Kviečiame kreiptis paramos biodujų gamybai

Nuo š. m. vasario 1 d. ūkininkai, mažos ir labai mažos įmonės gali kreiptis Europos Sąjungos ir valstybės paramos biodujų gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Paraiškos paramai gauti Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniuose paramos administravimo skyriuose bus renkamos iki š. m. vasario 29 d. Šiam paraiškų rinkimo etapuiLietuvos kaimo plėtros programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklai „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“ skirta4 578 503 Eur paramos. Skaityti toliau →

Verčiamas naujas paramos kaimui puslapis

Praėjusiais metais rekordinę Europos Sąjungos (ES) paramos sumą Lietuvos kaimo plėtrai išmokėjusi Nacionalinė mokėjimo agentūros (NMA) skelbia naujus paraiškų rinkimus. Planuojama, kad šiemet paraiškos bus vertinamos greičiau, taip pat numatyta didesnė paramos teikimo proceso kontrolė.
Lietuvos ūkininkai kviečiami rengtis šių metų paramos paraiškų rinkimui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones. Žemės ūkio ministrės įsakymu jau patvirtintas jų priėmimo 2016 m. grafikas. Skaityti toliau →

Kovo pirmoji – termino pabaiga darbams atlikti

IMG_4212Ūkininkai, gaunantys išmokas pagal su plotu susijusias kaimo plėtros programų priemones, privalo laikytis tam tikrų įsipareigojimų. Primename darbus, kuriuos privalu atlikti iki kovo pirmos dienos.
Teikdami paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti ūkininkai taip pat gali prašyti paramos pagal su plotu susijusias kaimo plėtros programų priemones. 2015 m. dalis ūkininkų apsisprendė tęsti įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, kiti pareiškėjai tapo naujos 2014–2020 metų programos dalyviais. Kovo 1 d. – svarbus terminas abiejų kaimo plėtros programų dalyviams. Skaityti toliau →

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos kreipimasis į LR Prezidentę

IMG_4990Dabartinė situacija Lietuvoje išties kelia nerimą – gyventojų sparčiai mažėja, dėl nuolatinės migracijos netenkame darbingo amžiaus gyventojų, ypač jaunimo. Nuo Nepriklausomybės laikų į užsienį išvyko apie 700 tūkst. asmenų. Jeigu šio didelio mažėjimo neatsvers grįžtamoji migracija ar nauja imigracija, valstybė gali susidurti su tinkamų darbo jėgos išteklių trūkumu bei grėsme ilgalaikiam ekonomikos augimo perspektyvų tvarumui.  Minėtos tendencijos pastebimos ir žemės ūkio sektoriuje. Lietuvoje 2015 m. buvo užfiksuota tik 13 proc. iki 40-ties metų ir 87 proc. virš 40-ties metų valdos valdytojų. Skaityti toliau →

Pildosi didžiausias Vakarų paukštininkų košmaras

Su paukščių gripo plitimu pastaraisiais mėnesiais kovojusioms atsakingoms JAV institucijoms visiškai jo sustabdyti nepavyko. Skelbiama, kad į šalį įvežti paukštieną iš JAV jau uždraudė Pietų Korėja, netrukus draudimų gali būti dar daugiau. Paukštienos vėl atsisakyta po to, kai vienoje Indianos valstijos fermoje buvo rasta 60.000 nugaišusių kalakutų. Skaityti toliau →

Nustatytas žalinimo išmokos dydis

Š. m. sausio 18 d. žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas žalinimo išmokos dydis už 2015 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus.
Patvirtintas žalinimo išmokos dydis – 44,89 Eur už hektarą. Jis mokamas ūkininkams už 2015 m. deklaruotus plotus, atitinkančius žalinimo išmokos reikalavimus. Skaityti toliau →

Šiandien baudžia, rytoj užmerks akis

IMG_4364Beveik tris mėnesius VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros (toliau RRA) kontrolieriai baudė logika nepaaiškinamo reikalavimo nesilaikančius pieno supirkėjus, o nuo šiol tokius pažeidimus nusprendė vadinti mažareikšmiais.

Ūkio subjektų, perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas pagarsėjo ne tik mistine priėmimo tvarka, bet ir prieštaravimų gausa. Skaityti toliau →

Smulkieji ūkininkai pakliuvo į vergovę

Už pirmuosius 30 ha skyrus didesnes išmokas, padaugėjo vadinamųjų sofos ūkininkų. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai tikina, kad jų, kurie deklaruoja pievas, yra labai nedaug – viso labo nepilni 3 proc. Ir judinti jų, šiukštu, neleidžia ES reglamentai. Ūkininkai neabejoja, kad „sofininkų” yra kur kas daugiau, nes žemės savininkai neva prisidengia dirbančiais – išnuomoja jiems žemę ir liepia sėti javus, kuriuos deklaruoja ir pasiima išmokas bei pigesnį žymėtąjį dyzeliną. Natūralu, kad kyla klausimas: kam tada skiriamos tiesioginės išmokos – iš tikrųjų žemę dirbančiam ūkininkui ar jam žemę dirbti perleidusiam savininkui? Skaityti toliau →

Nauji augalininkystės metodai: GMO ar ne GMO

IMG_4154Europos Komisija (EK) netrukus spręs, ar naujas augalų atrankos technologijas, kurioms naudojami įvairūs genų inžinerijos sprendimai, atskirti nuo genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) srities ir netaikyti griežtų šiuo metu galiojančių įstatymų.
Pastaraisiais metais laboratorijose taikomos atrankos technologijos labai supanašėjo su genų inžinerija, tad šios srities teisinis apibrėžimas kelia daug diskusijų, skelbia „EurActiv“. Skaityti toliau →

Įrodyta: modernios technologijos kviečių augintojams neša naudą

IMG_4085Modernūs augalų optinių savybių jutikliai, kurie nustato, kiek ir kuriose vietose ūkininkams reikia naudoti trąšų, leidžia padidinti produktyvumą ir sutaupyti. Tokias išvadas po dvejus metus trukusių tyrimų padarė Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų grupė.„Taikant tikslųjį vasarinių kviečių tręšimą pagal dirvos agrocheminių savybių žemėlapius ir augalų optinės analizės jutiklių teikiamus duomenis mineralinių trąšų sąnaudos 2014 m. buvo 6,6%, o 2015 m. – 14,1% mažesnės“, – sako Remigijus Zinkevičius, vienas šio tyrimo autorių. Skaityti toliau →

Vicepirmininko Vytauto Buivydo interviu radijo laidoje „Gimtoji žemė”

Vytautas BuivydasPraėjusią savaitę (nuo 2016-01-04 iki 2016-01-08) Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas kasdien davė interviu senas tradicijas puoselėjančiai, vienai populiariausių Lietuvos radijo laidų skirtai ne tik kaimo, bet ir miesto žmonėms „Gimtoji žemė”per LRT. Laidų metu vicepirmininkas V. Buivydas kalbėjo ne tik apie kasdienybę žemės ūkyje, tačiau ir apie jaunųjų ūkininkų aktualias problemas (2016-01-08 laidoje). Skaityti toliau →

Avinai – dukart brangesni už „Porsche“

sheep in the long grassVieną avį įprastai galima įsigyti už 50 – 100 Eur, veisliniai gyvuliai brangesni, kainuoja 250 – 300 Eur, dar kiek daugiau mokama už avinus. Tačiau kai kuriose pasaulio šalyse už jauną, tvirto sudėjimo veislinį aviną negailima net 300.000 Eur.
Praėjusių metų pabaigoje viename Škotijos gyvulių aukcionų už juodagalvių veislės aviną ūkininkui buvo paklota 214.000 Eur. Dar vieną aviną tą pačią dieną jis pardavė už 47.000 Eur. Skaityti toliau →