Klaipėdos aerodromas – prarandama galimybė ar silpninamas valstybės turtas?

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pareiškimas

Klaipėdos rajone – viename iš nedaugelio Lietuvos regionų, kur gyventojų skaičius vis dar auga – šiuo metu tyliai vyksta procesas, galintis tapti dar vienu valstybės strateginės infrastruktūros praradimo pavyzdžiu. Kalbame apie Klaipėdos aerodromą, įsikūrusį valstybei priklausančiame 167,93 ha žemės sklype (unikalus Nr. 5530-0002-0005), kuris šiandien realiai praranda savo pirminę – aviacinę ir strateginę paskirtį.

Spalio 15 d. Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė susitiko su Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovais aptarti svarbiausių žemės ūkio ir kaimo plėtros klausimų.

Susitikime daug dėmesio skirta:

• Kaimo gyvybingumui ir savivaldos stiprinimui;
• Ūkininkų pajamų stabilumui;
• Socialiniam dialogui tarp valstybės ir žemdirbių.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga 2025 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus dėl mega saulės parkų plėtros galutinių naudos gavėjų skaidrumo ir teisingos energetikos politikos užtikrinimo.

2025 m. rugsėjo 12 d.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga kviečia politikus, bendruomenes ir visuomenę diskutuoti, ar kelių šimtų hektarų saulės elektrinių parkai iš tiesų kuria energetinį nepriklausomumą, ar, priešingai, kelia daugiau rizikų nei naudos.

2025 m. rugsėjo 6-7 d. Telšių r. Rapalių k. Editos ir Rimanto Šerlinskų sodyboje įvyko Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos narių suvažiavimas. Susitikime šiais metais sulaukėme ne tik savo narių iš įvairių Lietuvos regionų, tačiau taip pat svečių iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos jaunųjų ūkininkų asociacijų bei LR Žemės ūkio rūmų.

2025 m. liepą Europos jaunųjų ūkininkų tarybos (CEJA) konferencijoje Hannes Lorenzen susitiko su Vyteniu Grigu – jaunuoju ūkininku, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos valdybos nariu.

Jis prieš penkerius metus pradėjęs vadinamąjį „rimtą eksperimentą ateities ūkininkavimui“, savo ūkyje Vilniaus rajone augina daržoves, vaisius, sodina ir skiepija medžius, taiko permakultūros principus. Parduoda produkciją vietinei rinkai, glaudžiai bendradarbiauja su pirkėjais.

Per 15 metų Lietuvos ūkininkų sumažėjo beveik perpus, o jaunųjų – net 60 %. Tai silpnina smulkiųjų ūkių balsą politikoje, kur vis labiau dominuoja stambių grūdinių ūkių interesai.

Seimo narys Martynas Katelynas – jaunas ūkininkas iš Alytaus rajono, valdantis 2 ha šilauogių ūkį. Net dirbdamas politinį darbą, jis išlieka aktyvus ūkyje ir gina smulkiųjų bei vidutinių ūkių interesus.

2025 m. liepos 1 d. Briuselyje vyko CEJA (Europos jaunųjų ūkininkų tarybos) konferencija, skirta Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) po 2027 m. Vienas iš kelių svarbiausių renginio akcentų – Lietuvos atstovo, jaunųjų ūkininkų sąjungos nario Vytenio Grigo pasisakymas. Jis konferencijoje pristatė savo patirtį bei visos Lietuvos problematiką apie tiesiogines išmokas ir jaunųjų ūkininkų poreikius, akcentuodamas jų svarbą kuriant ateities BŽŪP.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) kartu su kitų Europos šalių jaunaisiais ūkininkais pasirašė bendrą dokumentą dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities. Šiuo veiksmu siekiama apginti vieningą ES žemės ūkio politiką ir išreikšti susirūpinimą dėl siūlomų naujų finansavimo modelių, galinčių ją susilpninti.

Reaguodami į viešai anonsuotą žemdirbių protestą, norime aiškiai pasakyti – tai nėra visų ūkininkų protestas. Jį inicijuoja stambiausių Lietuvos žemvaldžių atstovai – Žemės ūkio taryba, siekiantys išlaikyti ilgalaikes sistemines privilegijas, o ne atstovauti smulkių ir vidutinių ūkių ar regionų interesams.

Proteste keliami reikalavimai – tai turtingiausiųjų bandymas išlaikyti patogią, dešimtmečiais susiformavusią situaciją, vengiant mokėti teisingus mokesčius. Kalbama ne apie ūkininkų išlikimą, o apie pelnų apsaugą tiems, kurie dažnai generuoja daugiau nei 5 800 eurų grynojo pelno per mėnesį. Šie reikalavimai neturi nieko bendra su tikrosiomis kaimo problemomis.

Šiandien regionuose matome nebe lėtą nykimą, o beveik sistemingą sunaikinimą. Emigracija tęsiasi, ūkininkai nustumiami nuo žemės. Užsidaro mokyklos, darželiai, bendruomenių centrai. Tai nėra atsitiktinumas – tai tiesioginės valdžios sprendimų pasekmės.

Ir nors kasmet girdime pažadus apie „regionų atgaivinimą“, realybėje matome visai ką kitą – sprendimus, kurie vienas po kito smogia tiems, kurie dar bando išlikti.

Sąjungos atstovai birželio 10 d. kartu su LR piliečiais rinkosi prie LR Seimo taikiai protesto akcijai, kurios metu skambėjo dainos, organizatorių kalbos, renkami parašai įstatymo pakeitimo projektui, o protesto dalyviai buvo vaišinami koše ir arbata.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, reaguodama į Premjero Gintauto Palucko pasisakymus dėl pirmojo būsto neapmokestinimo, šį žingsnį vertina kaip sveikintiną reakciją į visuomenės lūkesčius. Vis dėlto pažymime – vien politinių pareiškimų neužtenka, kai jiems vos po kelių valandų ima prieštarauti koalicijos narių pareiškimai apie galimus naujus mokesčio modelius.

„Jei valdančioji koalicija mato, kad balsų daugumą surinks toks siūlymas, vadinasi, ji tokį siūlymą ir palaikys“, – komentavo G. Paluckas, sukeldamas nuostabą net tarp savo partijos kolegų.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas neslėpė nusivylimo:

„Posėdžiauji komitete, svarstai projektą, apie tai nė žodžio niekas nesako. Po dviejų valandų gauni žinutę – visas jūsų darbas – tuščias reikalas.“

Tai – jau septintas nekilnojamojo turto mokesčio variantas, o visuomenė pagrįstai ima nepasitikėti vis besikeičiančiais politiniais signalais.

Lietuvos žemės ūkio rūmai (toliau – ŽŪR) tampa nuoseklios politinės atakos taikiniu. Nepaisant to, kad tai viena seniausiai Europoje veikianti savivaldos institucija, atstovaujanti ne tik žemdirbiams, bet ir visiems kaimo gyventojams, pastaraisiais metais vis garsiau skamba siūlymai panaikinti ŽŪR įstatymą, atimti finansavimą, kurio ŽŪR negauna, ir perimti funkcijas. Kas už viso to stovi?

Gegužės 19 d. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovai dalyvavo susitikime su LR Prezidento patarėjais. Susitikimo metu aptarta smulkiųjų ir vidutinių ūkių situacija Lietuvoje, ūkių stambėjimo ir galios koncentracijos tendencijos bei dėl to kylančios grėsmės.

Išreiškėme susirūpinimą dėl žemės koncentracijos, paramos paskirstymo bei augančio skurdo lygio kaimiškose vietovėse. Taip pat atkreipėme Prezidento patarėjų dėmesį į iniciatyvą panaikinti LR Žemės ūkio rūmų įstatymą – tai vertiname kaip signalą apie stambiųjų interesų dominavimą politiniame lygmenyje. Pabrėžėme, kad ūkininkų atstovavimas neturėtų būti vertinamas pagal valdomų hektarų skaičių.