Nuo šiol Sąjungai vadovaus buvęs žemės ūkio viceministras, agronomijos mokslų daktaras ir ūkininkas dr. Paulius Astrauskas. Jam talkins trys vicepirmininkai – iki šiol Sąjungai vadovavusi Rūta Jurgaitė, Vytautas Buivydas ir Vytenis Grigas.

Atnaujinta ir LJŪJS valdybos sudėtis, siekiant platesnio skirtingų Lietuvos regionų ir žemės ūkio sektorių atstovavimo. Į valdybą išrinkti:

• Paulius Astrauskas – Kaunas;
• Rūta Jurgaitė – Šiauliai;
• Vytautas Buivydas – Kretinga;
• Vytenis Grigas – Vilniaus r.;
• Jonas Ivanauskas – Vilkaviškio r.;
• Simas Jonušas – Plungė;
• Tomas Pūkas – Panevėžys;
• Sandra Joteikaitė – Ukmergė;
• Darius Viliušis – Šilalė.

Pagrindinis tikslas – sudaryti realias sąlygas jaunam žmogui pradėti ūkininkauti

Suvažiavimo metu Sąjungos nariai naujajai vadovybei ir valdybai suformavo pagrindines veiklos kryptis.

Svarbiausias prioritetas – siekti, kad jauniems žmonėms Lietuvoje būtų sudarytos realios galimybės pradėti ir plėtoti žemės ūkio veiklą. Tam būtina gerinti prieinamumą prie finansinės ir investicinės paramos, sudaryti palankesnes skolinimosi sąlygas bei didinti galimybes įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.

„Jeigu valstybė kartų kaitą įvardija kaip prioritetą, tai turi matytis ne tik strateginiuose dokumentuose, bet ir realiame jauno žmogaus kelyje į ūkį – ar jis gali įsigyti žemės, gauti finansavimą, investuoti ir konkuruoti vienodomis sąlygomis“, – teigia LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

Lietuvai susiduriant su demografiniais iššūkiais ir gyventojų mažėjimu regionuose, investicijos į jaunuosius ūkininkus turi būti vertinamos ne tik kaip žemės ūkio, bet ir kaip ilgalaikė regioninės bei demografinės politikos priemonė.

Sąjunga taip pat sieks kurti sąlygas į Lietuvą sugrįžti užsienyje patirties, kompetencijų ar kapitalo įgijusiems jauniems žmonėms, norintiems pradėti žemės ūkio veiklą ir kurti didesnę pridėtinę vertę Lietuvos regionuose.

Vienodos konkurencinės sąlygos

LJŪJS ir toliau sistemingai kels žemės koncentracijos bei nevienodų konkurencinių sąlygų problemą.

Jaunam ar pradedančiam ūkininkui konkuruoti dėl žemės tampa itin sudėtinga, kai kitoje pusėje veikia didelį kapitalą ir didelius žemės plotus kontroliuojantys subjektai.

Todėl Sąjunga sieks, kad būtų veiksmingiau kontroliuojami susiję asmenys ir užkertamas kelias galiojančio 500 hektarų žemės įsigijimo ribojimo apėjimui.

Valstybė negali tikėtis, kad jauni žmonės ateis į žemės ūkį, jeigu nuo pat pradžių jiems tenka konkuruoti nevienodomis sąlygomis. Pradedantieji jau ir taip susiduria su dideliais investiciniais kaštais, ribotu kapitalu, finansavimo trūkumu ir sudėtingu žemės prieinamumu.

Finansavimas, kooperacija ir technologijos

Kita svarbi veiklos kryptis – geresnis jaunųjų ūkininkų finansavimo prieinamumas.

Sąjunga sieks, kad jauni ūkininkai turėtų daugiau galimybių skolintis investicijoms, žemei, technikai, infrastruktūrai ir šiuolaikinėms technologijoms.

Taip pat bus skatinamas jaunųjų ūkininkų bendradarbiavimas ir kooperacija – bendros investicijos, technikos ir infrastruktūros naudojimas, produkcijos realizavimas bei skaitmeninių sprendimų diegimas.

Jaunųjų ūkininkų karta gali tapti viena pagrindinių Lietuvos žemės ūkio technologinės ir skaitmeninės transformacijos jėgų.

Jaunųjų ūkininkų balsas turi būti girdimas priimant sprendimus

Atsižvelgiant į tai, kad kartų kaita valstybės mastu įvardijama kaip vienas iš prioritetų, LJŪJS sieks didesnio jaunųjų ūkininkų atstovavimo ten, kur formuojama Lietuvos žemės ūkio ir regionų politika.

Sąjunga sieks atstovavimo nacionaliniuose socialinio dialogo formatuose, Žemės ūkio ministerijos patariamosiose tarybose, darbo grupėse ir kituose dariniuose, kuriuose priimami ilgalaikiai sprendimai.

Jaunųjų ūkininkų politika neturi būti formuojama be pačių jaunųjų ūkininkų.

Didesnis atstovavimas Europos Sąjungos lygmeniu

Naujoji vadovybė taip pat sieks stiprinti bendradarbiavimą su Europos jaunųjų ūkininkų organizacijomis ir tiesioginį atstovavimą Europos Sąjungos institucijose.

Svarbu, kad Lietuvos jaunųjų ūkininkų problemos – žemės prieinamumas, finansavimo trūkumas, kartų kaita ir konkurencinės sąlygos – būtų girdimos ir formuojant bendrąją Europos Sąjungos žemės ūkio politiką.

Artimiausi žingsniai

Artimiausiu metu naujoji LJŪJS vadovybė planuoja inicijuoti susitikimus su Vyriausybės vadovu, Seimo Pirmininku, Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio rūmų vadovybe.

Susitikimų metu bus pristatyti suvažiavimo suformuoti jaunųjų ūkininkų prioritetai, aptartos bendradarbiavimo galimybės ir konkretūs sprendimai, reikalingi realiai kartų kaitai Lietuvos žemės ūkyje.

Jeigu valstybė kartų kaitą žemės ūkyje laiko prioritetu, tai turi atsispindėti konkrečiuose sprendimuose: žemės ir finansavimo prieinamume, investicinėje politikoje, vienodose konkurencinėse sąlygose ir jaunųjų ūkininkų dalyvavime priimant sprendimus.