Europos jaunųjų ūkininkų taryba (CEJA) paskelbė iniciatyvą „24 for 2040“, kurios tikslas – iki 2040 metų pasiekti, kad jaunieji ūkininkai sudarytų ne mažiau kaip 24 proc. visų Europos Sąjungos ūkininkų.
Šis tikslas svarbus ne tik žemdirbiams. Tai klausimas kiekvienam Lietuvos gyventojui. Nuo to, ar jaunimas matys ateitį kaime ir žemės ūkyje, priklausys ne tik maisto gamyba, bet ir regionų gyvybingumas, darbo vietos, ekonominis atsparumas bei valstybės saugumas.
Lietuvoje situacija kelia rimtą susirūpinimą. Oficialios statistikos duomenimis, nuo 2003 iki 2020 metų šalies ūkių skaičius sumažėjo net 51 proc. Per mažiau nei du dešimtmečius netekome daugiau nei pusės ūkių.
Tuo pat metu Europos Sąjunga kasmet Lietuvai skiria daugiau kaip 1 milijardą eurų Europos mokesčių mokėtojų lėšų žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Šios investicijos skirtos ne tik ūkininkų pajamoms palaikyti. Jų tikslas – užtikrinti maisto gamybą, stiprinti regionų ekonomiką, mažinti socialinius skirtumus, kurti darbo vietas ir skatinti kartų kaitą.
Tačiau šiandien turime sąžiningai paklausti – ar pasiekiame šiuos tikslus?
Daugelis Lietuvos regionų pagal ekonominius rodiklius vis dar išlieka tarp mažiau išsivysčiusių Europos Sąjungos regionų. Nepaisant reikšmingos ES paramos, regionuose išlieka mažesnės pajamos, ribotos užimtumo galimybės ir mažėjantis gyventojų skaičius.
Ypač neramina tai, kad būtent iš Lietuvos regionų daugelį metų išvyksta daug jaunų žmonių. Dalis jų kuria gyvenimą, verslus ir karjerą kitose Europos valstybėse. Kartu su jais Lietuva praranda būsimus ūkininkus, verslininkus, specialistus ir bendruomenių lyderius.
Tai nėra vien demografinė problema. Tai ekonominė problema. Tai regioninės politikos problema. Tai valstybės ateities problema.
Žemės ūkis daugelyje Lietuvos rajonų išlieka vienu svarbiausių ekonominio aktyvumo šaltinių. Todėl kartų kaita žemės ūkyje yra ne tik sektoriaus, bet ir visų regionų išlikimo klausimas.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga pritaria CEJA išsakytai pozicijai, kad vien deklaruojamų tikslų nepakanka. Būtina šalinti pagrindines kliūtis, su kuriomis susiduria jauni žmonės, norintys kurti ir plėtoti ūkius.
Didžiausiais iššūkiais išlieka žemės prieinamumas, sudėtingos galimybės gauti finansavimą, investicinės paramos koncentracija, auganti administracinė našta, nepakankamos paskatos šeimos ūkių perdavimui bei ribotos galimybės jaunam žmogui konkuruoti su kapitalo ir žemės koncentracija.
Jauni žmonės dažnai susiduria su paradoksalia situacija – valstybė deklaruoja siekį skatinti jaunųjų ūkininkų kūrimąsi, tačiau praktiškai tampa vis sunkiau įsigyti ar išsinuomoti žemę, gauti finansavimą investicijoms ir pradėti savarankišką veiklą.
Jeigu ši tendencija nesikeis, po keliolikos metų galime susidurti su situacija, kai milijardinės Europos Sąjungos investicijos nepasieks vieno svarbiausių tikslų – išsaugoti gyvybingus regionus, užtikrinti kartų kaitą ir stiprinti Europos apsirūpinimą maistu.
Todėl kviečiame Žemės ūkio ministerija, Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos Seimas narius, socialinius partnerius Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio Rūmai – LR ŽŪR, mokslininkus ir visuomenę pradėti platesnę diskusiją:
• Ar dabartinės paramos priemonės pakankamai prisideda prie kartų kaitos?
• Ar ES ir Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšos pakankamai efektyviai padeda išlaikyti jaunimą regionuose?
• Kaip sudaryti realesnes galimybes jaunam žmogui pradėti ūkininkauti ir kurti verslą kaime?
• Kaip sustabdyti regionų silpnėjimą ir jaunimo emigraciją?
Šiandien kalbame ne tik apie ūkininkus. Kalbame apie tai, kas po dešimties ar dvidešimties metų gyvens Lietuvos regionuose, kurs darbo vietas, mokės mokesčius ir gamins maistą mūsų valstybei.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga
