Žemės ūkio ministerijoje vykusioje trečiojoje sesijoje pieno sektoriaus plėtros strategijai rengti smulkiųjų, stambiųjų pieno ūkių, pieno supirkėjų ir pieno perdirbėjų, ministerijos, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, VĮ „Pieno tyrimai“ bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai diskutavo dėl pagrindinių priemonių, skirtų Lietuvos pieno sektoriaus augimo strategijai įgyvendinti. Sesijoje taip pat aptartos strategijos gairės, tikslai ir kryptys bei įgyvendinimo galimybės.
Lietuvos pieno sektoriaus augimo strategijoje, atsižvelgus į anksčiau vykusių sesijų dalyvių siūlymus bei pastebėjimus, išskirtos penkios strateginės kryptys, padėsiančios užtikrinti pieno sektoriaus augimą bei regionų gyvybingumą. Apie šių sričių galimas įgyvendinimo priemones ir diskutuota spalio 7 d. vykusiame susitikime.
Pirmoji strateginė kryptis – žaliavinio pieno gamybos didinimas stambinant pieno ūkius. Siekiama, kad Lietuvos pieno gamintojai 2030 m. būtų pajėgūs parduoti 3 mln. t pieno per metus (šiuo metu parduodama apie 1,4 mln. t pieno), prie to prisidėtų pieno ūkių stambėjimas. Sesijų dalyviai sutarė, kad reikia skatinti smulkius ūkius perkopti į kitą ūkio dydžio lygį, nes tik nuo 50 karvių ūkis pajėgesnis pats derėtis dėl kainų bei turi daugiau žinių apie finansavimo galimybes.
Gyvybingumą kaimo regionuose siūloma palaikyti skatinant smulkiuosius ūkius pakeisti veiklos pobūdį bei burtis į kooperatyvus. Augimo potencialą turintys pieno ūkiai galėtų stambėti, kitai daliai turėtų būti suteiktos visos galimybės pasitraukti iš pieno sektoriaus ir pradėti verstis kitomis ūkinėmis veiklomis. Siekiama, kad žaliavinio pieno dalis iš kooperatyvų narių 2030 m. siektų 60 proc. (šiuo metu ji siekia 30 proc.).
Pieno strategijos kūrimo sesijose sektoriaus dalyviai kaip vieną iš problemų įvardijo pieno sektoriaus stabilumą, todėl strategijoje numatyta skatinti jį per rizikos valdymo fondą, skaidrią kainodarą ir ilgalaikes sutartis.
„Pieno sektoriaus nestabilumas kenkia pieno sektoriaus dalyviams, todėl itin svarbu didinti saugumą ir stabilumą visose pieno sektoriaus grandinės dalyse. Tai galima daryti įsteigiant pieno sektoriaus rizikos valdymo fondą, įvedant aiškią ir skaidrią, ūkininkams suprantamą pieno kainodarą ir ilgalaikes pieno tiekimo sutartis, „pririštas“ prie pasaulinių pieno kainų, kad visos sektoriaus pusės jaustųsi saugios“, – teigia žemės ūkio viceministras Saulius Savickis.
Ketvirtoji strateginė kryptis, prisidėsianti prie pieno sektoriaus augimo – inovacijų plėtra, sukurianti „tiltą“ tarp pieno sektoriaus dalyvių ir mokslininkų. Siekiama, kad vidutinis karvės primilžis 2030 m. padidėtų nuo dabar esančių 5 500 iki 8 tūkst. kg per metus, tam būtina gerinti technologijas, naudojamas gamyboje ir perdirbime.
Paskutinė, tačiau ne mažiau svarbi kryptis – pieno produktų eksporto didinimas. 2017 m. pieno produktų eksporto apimtis, perskaičiuota į žaliavinį pieną, siekė 0, 8 mln. t. 2030 m. šis skaičius turėtų išaugti iki 2,4 mln. t.
Patikslinta pagal siūlymus pieno sektoriaus plėtros strategija bus pristatyta lapkričio 20 d. Taip pat numatoma susitarti dėl atsakomybės bei įsipareigojimų pasiskirstymo siekiant sklandaus strategijos įgyvendinimo.
Inf. www.zum.lt