VISUOTINIAI ATLAIDAI ŽEMAIČIŲ KALVARIJOJE: ŽEMDIRBIŲ DIENA

Kalvarija-Viršeliui-1170x600Liepos 10 d. visuotiniuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose buvo skirta žemdirbiams. Tai – ypatinga pagarba. Ta proga Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčioje Šv. Mišias aukojo žemaičių svečias Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, o jam talkininkavo šeimininkas – Telšių vyskupas ordinaras Kęstutis Kėvalas. Žemaičių Kalvarijos atlaiduose dalyvavo Seimo KRK pirmininkas Andriejus Stančikas, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ir jo komandos nariai, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkai Algis Baravykas ir Vytautas Buivydas bei ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) prezidentė Viktorija Švedienė, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) nariai, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS), Rokiškio rajono Jaunųjų ūkininkų asociacijos nariai  ir kitų žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai.

Žemės ūkio rūmų iniciatyva Žemaičių Kalvarijoje įvyko valdžios atstovų susitikimas su Žemaitijos ūkininkais.

Kaimas vyskupo akimis

Svečiai labai atidžiai klausėsi vyskupo J.Kaunecko homilijos. Tikrai buvo verta klausytis, nes vyskupo nuomonė buvo kur kas labiau valstybinė nei kai kurių, deja, atlaiduose nedalyvavusių su žemės ūkiu susijusių politikų, o ir išskirtinai stambiųjų interesus ginančių žemdirbių organizacijų vadovų nuomonės. Vyskupas J.Kauneckas nestudijavo žemės ūkio ekonomikos, bet ir be specialiųjų mokslų pastebėjo žemės ūkio ligą, kai šalyje iškyla išlikimo pavojus smulkių ir vidutinių ūkių savininkams. Gal ir neverta stebėtis vyskupo akylumu – jis juk nuolat bendrauja su kaimo žmonėmis, girdi jų nuoskaudas, piktinimąsi biurokratija, valdžios dėmesio stoka. Ir atvirkščiai – stambieji ūkininkai, oligarchai – reti svečiai ne tik atlaiduose. „Duokite mums daugiau pinigų, daugiau paramos, dar daugiau…Parama turi būti skiriama tik ekonomiškai sėkmingiems ūkiams, tik stipriausiems, o smulkiųjų remti neverta, nes jie paramą tik pravalgo“, – tokio pobūdžio kalbas neretai girdime kai kuriuose stambiųjų ūkininkų interesus ginančių organizacijų susirinkimuose.

O ką daryti kitiems?

Ar galėsime sėkminga vadinti valstybę, jeigu joje gerai jausis tik saujelė jos piliečių, o didelė dalis vargs? Vyskupas J.Kauneckas iš sakyklos kreipėsi į atlaidus atvykusius Seimo KRK pirmininką Andriejų Stančiką ir žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį ir priminė, kad jie užima šalies kaimui svarbias pareigas ypatingu metu, kai dar įmanoma ištaisyti klaidas ir pasukti vairą teisinga kryptimi.

Vyskupas J.Kauneckas pastebėjo, kad Žemaitijos laukuose vis dar galima pamatyti besiganančias karvutes – toks vaizdas jo gimtojoje Aukštaitijoje jau retas. Ir vyskupas tarsi retoriškai klausė Šv.Mišiose dalyvavusių žemės ūkio vadovų: „Gal dėl šios priežasties Žemaitijoje yra gausesni kaimai ir tikėjimas čia gilesnis?“.

Turime vilties, kad padėtis pasikeis, juk A.Stančikas ir G.Surplys yra žemaičiai, o žemaičiai garsėja užsispyrimu, net jeigu tikslas yra sunkiai pasiekiamas.

Savivaldos kelias iki valdžios

ŽŪR iniciatyva Žemaičių Kalvarijoje Seimo KRK pirmininkas, žemės ūkio ministras ir Žemės ūkio rūmų vadovai prie apskritojo stalo susitiko su artimiausių Žemaitijos rajonų žemdirbiais, aptarė svarbiausias aktualijas, atsakė į ūkininkų neretai keblius klausimus.

ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas Žemaitijos ūkininkams pristatė ŽŪR veiklą.

„Žemės ūkio ministerija dėl ūkininkams svarbių klausimų nori tartis su vienu stipriu socialiniu partneriu, o ne su šimtais organizacijų, asociacijų, sąjungų. ŽŪR ir yra ta vieta, kuri surenka daugybės organizacijų nuomones, pasiūlymus, jos išrinkta taryba diskutuoja, ieško bendrų sprendimų ir tik tada juos pateikia Seimui ar ŽŪM“, – aiškino A.Baravykas.

ŽŪR vicepirmininkas ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas sakė, kad kiekviena ūkininkų organizacija trumpiausią kelią iki valdžios durų gali surasti pirmiausia atėjusi pasitarti su kolegomis Žemės ūkio rūmuose, kurių durys visiems atviros.

Priekaištai dėl Nederlingų žemių žemėlapio

Žemaičiai ūkininkai turėjo pastabų dėl naujojo Nederlingų žemių žemėlapio, pagal kurį bus mokamos Mažiau palankių ūkininkauti vietovių išmokos.

„Paprasčiausias ir sąžiningiausias būdas – išmokas susieti su žemės našumo balais. Kuo aukštesnis balas, tuo mažesnė išmoka. Tačiau reikia ūkininkams susitarti, nes tokiam metodui labai priešinasi turintys itin aukštos kokybės žemes“, – sakė A.Stančikas.

Ministras G.Surplys sakė, kad ŽŪM iki rugpjūčio pabaigos laukia Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkų analizės ir, tikėtina, bus padaryta pakeitimų.

ŽŪM viceministras Darius Liutikas papildė: „Ieškome galimybių taikyti tiek ekonominius, tiek demografinius kriterijus, tačiau vietoves išskirti turime pagal seniūnijas, o ne pagal smulkesnes teritorijas“.

A.Stančikas siūlė, kad ŽŪM atstovai Briuselyje siūlytų paprastesnį variantą, t.y. vietoves skirstyti pagal konkrečių sklypų balus, o ne pagal seniūnijas.

Kita vertus, ministras užsiminė ir apie bene svarbiausią šios problemos niuansą – kaip beskirstytum žemės plotus, tačiau pinigų kiekis nei padaugės, nei sumažės. Taigi jeigu nederlingų žemių statusą įgaus daugiau teritorijų, tai parama hektarui sumažės ir atvirkščiai.

Sausros pasekmės

Ministras kalbėjo apie sausros sukeltas problemas. Priminsime, kad paskelbus sausrą visoje šalyje ūkininkai gali išvengti sankcijų, jeigu nepasiektų pagal ES paramos reikalavimus keliamų ekonominių rodiklių.

„NMA ir „Ekoagros“ nurodžiau netaikyti sankcijų. Laikantys gyvulius gali šienauti arba leisti gyvulius į pūdymą, į įsėlius bei posėlius ir dėl to jiems nebus taikomos sankcijos. Trečias niuansas – anksčiau išmokėsime TI. Planas šįmet išmokėti 85 proc. Nors atsakymo iš Briuselio dar nesulaukėme, tačiau EK komisaras P.Hoganas man žodžiu pažadėjo, kad oficialus atsakymas bus teigiamas“, – sakė G.Surplys.

Derybos dėl TI konvergencijos

Sausra galime pavadinti ir EK siūlomą tiesioginių išmokų (TI) konvergencijos planą. Jau žinoma, kad šiam planui naujosios ES narės nepritars. Tokią nuomonę praėjusią savaitę Vilniuje išsakė ŽŪR iniciatyva surengtame devynių ES šalių ūkininkų visuomeninių organizacijų atstovai. Pagal dabartinę tvarką labiausiai nuskriaustoms šalims per metus TI didėtų tik po 1 EUR. Taigi ES vidurkį, pavyzdžiui, Baltijos šalys pasiektų maždaug po šimto metų.

„Tokiai tvarkai nepritariame, savo argumentus pateiksime EK. Suprantu, kad derybos bus sunkios, bet tikiuosi, kad Briuselis mūsų argumentus įvertins“, – sakė G.Surplys.

Apie kontroliuojančiųjų požiūrį

Seimo KRK pirmininkas žemaičiams pasakojo apie pastangas keisti žemdirbius kontroliuojančiųjų institucijų požiūrį.

„Valdininkai turi suprasti, kad jie pirmiausia turi ne kontroliuoti ir bausti ūkininkus, bet juos konsultuoti. Aš taip suprantu – jeigu NMA taiko ūkininkui sankciją, tai problemų turi ne tik ūkininkas, bet ir NMA, nes ši institucija nesudarė galimybių ūkininkui ištaisyti klaidą. Juk dalis sulaikytų išmokų grąžinama į ES biudžetą. Ar mes esame tokie turtingi, jeigu mums skirtą paramą grąžiname?“, – klausė A.Stančikas.

„Tokių pastabų jau sulaukėme iš ŽŪR. Viceministrams bei NMA jau iškėliau užduotį supaprastinti visas procedūras, pagreitinti ir pasiūlyti 5 naujas programas, kurios būtų iš esmės naujos ir paprastos“, – sakė G.Surplys.

Kita vertus, pasak ministro, turime gyventi taip, kad kaimas būtų gyvas ir be ES paramos bambagyslės.