Sausra nesitraukia iš Europos

image (6)Berlynas. Šios vasaros karščiai tapo išbandymu nemažai daliai Europos ūkininkų. Kiek įmanoma, drėkinama, daug kur skaičiuojami mažesni derliai nei laukta, nuo pragaištingo karščio gelbstimi gyvuliai. Vokietijos žiniasklaidoje mokslininkai tvirtina, kad šalį alinantys karščiai gali būti besikeičiančio klimato pasekmė.

Metereologijos tarnyba skelbia, kad pietų Hesene, dalyje šiaurės Bavarijos, Saksonijoje, pietinėje Branderburgo dalyje įsigalėjo didžiausia per penkiasdešimt metų sausra.

Nemažai augalininkų pripažįsta, kad, nepriklausomai nuo auginamos kultūros, šie metai – tikrai iššūkis. Badeno-Viutembergo žemėje skaičiuojama, kad kukurūzų derliaus nuostoliai gali siekti 40-50 proc., o kai kuriose vietovėse gali visai neprireikti į laukus išvaryti kombainų. Žemdirbių teigimu, stresą dėl tokių orų patiria ir vynuogės, jų augintojai susirūpinę derliaus kokybe.

Lietaus stygius kelia nerimą ir miškininkams. Specialistai skaičiuoja, kad Hesene vienas iš trijų pavasarį pasodintų medžių gali nudžiūti.

Rumunijos ūkininkai taip pat skundžiasi dėl sunkios padėties: kai kuriuose regionuose nelijo jau nuo balandžio. Nacionalinė ūkininkų sąjunga (LAPAR) praėjusią savaitę pranešė, kad Rumunijos žemdirbių nuotoliai dėl sausros gali siekti 2 mlrd. eurų. Pernai šioje šalyje prikulta 21,6 mln. t grūdų (kartu su kukurūzais), šiemet daug kur prognozuojama tik pusė pernykščio derliaus, o iš kai kurių vietovių ateina pranešimai, kad kulti apskritai nebus ko. Saulėgrąžų derlius bus 60 proc. mažesnis, rapsų – 25 proc. Sausra paveikė ir daržininkų laukus, atnešė nuostolių sėjusiems soją, dėl to kenčia ir gyvulių augintojai, jiems ima stigti vandens ir pašaro. Žemdirbių organizacijos vadovas Laurentiu Baciu prognozuoja, kad bendras žemės ūkio produkcijos kritimas gali siekti 30 procentų.

Rumunijos vyriausybė ir bankai kaltinami, kad nereaguoja pakankamai greitai, nors žemdirbių nuostoliams padengti numatytas dalinis sausros nuostolių kompensavimas – ne mažiau kaip 1 mlrd. Eur. Tiek žemdirbiai, tiek valstybė turės investuoti ir į drėkinimo sistemas, mat šiuo metu drėkinama 300 000 ha plote, kai portalo „Top agrar” teigimu, prieš politinius pokyčius tai buvo daroma 3,5 mln. ha.

Tuo tarpu Šveicarijos didžiausias rūpestis – Alpėse ganomos karvės. Pranešama, kad kilo grėsmė dėl vandens stygiaus kalnuose laikomiems apie 20 000 gyvulių. Pagalbos buvo kreiptasi į karius ir nuo liepos 20 d. jie gabeno  vandenį iš artimiausių ežerų. Vanduo buvo skraidinamas kariniais sraigtasparniais bei pilamas į specialias talpyklas. Šveicarijos kariuomenė šiuos skrydžius traktavo kaip mokomuosius. Pagalba turėjo būti teikiama iki rugpjūčio 4 d., tačiau nedidelis kritulių kiekis pastaruoju metu situacijos nepagerino ir Vo (Waadt) kantone karių paprašyta pagalbą pratęsti.

Šveicarams gabenant vandenį iš ežerų tuo pasipiktino prancūzai ir apkaltino kaimynus „vandens vogimu”. Mat pačioje Prancūzijoje dėl sausros vandens naudojimas apribotas. Šveicarai pripažino, kad vanduo buvo semtas ir iš netoli esančių, bet jau Prancūzija priklausančių kalnų ežerų ir atsiprašė kaimynų dėl „vandens vagystės”.

 

Informacija: www.manoukis.lt