Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2016 m. Lietuvoje buvo 19 656 jaunieji ūkininkai, o 2026 m. – jau tik 13 633. Per dešimtmetį jų sumažėjo daugiau kaip 6 tūkstančiais, arba beveik 31 procentu.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) siekia stiprinti jaunųjų ūkininkų balsą visur, kur formuojami Lietuvos žemės ūkiui svarbūs sprendimai. Todėl LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas teikia Sąjungos valdybai siūlymą pradėti stojimo į Lietuvos žemės ūkio tarybą (LŽŪT) procesą.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) kritiškai vertina Žemės ūkio ministerijos pasirinktą beveik 20 mln. eurų paramos paskirstymo modelį dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų. Sąjungos vertinimu, pasirinkta formulė per mažai atsižvelgia į skirtingų žemės ūkio sektorių ekonominį intensyvumą ir sunkiai dera su anksčiau viešai deklaruotu prioritetu smulkiems bei vidutiniams šeimos ūkiams.

Ketvirtadienį Seimui teikiamas projektas XVP-327, kuriuo siūloma panaikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą. Tarp projekto rengėjų yra Remigijus Žemaitaitis, Kęstutis Mažeika ir kiti Seimo nariai.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) dėl šio projekto kreipėsi į Seimo narius, ragindama prieš priimant sprendimą aiškiai įvertinti, kokia žemdirbių atstovavimo sistema veiks panaikinus dabartinį teisinį pagrindą. Sąjungos vertinimu, pirmiausia turi būti pateiktas aiškus ir veikiantis modelis, o tik tada sprendžiama, ką iš esamos sistemos keisti ar naikinti.

Europos jaunųjų ūkininkų taryba (CEJA) paskelbė iniciatyvą „24 for 2040“, kurios tikslas – iki 2040 metų pasiekti, kad jaunieji ūkininkai sudarytų ne mažiau kaip 24 proc. visų Europos Sąjungos ūkininkų.

Šis tikslas svarbus ne tik žemdirbiams. Tai klausimas kiekvienam Lietuvos gyventojui. Nuo to, ar jaunimas matys ateitį kaime ir žemės ūkyje, priklausys ne tik maisto gamyba, bet ir regionų gyvybingumas, darbo vietos, ekonominis atsparumas bei valstybės saugumas.

Lietuvoje situacija kelia rimtą susirūpinimą. Oficialios statistikos duomenimis, nuo 2003 iki 2020 metų šalies ūkių skaičius sumažėjo net 51 proc. Per mažiau nei du dešimtmečius netekome daugiau nei pusės ūkių.

Su energetikos viceministru Airidu Daukšu Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovai aptarė gaminančių vartotojų, ūkininkų ir smulkiojo verslo problemas.

Atkreiptas dėmesys, kad gyventojams ir ūkininkams vis sunkiau tapti gaminančiais vartotojais, nors jie turi rezervuotą galią ir moka už jos išlaikymą. Taip pat keltas klausimas dėl investicijų į elektros infrastruktūrą, kurios būtinos projektams įgyvendinti, tačiau dažnai nepripažįstamos tinkamomis finansuoti išlaidomis.

Pabrėžta, kad Lietuvos energetinis saugumas turi būti grindžiamas ne kelių stambių investuotojų dominavimu, o tūkstančių gyventojų, ūkininkų ir smulkių verslų galimybe gamintis elektros energiją savo reikmėms.

Taip pat išsakyta pozicija, kad paramos priemonės turi pasiekti tuos, kuriems jų labiausiai reikia, o ne būti išdalijamos per kelias minutes pagal paraiškų pateikimo greitį.

Ačiū viceministrui už konstruktyvų pokalbį ir dėmesį šiems klausimams.

Didžiuojamės būdami Žemės ūkio rūmų bendruomenės dalimi ir kartu prisidėdami prie žemdirbių savivaldos stiprinimo, kaimo plėtros bei jaunųjų ūkininkų interesų atstovavimo.

Ypač džiugu, kad šventės metu Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas buvo apdovanotas ŽŪR ordinu „Už nuopelnus žemdirbių savivaldai ir kaimo plėtrai“.

Nuoširdžiai sveikiname ir didžiuojamės šiuo reikšmingu įvertinimu!

Dėkojame Žemės ūkio rūmams už partnerystę, bendrystę ir bendrą darbą Lietuvos žemės ūkio bei kaimo labui.

Linkime gyvuoti mažiausiai dar antrą tiek! Dirbdami kartu galime nuveikti labai daug.

https://zur.lt/zur_naujienos/zur-100-metu-augintas-drauge-su-lietuva/?fbclid=IwY2xjawSV0-pleHRuA2FlbQIxMABicmlkETBpell0SnZKU2p2MTU0Z2w1c3J0YwZhcHBfaWQQMjIyMDM5MTc4ODIwMDg5MgABHrxJODnhyVW1F1yjh2GV9jVF2zHvb47OmzYvfVPVASpzZ4p5oaDFZK5c0XGa_aem_YWdncwBf-snKr-UdCQVSKPcEhXgp&brid=YWdncwEMD_k0knHonS8SSfsvbXbk

Šioje tinklalaidėje – viskas, ką svarbu žinoti jauniesiems ūkininkams, planuojantiems teikti paraiškas pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Ekspertai ir ūkininkų atstovai aptaria taisyklių pokyčius, dažniausias klaidas, projekto rizikas bei dalijasi praktiniais patarimais, kaip sėkmingai pasirengti paramai ir išvengti nuostolių. Kviečiame žiūrėti ir išgirsti vertingas įžvalgas iš pirmų lūpų.

Tinklalaidę, skirtą jauniesiems ūkininkams, kviečiame stebėti paspaudus šią nuorodą https://www.youtube.com/watch?v=DfTqqAvEc80

Artėjant paraiškų rinkimui pagal intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, jaunųjų ūkininkų bendruomenėje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik paramos galimybėms, bet ir rizikoms. Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie bandymus neteisėtai pasinaudoti Europos Sąjungos parama bei rezonansą sukėlusios istorijos apie galimai formalų ar „popierinį“ konsultavimą dar kartą išryškino, kaip svarbu būsimiems pareiškėjams tinkamai pasirengti ir atsakingai vertinti tiek konsultavimo kokybę, tiek savo projektų įgyvendinimą.

Būtent šios temos šiandien aptartos Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje su Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos specialistais.

Jei planuojate teikti paraišką jaunojo ūkininko įsikūrimo paramai gauti, ar jau esate patvirtintas paramos gavėju, bet nežinote nuo ko pradėti – šie mokymai kaip tik Jums.

Jubiliejinėje, 30-ojoje tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi… 2026“ pristatoma visa Lietuvos žemės ūkio ir kaimo įvairovė vienoje vietoje. Paroda suburia ūkininkus, organizacijas, verslo ir mokslo atstovus, kurie dalijasi patirtimi, inovacijomis ir ateities sprendimais.

Žemės ūkio rūmų stende lankytojai gali susipažinti su skirtingais sektoriais, veiklomis ir žmonėmis, kurie kuria gyvybingą Lietuvos kaimą. Tai vieta, kur atsiskleidžia bendrystė, tradicijų ir modernumo derinys bei realūs ūkių pavyzdžiai.

Ačiū už Jūsų darbą ir meilę mūsų žemei!

Praėjusių metų pabaigoje pieno supirkimo kainos pradėjo ženkliai mažėti. Lenkijoje ir Vokietijoje tuo pat metu mažėjo ir pieno produktų kainos, Lietuvoje – beveik ne.

Dar prieš Maisto tarybos posėdį kai kurie prekybininkai paskelbė akcijas, po viešos diskusijos taryboje, nepraėjus net savaitei akivaizdžiai matomas pastebimas pieno produktų kainų mažėjimas. Atsitiktinumas ar reakcija – vertinkite patys.