LJŪJS atkreipia dėmesį, kad vyksta aiškus prieštaravimas tarp paramos politikos ir realių žemės naudojimo reikalavimų.

Pagal naujausią sprendimą ūkininkams siūloma išmoka net 1329 €/ha už naujai sodinamus medėjančius kraštovaizdžio elementus (pvz. krūmus).

Tačiau tuo pačiu metu valstybinės institucijos — Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) — planuoja nutraukti nuomos sutartis žemėse, kuriose yra natūraliai augančių krūmų ar medžių, vertindami tai kaip “apleistą žemę”.

Pastarosiomis savaitėmis daug jaunųjų ir pažengusių ūkininkų patiria didelę įtampą dėl vėluojančių galutinių išmokų pagal priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Trūksta apie 20 mln. eurų, todėl kai kuriems ūkiams atsiskaitymai už investicijas vėluoja, o dalis tiekėjų, rangovų ir kredito įstaigų pradeda spausti ūkininkus dėl mokėjimų.

Lapkričio pradžios interviu, LRT laidoje „Gimtoji žemė“ aptarta ambicinga ES – Europos Komisijos 2025–2040 metų strategija padvigubinti jaunųjų ūkininkų skaičių Europoje.

Vengrijos Sarvaše vyko tarptautinis iniciatyvos „Taikos duona“ susitikimas, subūręs 12 Vidurio ir Rytų Europos šalių – buvusių už „geležinės uždangos“ – žemdirbių savivaldos, valstybinių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovus. Lietuvai renginyje atstovavo Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas, Žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis, mūsų šalies ūkininkas Aurimas Gelbūda ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) atstovas Vytautas Abukauskas.

Klaipėdos aerodromas – prarandama galimybė ar silpninamas valstybės turtas?

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pareiškimas

Klaipėdos rajone – viename iš nedaugelio Lietuvos regionų, kur gyventojų skaičius vis dar auga – šiuo metu tyliai vyksta procesas, galintis tapti dar vienu valstybės strateginės infrastruktūros praradimo pavyzdžiu. Kalbame apie Klaipėdos aerodromą, įsikūrusį valstybei priklausančiame 167,93 ha žemės sklype (unikalus Nr. 5530-0002-0005), kuris šiandien realiai praranda savo pirminę – aviacinę ir strateginę paskirtį.

Spalio 15 d. Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė susitiko su Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovais aptarti svarbiausių žemės ūkio ir kaimo plėtros klausimų.

Susitikime daug dėmesio skirta:

• Kaimo gyvybingumui ir savivaldos stiprinimui;
• Ūkininkų pajamų stabilumui;
• Socialiniam dialogui tarp valstybės ir žemdirbių.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga 2025 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus dėl mega saulės parkų plėtros galutinių naudos gavėjų skaidrumo ir teisingos energetikos politikos užtikrinimo.

2025 m. rugsėjo 12 d.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga kviečia politikus, bendruomenes ir visuomenę diskutuoti, ar kelių šimtų hektarų saulės elektrinių parkai iš tiesų kuria energetinį nepriklausomumą, ar, priešingai, kelia daugiau rizikų nei naudos.

2025 m. rugsėjo 6-7 d. Telšių r. Rapalių k. Editos ir Rimanto Šerlinskų sodyboje įvyko Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos narių suvažiavimas. Susitikime šiais metais sulaukėme ne tik savo narių iš įvairių Lietuvos regionų, tačiau taip pat svečių iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos jaunųjų ūkininkų asociacijų bei LR Žemės ūkio rūmų.

2025 m. liepą Europos jaunųjų ūkininkų tarybos (CEJA) konferencijoje Hannes Lorenzen susitiko su Vyteniu Grigu – jaunuoju ūkininku, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos valdybos nariu.

Jis prieš penkerius metus pradėjęs vadinamąjį „rimtą eksperimentą ateities ūkininkavimui“, savo ūkyje Vilniaus rajone augina daržoves, vaisius, sodina ir skiepija medžius, taiko permakultūros principus. Parduoda produkciją vietinei rinkai, glaudžiai bendradarbiauja su pirkėjais.

Per 15 metų Lietuvos ūkininkų sumažėjo beveik perpus, o jaunųjų – net 60 %. Tai silpnina smulkiųjų ūkių balsą politikoje, kur vis labiau dominuoja stambių grūdinių ūkių interesai.

Seimo narys Martynas Katelynas – jaunas ūkininkas iš Alytaus rajono, valdantis 2 ha šilauogių ūkį. Net dirbdamas politinį darbą, jis išlieka aktyvus ūkyje ir gina smulkiųjų bei vidutinių ūkių interesus.

2025 m. liepos 1 d. Briuselyje vyko CEJA (Europos jaunųjų ūkininkų tarybos) konferencija, skirta Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) po 2027 m. Vienas iš kelių svarbiausių renginio akcentų – Lietuvos atstovo, jaunųjų ūkininkų sąjungos nario Vytenio Grigo pasisakymas. Jis konferencijoje pristatė savo patirtį bei visos Lietuvos problematiką apie tiesiogines išmokas ir jaunųjų ūkininkų poreikius, akcentuodamas jų svarbą kuriant ateities BŽŪP.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) kartu su kitų Europos šalių jaunaisiais ūkininkais pasirašė bendrą dokumentą dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities. Šiuo veiksmu siekiama apginti vieningą ES žemės ūkio politiką ir išreikšti susirūpinimą dėl siūlomų naujų finansavimo modelių, galinčių ją susilpninti.

Reaguodami į viešai anonsuotą žemdirbių protestą, norime aiškiai pasakyti – tai nėra visų ūkininkų protestas. Jį inicijuoja stambiausių Lietuvos žemvaldžių atstovai – Žemės ūkio taryba, siekiantys išlaikyti ilgalaikes sistemines privilegijas, o ne atstovauti smulkių ir vidutinių ūkių ar regionų interesams.

Proteste keliami reikalavimai – tai turtingiausiųjų bandymas išlaikyti patogią, dešimtmečiais susiformavusią situaciją, vengiant mokėti teisingus mokesčius. Kalbama ne apie ūkininkų išlikimą, o apie pelnų apsaugą tiems, kurie dažnai generuoja daugiau nei 5 800 eurų grynojo pelno per mėnesį. Šie reikalavimai neturi nieko bendra su tikrosiomis kaimo problemomis.

Šiandien regionuose matome nebe lėtą nykimą, o beveik sistemingą sunaikinimą. Emigracija tęsiasi, ūkininkai nustumiami nuo žemės. Užsidaro mokyklos, darželiai, bendruomenių centrai. Tai nėra atsitiktinumas – tai tiesioginės valdžios sprendimų pasekmės.

Ir nors kasmet girdime pažadus apie „regionų atgaivinimą“, realybėje matome visai ką kitą – sprendimus, kurie vienas po kito smogia tiems, kurie dar bando išlikti.