Praėjusią savaitę Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) nariai dalyvavo lauko dienoje-konferencijoje, kuri vyko Šalčininkų rajone, UAB „Evaldo daržovės“ ūkyje. Susirinkusieji kalbėjo apie tai, kokio daržovių sektoriaus reikia Lietuvai, kokią ilgalaikę Lietuvos daržininkystės plėtros strategiją jie turi kurti. „Augintojams būtinas pastovumas, tada jie nesiblaškydami galės kryptingiau planuoti veiklą“, – sakė LDAA direktorė Zofija Cironkienė.
Gelbsti laistymas
UAB „Evaldo daržovės“ savininkas Evaldas Masevičius 110 ha plote augina salotas, svogūnus, brokolius, salierus, prieskonius. Ūkyje taip pat įrengti 6 šiltnamiai, kurių bendras plotas – 1 ha. Juose visus metus auginamos įvairios salotos ir prieskoniai vazonėliuose, o žiemą – svogūnų laiškai. „Nelyja visą mėnesį, todėl laistymas neišvengiamas. Kiekvienas ūkininkas turi intuiciją, ir mes nujautėme, kad bus karšti orai. Todėl šiais metais įrengėme požemines trasas, kas 50 metrų įvedėme hidrantus ir automatizavome laistymo sistemą. Žinoma, tai padaryta ne visuose laukuose, nes tam reikia daug sąnaudų“, – sakė E.Masevičius.
Ūkyje daržovės laistomos ir dieną, ir naktį, todėl didėja jų savikaina. „Sausringu laikotarpiu visos produkcijos kainos padidės 20 proc., būsime priversti jas kelti. Esant tokioms sąnaudoms, būtų geriau leisti visam laukui išdžiūti, nei laistyti ir pardavinėti maža kaina. Tačiau turime pastovius gerus klientus, kurie mus supranta ir moka norimą kainą. Žinoma, pirkėjai liks nepatenkinti, jei kainos šoktelės, bet mes irgi negalime dirbti nuostolingai“, – sakė E.Masevičius.
Pasak ūkio šeimininko, karštis turi ir privalumų: dezinfekuoja laukus, naikina piktžoles. Šiltnamiuose temperatūra būna 40 laipsnių karščio. Tokioje temperatūroje augalai pradeda stresuoti. Todėl šiltnamiai dengiami užuolaidomis, kad augalai negautų tiesioginės saulės šviesos. Juose nuolat veikia ventiliatoriai, vadinamasis mikrolaistymas. Užaugintą produkciją ūkininkas parduoda prekybos centrams, restoranams, užsienio tiekėjams. E.Masevičius teigė, kad pradžioje ūkyje dirbo tik jis ir žmona. Dabar darbuotojų padaugėjo iki beveik 70. Daugiausia tai – vietiniai Sakalų kaimo gyventojai. Ūkio šeimininkas sakė, kad sukurti sėkmingą verslą ir išplėsti ūkį padėjo tinkamai pasirinkta veiklos kryptis, sunkus darbas ir laiku atliktos investicijos, gauta finansinė parama.
Sudėtingas laikotarpis
LDAA direktorė Z.Cironkienė pristatė Lietuvoje auginamų daržovių plotus. Šiais metais deklaruotas bulvių plotas – 15 577,86 ha, daržovių – 4 524,70 ha. Bulvių plotai sumažėjo 272 ha, arba 1,72 proc. Deklaruoti daržovių pasėliai padidėjo – 285 ha, arba 6,7 proc. Kopūstų pasėliai praėjusiais metais buvo padidėję 75 ha, o morkų pasėliai trečius metus iš eilės išlieka tokie patys. Iš deklaruotų pagrindinių daržovių didėja tik burokėlių plotai (713,54 ha), jie – populiariausios (pagal plotus) Lietuvoje auginamos daržovės. Kelerius metus iš eilės didėję deklaruoti svogūnų pasėlių plotai 2015 m. sumažėjo 36 ha, iki 505,74 ha. Šiais metais padidėjo uždarame grunte augančių pomidorų (3–8 ha), kininių ir žiedinių kopūstų plotai. „Augintojai prognozuoja vidutinį ar mažesnį nei vidutinį, priklausomai nuo regiono, bulvių derlių, daržovių derlių dar anksti prognozuoti“, – sakė Z.Cironkienė.
LDAA direktorė minėjo, kad jų asociacija yra tarptautinės organizacijos „Freshfel“ narė, todėl dalyvauja tarptautinėse parodose, stebi pokyčius rinkose. „Visas naujienas, tendencijas visada sužinome pirmieji ir bandome jas taikyti mūsų narių ūkiuose. Daržininkai tvirtai žino, ko jie nori, ir to siekia, todėl turi labai daug sėkmingų pavyzdžių. Deja, mūsų vizijas, siekius ne visi palaiko. Mums reikia labai aiškios visų pozicijos – Seimo, Vyriausybės, mokslo, konsultantų, socialinių partnerių, prekybos įmonių, vartotojų“, – kalbėjo Z.Cironkienė.
Daržininkų prioritetai
LDAA direktorė minėjo, kad dėl užsitęsusio Rusijos embargo Europos Komisija žada pratęsti skubios pagalbos priemonių visam vaisių ir daržovių sektoriui taikymą. „Gyvename įtemptu laikotarpiu ir norėtume sąžiningos, aiškios diskusijos apie tai, kokio daržovių sektoriaus reikia Lietuvai. Kokia bus ilgalaikė Lietuvos daržininkystės plėtros strategija, kuri turėtų būtų sėkmės garantas ateityje? Ar ją turėsime, ar ji vis keisis su nauja valdžia ir nauju programos įgyvendinimo laikotarpiu? Augintojams būtinas pastovumas, tada jie nesiblaškydami kryptingiau galės planuoti veiklą“, – sakė Z.Cironkienė. Daržininkai įtaria, kad naujoji Kaimo plėtros programa keičiama ne jų naudai, ypač jei parama investicijoms bus sumažinta iki 100 tūkst. eurų. Pastebėta, kad sektoriaus ūkių modernizavimo prioritetas Kaimo plėtros programoje – tik popieriuje. Vertinant buvo atmestas projektas, kurio tikslas – padidinti sukuriamą pridėtinę vertę ūkyje ir vartotojus ilgesnį laiką aprūpinti šviežia produkcija, išauginta pagal aplinką tausojančias technologijas. „Ko gero, būtų pats laikas apsispręsti, kurioms investicijoms teikti prioritetą. Ar tik traktoriams? O galbūt geriau nusišienauti pievas, gauti išmokas ir gyventi? Manome, kad prioritetas turi būti teikiamas toms investicijoms, kurios turi maksimalų potencialą prisidėti prie šalies ekonominio augimo ir patrauklių darbo vietų kūrimo kaime. Pavyzdžiui, „Evaldo daržovėse“ dirba 60–80 žmonių, priklausomai nuo metų laiko“, – sakė Z.Cironkienė. LDAA laikosi tokios pozicijos: modernizavimo programose prioritetas turi būti teikiamas smulkiems ir vidutiniams ūkiams, jei jie didina auginimo apimtis, gerina išauginamos produkcijos kokybę. Kartu neturėtų būti diskriminuojami ir stambesni ūkiai. Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė sakė, kad naujuoju laikotarpiu atsirado nauja tvarka dėl projektų vertinimo atrankos, pinigų skirta 14 proc. mažiau negu praėjusiu laikotarpiu. „Tai – jau bloga žinia, o matome, kad investicijų reikia. Visi supranta, kaip reikia vykdyti veiklą, kuri būtų perspektyvi, kad sukurtų pridėtinę vertę ir kad kaime daugėtų darbo vietų. O kai yra mažiau pinigų, tai ne taip paprasta viską padaryti“, – sakė V.Daugalienė.
Šiais metais nebuvo galimybės tam tikriems sektoriams skirstyti „krepšelių“, kaip buvo ankstesniu laikotarpiu. Todėl visi projektai pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ reitinguojami pagal bendruosius atrankos kriterijus. „Kaip nuspręsti, kuris iš projektų geriausias? Juk ne vien tik tikslo pavadinimas lemia, ar projektui įgyvendinti bus suteikta parama. Iki šiol mes daug diskutavome su socialiniais partneriais: daržininkais, gyvulininkais, augalininkais, Ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio bendrovių asociacijos nariais. Problema ta, kad mūsų socialiniai partneriai neranda galimybės ir laiko diskutuoti ir susitarti, kokie turėtų būti bendrieji sektorių atrankos kriterijai. Čia yra esminis dalykas. Pirmasis šaukimas įvyko, dabar vyksta vertinimas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos. Prieš kitų metų šaukimus dar yra laiko padiskutuoti“, – pabrėžė V.Daugalienė.
Informacija: http://valstietis.tv3.lt/