J. Mankausko nuotr.
Lietuvoje beveik 30.000 jaunų žmonių, maždaug tiek, kiek šiuo metu gyvena visame Biržų rajone, niekur nedirba ir nesimoko, nors tam, kad jaunimas galėtų įsitvirtinti darbo rinkoje, išleistos dešimtys milijonų eurų ES paramos.
Lietuvos darbo biržos skaičiavimu, šių metų sausio 1 d. bedarbiais buvo registruota 28.500 jaunesnių kaip 30 metų amžiaus asmenų. Jie sudarė 5,3 % visų šalies 16–29 m. amžiaus žmonių.
Tarp darbo ieškančių jaunuolių beveik 40% nepasirengę darbo rinkai ir neturi jokios kvalifikacijos, aiškina Lietuvos darbo biržos specialistai.
Todėl profesinio mokymo apimtys per praėjusius metus, palyginti su 2014 m., išaugo daugiau kaip 3 kartus. ES finansuojamoms priemonėms „Įgyk paklausią profesiją“ buvo panaudota 4,3 mln. Eur, „Pasitikėk savim“ – 1,1 mln. Eur, „Būk aktyvus darbo rinkoje“ – 6,3 mln. Eur. Priemonei „Jaunimo užimtumo didinimas“ vien 2015 m. buvo skirta 20,2 mln. Eur ES lėšų. Pernai atidaryti 8 nauji Jaunimo darbo centrai – dabar jie veikia 37 savivaldybėse.
Tačiau Vidas Butkus, AB „Kauno Baltija“ direktorius, ragina atidžiau vertinti norinčius dalyvauti profesiniame mokyme, kadangi pasinaudoję visomis lengvatomis ir įgiję profesiją, jie dažnai praneša, kad tokio darbo nedirbs.
„Atėjo vienas asmuo dirbti pagal trišalę sutartį, pusmetį gavo valstybės mokamą stipendiją, tačiau, kai tik stipendijos mokėjimas baigėsi, jis pareiškė kad išeina. Kai paklausėme, kodėl, jis paaiškino, kad siuvimas jam niekad gyvenime nebuvo prie širdies ir jis niekada neplanavo būti siuvėju“, – pasakoja įmonės vadovas.
Iš trijų tokių Lietuvos darbo biržos siųstų asmenų įmonėje liko tik vienas.
„Kol nebus didesnės atskirties tarp minimalaus darbo užmokesčio ir mokamos pašalpos, tol iš esmės padėties nepakeisime, dirbti neapsimokės“, – įsitikinęs p. Butkus.
„Kauno Baltija“ galėtų įdarbinti 27 siuvėjus, visiems padaliniams trūksta 100 darbuotojų. Tačiau, direktoriaus teigimu, dalis jaunimo neadekvačiai vertina savo sugebėjimus ir norimą gauti darbo užmokestį, o integracijai į darbo rinką išleistos ES lėšos nepasiekia tikslo.
Verslininkas svarsto, kad jaunimo nedarbą veikiausiai labiau sumažino šaukimas į tarnybą, nei ES pinigais teikiamos įvairios lengvatos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2014–2020 metais užsibrėžusi sumažinti nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio 15–29 m. amžiaus jaunimo skaičių. Šiam uždaviniui įgyvendinti skirta apie 89,7 mln. Eur.
Jaunimo garantijų iniciatyva siekiama, kad visi jaunuoliai, kuriems nepavyko patiems įsilieti į darbo rinką, per keturis mėnesius po mokyklos baigimo ar netekus darbo gautų kokybiško darbo pasiūlymą arba jiems būtų sudarytos tęstinio mokymosi galimybės. Su kiekvienu dalyviu bus dirbama pagal individualų planą, sudarytą atsižvelgus į asmens poreikius ir statusą. Iki 2020 m. tokiose priemonėse turėtų dalyvauti 45.000 jaunuolių.
Šiuo metu daugiausia bedarbių iki 29 m. registruota Kalvarijoje (9,6%), Akmenėje ir Lazdijuose ( po 9,2%). Darbo biržoje registruoti bedarbiai 2016 m. sausio 1 d. sudarė 9% šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Informacija; www.vz.lt