Besikeičiant ES institucijų ir lyderių požiūriui į daugiametį Bendrijos biudžetą, ES ūkininkai nuogąstauja dėl išmokų karpymo po 2020-ųjų, kai baigsis dabartinė ilgametė ES finansinė perspektyva.
Šiuo metu ES bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) yra skiriama daugiau nei 37% ES biudžeto, apie 4 mlrd. Eur. Ši dalis gali būti sumažinta 15-30%, rašo „Euronews“.
Europos Komisija jau patvirtino, kad karpymai būsimajame biudžete bus būtini, kadangi spragos jame atsivers dėl JK pasitraukimo iš Bendrijos, be to, atsirado naujų poreikių, tokių kaip gynyba ir investicijos į ilgalaikius aukštųjų technologijų projektus.
Spėliojama, kad ES gali apskritai atsisakyti BŽŪP ir paramą ūkininkams grąžinti nacionalinių vyriausybių žinion.
„Tai reikštų, kad ūkininkai kiekvienoje šalyje narėje būtų traktuojami skirtingai“, – „Euronews“ cituoja Pekka Pesoneną, ES ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų organizacijos COPA COGEGA generalinį sekretorių.
„Savaime aišku, kai kurios šalys narės turi ir noro, ir galimybių remti ūkininkus, užtikrinančius saugaus maisto tiekimą. Tačiau yra šalių narių, pavyzdžiui, Vidurio ir Rytų Europoje, kurios yra priklausomos nuo BŽŪP. Negalime palikti šių ūkininkų likimo valiai“, – sakė p. Pesonenas.
Dabar didžioji dalis BŽŪP lėšų ūkius pasiekia kaip tiesioginės išmokos
„Tiesioginės išmokos yra BŽŪP pagrindinė ašis, kadangi jos atlieka esminę funkciją: užtikrina pajamų stabilumą“, – teigė Garcia Tejerina, Ispanijos žemės ūkio ministrė, cituojama „Euronews“.