2025 m. liepos 1 d. Briuselyje vyko CEJA (Europos jaunųjų ūkininkų tarybos) konferencija, skirta Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) po 2027 m. Vienas iš kelių svarbiausių renginio akcentų – Lietuvos atstovo, jaunųjų ūkininkų sąjungos nario Vytenio Grigo pasisakymas. Jis konferencijoje pristatė savo patirtį bei visos Lietuvos problematiką apie tiesiogines išmokas ir jaunųjų ūkininkų poreikius, akcentuodamas jų svarbą kuriant ateities BŽŪP.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) kartu su kitų Europos šalių jaunaisiais ūkininkais pasirašė bendrą dokumentą dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities. Šiuo veiksmu siekiama apginti vieningą ES žemės ūkio politiką ir išreikšti susirūpinimą dėl siūlomų naujų finansavimo modelių, galinčių ją susilpninti.

Reaguodami į viešai anonsuotą žemdirbių protestą, norime aiškiai pasakyti – tai nėra visų ūkininkų protestas. Jį inicijuoja stambiausių Lietuvos žemvaldžių atstovai – Žemės ūkio taryba, siekiantys išlaikyti ilgalaikes sistemines privilegijas, o ne atstovauti smulkių ir vidutinių ūkių ar regionų interesams.

Proteste keliami reikalavimai – tai turtingiausiųjų bandymas išlaikyti patogią, dešimtmečiais susiformavusią situaciją, vengiant mokėti teisingus mokesčius. Kalbama ne apie ūkininkų išlikimą, o apie pelnų apsaugą tiems, kurie dažnai generuoja daugiau nei 5 800 eurų grynojo pelno per mėnesį. Šie reikalavimai neturi nieko bendra su tikrosiomis kaimo problemomis.

Šiandien regionuose matome nebe lėtą nykimą, o beveik sistemingą sunaikinimą. Emigracija tęsiasi, ūkininkai nustumiami nuo žemės. Užsidaro mokyklos, darželiai, bendruomenių centrai. Tai nėra atsitiktinumas – tai tiesioginės valdžios sprendimų pasekmės.

Ir nors kasmet girdime pažadus apie „regionų atgaivinimą“, realybėje matome visai ką kitą – sprendimus, kurie vienas po kito smogia tiems, kurie dar bando išlikti.

Sąjungos atstovai birželio 10 d. kartu su LR piliečiais rinkosi prie LR Seimo taikiai protesto akcijai, kurios metu skambėjo dainos, organizatorių kalbos, renkami parašai įstatymo pakeitimo projektui, o protesto dalyviai buvo vaišinami koše ir arbata.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, reaguodama į Premjero Gintauto Palucko pasisakymus dėl pirmojo būsto neapmokestinimo, šį žingsnį vertina kaip sveikintiną reakciją į visuomenės lūkesčius. Vis dėlto pažymime – vien politinių pareiškimų neužtenka, kai jiems vos po kelių valandų ima prieštarauti koalicijos narių pareiškimai apie galimus naujus mokesčio modelius.

„Jei valdančioji koalicija mato, kad balsų daugumą surinks toks siūlymas, vadinasi, ji tokį siūlymą ir palaikys“, – komentavo G. Paluckas, sukeldamas nuostabą net tarp savo partijos kolegų.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas neslėpė nusivylimo:

„Posėdžiauji komitete, svarstai projektą, apie tai nė žodžio niekas nesako. Po dviejų valandų gauni žinutę – visas jūsų darbas – tuščias reikalas.“

Tai – jau septintas nekilnojamojo turto mokesčio variantas, o visuomenė pagrįstai ima nepasitikėti vis besikeičiančiais politiniais signalais.

Lietuvos žemės ūkio rūmai (toliau – ŽŪR) tampa nuoseklios politinės atakos taikiniu. Nepaisant to, kad tai viena seniausiai Europoje veikianti savivaldos institucija, atstovaujanti ne tik žemdirbiams, bet ir visiems kaimo gyventojams, pastaraisiais metais vis garsiau skamba siūlymai panaikinti ŽŪR įstatymą, atimti finansavimą, kurio ŽŪR negauna, ir perimti funkcijas. Kas už viso to stovi?

Gegužės 19 d. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovai dalyvavo susitikime su LR Prezidento patarėjais. Susitikimo metu aptarta smulkiųjų ir vidutinių ūkių situacija Lietuvoje, ūkių stambėjimo ir galios koncentracijos tendencijos bei dėl to kylančios grėsmės.

Išreiškėme susirūpinimą dėl žemės koncentracijos, paramos paskirstymo bei augančio skurdo lygio kaimiškose vietovėse. Taip pat atkreipėme Prezidento patarėjų dėmesį į iniciatyvą panaikinti LR Žemės ūkio rūmų įstatymą – tai vertiname kaip signalą apie stambiųjų interesų dominavimą politiniame lygmenyje. Pabrėžėme, kad ūkininkų atstovavimas neturėtų būti vertinamas pagal valdomų hektarų skaičių.

Plungės centre, 2025 m. gegužės 4 d. tarp daugiabučių namų ir garažų masyvo, įgyvendinta išskirtinė žaliųjų erdvių iniciatyva – čia pasodintas daugiau nei 200 medžių ir krūmų miškas, simboliškai pavadintas „Miesto mišku Irma“.

Kviečiame pasižiūrėti reportažą iš Italijoje vykusio balandžio 9-12 dienomis seminaro, kurio metu LJŪJS valdybos narys V. Grigas kalbina CEJA (CEJA Young Farmers ) viceprezidentą Matteo Pagliarani apie jo ūkio kompleksiškumą.

Taip pat užduoda kelis šiai dienai aktualius klausimus ūkininkams apie:

• jautienos kainų kilimą;
• mažų ūkių gyvybingumą;
• triufelių (grybų) auginimą.

Gero žiūrėjimo!

Skurdas ir nelygybė Lietuvoje – augančios žemės ūkio paramos koncentracijos pasekmė: Jaunieji ūkininkai ragina permąstyti ES paramos paskirstymą.

Lietuva išlieka viena iš pirmaujančių Europos Sąjungos šalių pagal skurdo rizikos ir pajamų nelygybės rodiklius. Deja, esama žemės ūkio paramos paskirstymo tvarka tik gilina šią problemą. Apie tai praėjusią savaitę vykusiame susitikime su Europos Komisijos nariu Christophe’u Hansenu, atsakingu už žemės ūkį, kalbėjo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovai balandžio 9–12 d. dalyvavo CEJA (Europos jaunųjų ūkininkų tarybos) organizuotame seminare Italijoje, kur susirinko jaunieji ūkininkai iš įvairių Europos šalių aptarti žemės ūkio ateities.

Jaunųjų ūkininkų iššūkiai pristatyti žemės ūkio ministrui: nuo šlapynių tvarkymo iki žemės įsigijimo problemų

Šlapynės: realybė, kurią išryškino tragedija

Balandžio 1 dieną Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) dalyvavo susitikime su žemės ūkio ministru Ignu Hofmanu bei ministerijos komanda. Renginys, vykęs Žemės ūkio rūmuose Kaune, subūrė ne tik LJŪJS atstovus, bet ir žemdirbių savivaldos bei Vietos veiklos grupių lyderius. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas aktualiausioms žemės ūkio temoms: nuo šlapynių priežiūros iki jaunųjų ūkininkų galimybių įsigyti žemę. Taip pat aptarti kaimo vaidmuo šalies saugumo srityje ir svarbiausi klausimai, susiję su Lietuvos maisto politika bei gyvulininkystės plėtra.

2025 m. vasario mėn. 11 d. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunino sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė ir vicepirmininkas Vytautas Buivydas drauge su Žemės ūkio rūmais dalyvavo BNS spaudos konferencijoje, kuri buvo surengta prieš organizacijų susitikimą su Ministru Pirmininku Gintautu Palucku.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos nariai Vidmantas Gaidelis ir Ignas Saldys 2025 m. vasario 7 d. dalyvavo 43-iame Latvijos jaunųjų ūkininkų sąjungos visuotiniame suvažiavime. Suvažiavime taip pat dalyvavo Estijos jaunieji ūkininkai ir Europos jaunųjų ūkininkų sąjungų konfederacija – CEJA.