Jei kiltų karas, didelių nuostolių Lietuva nepatirtų. Visi smulkieji ūkininkai, jei tokių dar būtų, išeitų į karą, o stambieji liktų prie žemės kariuomenei maistą gaminti. Jų pagaminamos produkcijos šalies poreikiams pakaktų sočiai. Tai, žinoma, juodas humoras. Tačiau pažvelgus į šalies žemės ūkio struktūrą, kur ir kiek produkcijos gaminama, kokia technika ir kiek chemijos naudojama, susidaro įspūdis, kad mažažemiai jau gali sau eiti šunims šėko pjauti, niekas jų nepasigenda. Stambiųjų ūkininkų azimutas nustatytas labai aiškiai: gaminti kuo daugiau, kuo pigiau, patenkinti alkstančiųjų rinkas. Skaityti toliau →