„Eurostat“ duomenimis, euro zonos šalyse tėvų namus jaunimas palieka vidutiniškai 26,2 m. amžiaus. Maždaug tokio amžiaus savarankiškai gyventi pradeda ir mūsų šalies jaunuoliai. Padėtis artimiausiu metu vargiai keisis jų naudai. Statistikos specialistai skaičiuoja, kad mūsų šalyje atžalos tėvų namus palieka sulaukusios vidutiniškai 26,1 m.

Rekordininkai Europoje yra jauni kroatai: jie su tėvais gyvena vidutiniškai iki 31 m.

Tai pirmiausia lemia ekonominės priežastys.

„Dalis jaunimo paprasčiausiai neįperka gyvenimo atskirai. Tai lemia sugriežtinti reikalavimai būsto paskoloms, reikalavimas sukaupti pinigų pradiniam įnašui perkant būstą, augančios nuomos kainos drauge su nedidėjančiais atlyginimais ir brangesniu maistu. Tokia yra tikrovė“, – pažymi Jekaterina Rojaka, banko DNB vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims, Ekonominių tyrimų padalinio vadovė.

Sunku būtų tikėtis, kad padėtis artimiausiu metu pasikeis jaunimo naudai.

Pasak p. Rojakos, daugelyje šalių, ypač Pietų Europoje, ekonomika dar nėra atsigavusi, padėtį aštrina pabėgėlių krizė.

„Tai reiškia, kad konkurencija dėl darbo vietų vidutinės trukmės laikotarpiu bus dar aštresnė, nepaisant spartesnio ekonomikos atsigavimo Europoje. Socialinė apsauga, tikėtina, mažės ir tai skatins jaunimą aktyviau ieškoti darbo“, – kalba p. Rojaka.

Analitikė nurodo, kad nemaža dalimi lėtas Europos atsigavimas siejamas su pasirinktu darbo rinkos modeliu. Šiaurės Europa garsėja itin didele darbuotojų socialine apsauga, dosniomis, tikslinėmis draudimo nuo nedarbo išmokomis, aktyviomis darbo rinkos politikos priemonėmis. Anglo-saksiškos kultūros šalyse darbuotojų socialinė apsauga menkesnė, kuklesnės ir darbo išmokos. Kontinentinis modelis pasižymi aukštomis draudimo nuo nedarbo išmokomis bei ribotomis aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis.

„Akivaizdu, kad po krizės ūgtelėjęs nedarbas greičiausiai į prieš krizinį lygį grįžo anglo-saksiškose šalyse, o Šiaurės ir Pietų Europos valstybės patyrė nesėkmę: Suomijoje, Norvegijoje nedarbo lygis kyla iki šiol. Švedijoje nedarbas mažėjo vangiai, tad ši šalis buvo priversta apkarpyti socialines išmokas ir sumažinti mokesčius, taip paskatindama gyventojus ieškoti darbo bei dirbti pilnu etatu“, – komentuoja p. Rojaka.

Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Norvegijoje kas penktas gyventojas yra remiamas valstybės pagal vieną ar kitą socialinę programą ir per pastaruosius 5 metus ši padėtis nesikeitė. Pietų Europos šalyse jaunimo nedarbas išlieka itin aukštas, o tų šalių jaunimas, anot analitikės, save vadina prarasta 1000 eurų karta.
Informacija: http://vz.lt/vadyba/verslo-valdymas/2016/02/03/jauni-europieciai-savarankisko-gyvenimo-neiperka#ixzz3zB0DEY3O