Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pirmą kartą susitiko su Europos Komisijos komisaru, atsakingu už žemės ūkį ir kaimo plėtrą, Filu Hoganu bei aptarė šiuo metu itin aktualius ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) klausimus.

„Mes tarsi dalyvaujame „Formulės 1“ lenktynėse su automobiliais, kurių bakuose yra tik 70 procentų degalų ir mums žada, kad jeigu lenktyniausime gerai, mums įpils 80 procentų degalų, manome, kad tai nėra labai sąžininga. Skaityti toliau →

Kito ilgalaikio ES biudžeto laikotarpiu (2021–2027 m.) Komisija siūlo modernizuoti ir supaprastinti bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP).

Numačius 365 mlrd. EUR biudžetą, pasiūlymais užtikrinama, kad BŽŪP tebebūtų perspektyvi politika, ją vykdant ir toliau būtų remiami ūkininkai ir kaimo bendruomenės, ES žemės ūkis būtų plėtojamas tvariai ir būtų atsižvelgiama į ES aplinkos apsaugos ir klimato politikos siekius. Skaityti toliau →

Atsižvelgiant į pernai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje Lietuvą užklupusias liūtis, dėl kurių užsitęsė žemės ūkio darbai, bei į didelį paraiškų teikimo intensyvumą paskutiniosiomis žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo dienomis, deklaravimo laikotarpis pratęsiamas iki š. m. birželio 8 d. Pavėluotai pateikti paraiškas bus galima iki š. m. liepos 3 d. Skaityti toliau →

Jeigu vyriausybės nieko nesiims, smulkiesiems ūkiams gali grėsti išnykimas, nes jie nepajėgs konkuruoti su stambiaisiais žemdirbiais, teigia Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos direktorius Josė Graziano da Silva. Skaityti toliau →

Gegužės 23 d. LR Seime Kaimo reikalų komiteto apskritojo stalo diskusijoje “Dėl kvalifikuotų žemės ūkio specialistų ir darbininkų žemės ūkyje trūkumo”  dalyvavo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkė Lina Meilutė-Datkūnienė. Diskutuota apie esmines problemas rengiant kvalifikuotus žemės ūkio specialistus, žemdirbiškų profesijų patrauklumo didinimą ir didėjantį profesinį išsilavinimą turinčių darbuotojų poreikį žemės ūkio sektoriuje. Bene svarbiausiu kvalifikuotų darbuotojų rengimo etapu įvardijamas – praktika. Praktinės žinios suteikiančios ne tik supratimą apie studijuojamą dalyką, sektoriaus patrauklumą ir inovatyvumą kone galutinai suformuoja tolimesnius studijuojančiojo pasirinkimus darbo rinkoje.  Skaityti toliau →

Gegužės 23 d., trečiadienį, 14 val. Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) Seimo Kaimo reikalų komitetas rengia apskritojo stalo diskusiją tema „Dėl kvalifikuotų žemės ūkio specialistų ir darbininkų žemės ūkyje trūkumo“. Skaityti toliau →

Berlynas. Stambiausiu Europos ūkininku vadinto Zygfrido Hofreiterio (Siegfried Hofreiter), kuris valdė daug žemės ir Lietuvoje, bankrotas atskleidė didžiulį melą ir apgavystes.

Vokietijoje Z. Hofreiterio bankroto byla nagrinėjama jau dvejus metus. Kai 2016 metais buvo iškelta bankroto byla jo bendrovei „KTG-Agrar“, paaiškėjo, kad į ją yra investavę 12 tūkst. asmenų ir jiems Z. Hofreiteris liko skolingas didžiules sumas. Naikino dokumentus, daužė kompiuterius Praėjusią savaitę prokurorai atliko kratas 19 pastatų septyniose Vokietijos žemėse, tirdami tyčinio bankroto, apgavystės ir duomenų nutekinimo kaltinimus. Kratas atliko 98 pareigūnai.

Buvo apklausti aštuoni įtariamieji, tarp ir jų ir buvęs bendrovės vadovas Z. Hofreiteris bei jo partnerė Beatričė Ams (Beatrice Ams). Konfiskuoti dokumentai, elektroninis susirašinėjimas. Pranešama, kad buvę kompanijos darbuotojai bandė naikinti dokumentus, sudaužyti kompiuterius. Daug metų „KTG-Agrar“ buvo pristatoma kaip labai sėkminga įmonė. Devintojo dešimtmečio viduryje bavaro ūkininko sūnus Z. Hofreiteris ir sodininkė B. Ams kultivavo 600 ha žemės, bet per kelerius metus sukūrė didžiausią Europoje žemės ūkio koncerną, kurio pardavimai siekė 320 mln. eurų per metus. Bendrovė pirko ir nuomojo žemę, augino javus, kukurūzus, sojas. Iš viso Z. Hofreiteris buvo sukaupęs 45 tūkst. ha Vokietijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje, teigia „Frankfurter Allgemeine“. „KTG-Agrar“ ėmėsi ir bioenergijos verslo, operavo jėgaines, gamino elektrą. Ji supirkinėjo kitas žemės ūkio ir maisto gamybos įmones. Bendrovės šūkiu tapo frazė „nuo lauko iki lėkštės“. 2007 metais įmonės akcijomis pradėta prekiauti biržoje. Kai 2016 metų liepą kompanija pradėjo bankroto bylą, paaiškėjo netikėtų dalykų. Išlindo didesnės nei 400 mln. eurų skolos ir tai, kad 12 tūkst. žmonių buvo investavę į bendrovės akcijas. Filmukas, kuriuo viliojo Z. Hofreiteris siekė įtikinti, kad „KTG-Agrar“ yra sėkminga bendrovė Žadėjo aukštus dividendus Pareigūnai jau atskleidė, kad Z. Hofreiteris kūrė fiktyvias įmones, kurioms vadovavo 80 metų pensininkas. Pelnas buvo gaunamas, fiktyvioms bendrovėms viena kitai parduodant įvairią produkciją. Verslininkas įvairias būdais rasdavo naujų partnerių. Pavyzdžiui, vietoj įprastų 80 eurų už hektarą jis žemės nuomą mokėjo po 360 eurų, suokdamas, kad žemės ūkis labai pelningas, žadėjo 7 proc. metinius dividendus  akcininkams.

Dar 2015 metais finansų analitikai ragino investuotojus pirkti apie 13 eurų kainavusias akcijas, prognozuodami, kad jos brangs iki 20-22 eurų. „KTG-Agrar“ gaudavo ir ES išmokas. Teigiama, kad kasmet Vokietijoje ir Lietuvoje surinkdavo apie 12 mln. eurų subsidijų.   Paaiškėjo, kad nuo 2007 metų bendrovės pajamų ir išlaidų balansas buvo minus 240 mln. eurų, tačiau Z. Hofreiteris elgėsi kaip klestinčios įmonės vadovas. Jis dovanodavo pavaldiniams brangius laikrodžius, skraidė sraigtasparniu, kurio nuoma per metus kainavo 1,5 mln. eurų. Dar iki 2016 metų jis buvo žurnalistų dažnai kalbinamas ūkininkas, dalyvaudavo parodose, seminaruose, kur pasakodavo apie ūkio sėkmės receptus. Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad kol vyksta tyrimas, Z. Hofreiteris jau kuria naują žemės ūkio bendrovę „Stroh Express“. Vokietis – patikimumo garantas   Kai prieš dešimtmetį Z. Hofreiteris atvyko į Lietuvą nuomotis ir pirkti žemės, 2008 metais vokietį lydėjo „Deutche Welle“ televizijos komanda. Vaizdo reportaže matyti, kaip jis džiaugiasi suradęs didžiulius žemės laukus, bendrauja su Lietuvos kaimo žmonėmis, kurie sutiko užsieniečiui išnuomoti žemę. „Kadangi vokiečiai visada moka laiku, visi kaimo gyventojai jam pardavė arba išnuomojo žemę“, – girdisi žurnalisto balsas už kadro. „Deutche Welle“ televizijos 2008 metais parengtas reportažas apie Z. Hofreiterio verslą Lietuvoje Dar 2012 metais Frankfurto vertybinių popierių biržos sąraše buvusi „KTG Agrar“ gyrėsi turinti Lietuvoje daugiau nei 4000 ha nuosavybės teise valdomos žemės, įsigytos per jai priklausančias lietuviškas žemės ūkio bendroves. 2014 metais skelbta, kad „KTG Agrar” Lietuvoje (Raseinių, Jurbarko ir Mažeikių rajonuose) nuomojosi  7,8 tūkst. ha žemės, dar 400 ha valdė pati. Bendrovė augino grūdus, kukurūzus ir rapsus. „KTG Agrar” grupė Lietuvoje valdė bendroves „KTG Agrar”, KTG, „KTG Eko Agrar”, „KTG Energija” ir „KTG Grūdai”. Pirko bendroves, kurios valdė žemę 2014 metų rugpjūtį „KTG Agrar“ išplatino pranešimą, kuriame teigė už 20 mln. eurų (69,1 mln. litų) Lietuvoje pardavusi 4 tūkst. hektarų žemės vienam neįvardintam Vokietijos instituciniam investuotojui. Lietuvoje politikai pradėjo aiškintis, kaip užsieniečiai galėjo Lietuvoje įsigyti tiek žemės, nors iki 2014 metų gegužės galiojo apribojimai užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje. Tačiau iš tiesų įstatymai leido užsieniečiams įsigyti žemės ūkio veikla užsiimančias bendroves.  2016 metais „KTG-Agrar“ įmones Lietuvoje įsigijo „AUGA group“. Už bendroves buvo sumokėta 1,38 mln. EUR. Joms tuo metu priklausė daugiau nei 7700 ha žemės, iš kurių beveik 6100 ha buvo sertifikuoti ekologinės gamybos plotai. MŪ inf.

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/naujienos/pasaulyje/vokieciu-ukininkas-pradangino-milijonus

„Prezidentė sprendimą priims artimiausiu metu“, – po valstybės vadovės susitikimo su G. Surpliu sakė jos vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė. Anot patarėjos, per susitikimą daugiausiai kalbėta apie derybas dėl vienodesnių europinių tiesioginių išmokų žemdirbiams. Taip pat aptartas žemės įsigijimo skaidrumas ir Žemės ūkio ministerijai pavaldžių institucijų konsolidacija arba jų funkcijų peržiūrėjimas. Skaityti toliau →

2018 m. gegužės 8 d. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Tarptautinių ryšių komiteto (TRK) nariai susirinko į posėdį, kuriame pasidalijo naujausia informacija iš tarptautinių renginių, diskutavo dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos bei pasitarė dėl Trijų jūrų regiono žemės ūkio rūmų atstovų susitikimo Vilniuje. Posėdyje dalyvavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos sąjungos ir tarptautinių reikalų departamento direktorius Šarūnas Celiešius bei ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Palionis. Skaityti toliau →

Europos Komisija  pateikė planus apie 2021-2027 m. ES biudžetą. Dėl „Brexit“ (Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES) daugelis su nerimu laukėme naujojo laikotarpio finansavimo pasikeitimų. Kaip pirmuosius EK pasiūlymus vertina ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas SVITOJUS?  Skaityti toliau →

Tai BNS patvirtino patikimi šaltiniai. Su G. Surpliu BNS kol kas nepavyko susisiekti.

Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį teigė, jog naujo ministro kandidatūrą prezidentei pristatys pirmadienį. Anot jo, kandidatas yra nesusijęs su žemės ūkiu ir į ministeriją turėtų atnešti „tam tikro naujumo, gyvumo, naujo požiūrio“, be to, pasak premjero, jis neturi tiesioginių verslo interesų su žemės ūkiu. Skaityti toliau →

Dublinas/Vilnius. Vyresni nei 65 metų ūkininkai Airijoje raginami išeiti į pensiją, nes jie dažnai tampa nelaimingų atsitikimų aukomis. Lietuvos ūkiuose dažniausiai nukenčia jauni darbuotojai. „Ūkininkai turėtų būti verčiami išeiti į pensiją 65 metų“. Tokiu pavadinimu pasirodė straipsnis Airijos žemės ūkio žurnalo „Agriland“ savo nuomonių skiltyje. Skaityti toliau →

Balandžio 20 d. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas susitiko su Molėtų rajono žemdirbiais.

Susitikime taip pat dalyvavo Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Petras Čimbaras, Molėtų rajono savivaldybės meras Stasys Žvinys, Žemės ūkio ministerijos atstovai. Renginį inicijavo Žemės ūkio rūmų Savivaldos organizatorė Molėtų rajone Laimutė Ramonienė. Žemdirbiai kėlė aktualias problemas, ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas pristatė svarbiausios žemdirbių savivaldos organizacijos – Žemės ūkio rūmų artimiausius planus. Skaityti toliau →

Netrukus prasidės ganiava, todėl ūkininkams,  dalyvaujantiems Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklose naudinga prisiminti įsipareigojimus, susijusius su ganiavos laikotarpiu bei susipažinti su naujovėmis. Skaityti toliau →