodus ir subtilybes. Skaityti toliau →

Bronius Markauskas, Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, sako, kad tiek AB „Rokiškio sūris“, tiek prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimai tai tiesiog viešųjų ryšių akcijos, bet ne realus rūpestis ūkininkais. „Šiandien kooperacija ūkininkų neišgelbės, nes kooperatyvams mokama mažesnė kaina nei stambiems ūkininkams. Pieno rinkoje – perteklius“, – sako p. Markauskas. Skaityti toliau →

J. Mankausko nuotr.

Nuo ankstyvo ryto iki vidurnakčio laukuose jau žybsi kombainų ir traktorių šviesos. „Puikus oras, viskas gerai, nei rūko, nei rasos, grūdai sausutėliai, dregmė tesiekia 12 ir 13 proc., seniai taip bebuvę. Mūsų kraštuose šiemet kol kas nei vėjai, nei lietūs nesuplakė javų, gamta gailestinga, atsilygina už ankstesnes negandas. Byra gausiai, ūkininkai nesiskundžia”, – „Ūkininko patarėjui” džiaugėsi Lietuvos ūkininkų sąjungos Biržų skyriaus pirmininkas, augalininkystės ir sėklininkystės ūkio šeimininkas Kęstutis Armonas. Skaityti toliau →

Žemės ūkio ministrės  2015 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-632 patvirtintos  Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“ įgyvendinimo taisykles. Paramą biodujoms iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminti galės gauti ūkininkai, labai mažos ir mažos įmonės, vykdančios gyvulininkystės arba paukštininkystės veiklą.

Šiems metams priemonės veiklai skiriama 15 mln. Eur paramos, o paraiškos priimamos nuo š. m.  rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. Skaityti toliau →

Antraisiais afrikinio kiaulių maro siautėjimo Lietuvoje metais išryškėjo ne tik klinikiniai, bet ir socialiniai, psichologiniai ligos požymiai: kiaulių augintojai neklauso veterinarų patarimų, dėl savo nelaimių kaltina ir kitų sričių ūkininkus.

Grūdų augintojai užsiplieskė
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriui Jonui Miliui įsakius kiaules penėti tik termiškai apdorotais pašarais, Kiaulių augintojų asociacija bando įtikinti vyriausiąjį valstybinį veterinarijos inspektorių, kad javų augintojai, kurių laukuose knisasi ir maro virusą su išmatų krūvelėmis bei šlapimo balutėmis palieka šernai, turi termiškai apdoroti eksportuojamus grūdus, nes paprastas džiovinimas viruso neužmuša, jis lieka gyvybingas net 6 mėnesius ir gali apkrėsti ES rinką. Skaityti toliau →

J. Mankausko nuotr.

Užsitęsi pieno krizė Lietuvoje ir visoje Europoje gali turėti liūdnų pasekmių – ūkininkai praneša skerdžiantys karves.

„Mes žinome, kad yra eilės pas supirkėjus, turime ūkininkų, kurie turėjo po 100, 200 karvių ir naikina fermas. Tokius atvejus žinau Anykščių, Alytaus rajonuose. Dabar kai kuriuos gelbsti tai, kad karvės gali ganytis ganyklose, o žiemą kas bus, nežinau“, – DELFI sakė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas, ūkininkas Jonas Vilionis. Skaityti toliau →

J. Mankausko nuotr.

Deklaruotų pasėlių struktūroje fiksuojami ryškūs pokyčiai – žieminių kviečių pasėlių plotai augo 60%, pluošinių kanapių – 7,6 karto, pupų – 2,7 karto.

Negalutiniais deklaravimo duomenimis, šįmet daugiausia ūkininkai sėjo žieminių kviečių (20% nuo bendro deklaruoto ploto), vasarinių kviečių (9,2%), vasarinių miežių (6,7%), žieminių rapsų (4,3%), žieminių kvietrugių (3,3%), žirnių (2,8%), avižų (2,3%) ir pupų (2,1%). Skaityti toliau →

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, šiemet 63,1 proc. sumažėjo vasarinių rapsų pasėlių. Todėl tikimasi, kad ūkininkai sės kur kas daugiau žieminių rapsų. Šiltėjant rudens ir žiemos periodui, ši kultūra gali būti sėjama ir vėliau, negu buvo rekomenduojama.

Agrotechnika nesikeičia

Profesorius Albinas Šiuliauskas sakė, kad užsitęsusi sausra neturėtų sustabdyti žieminių rapsų sėjos darbų. „Tikimasi, kad sausra dar tęsis. Todėl ūkininkai neturėtų kreipti dėmesio į tai, kad žemė yra sausa. Bet kuriuo atveju rapsus būtina sėti“, – sakė jis. Skaityti toliau →