Iki metų pabaigos liko vos keli mėnesiai, o žemdirbiams rūpesčių našta nemažėja. Labiausiai jaudina finansiniai klausimai, ypač susiję su ES parama. Juk naujojo finansinio laikotarpio paramos maišas dar neatrištas. Apie tai pirmiausia sukosi kalba ir Žemės ūkio bendrovių asociacijos (ŽŪBA) prezidiumo posėdyje. Susiklosčiusią situaciją aiškino Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Palionis, Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Erikas Bėrontas, agentūros specialistai.

Pirkimų tvarkos keitimai – po audito
Žemdirbių visuomenė susirūpinusi dėl pretendentams 2014–2020 metų KPP paramai gauti taikomų naujų reikalavimų perkant prekes, paslaugas ar darbus. Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos neprisidėtų nei prie ūkininkavimo pažangos, nei prie ūkių konkurencingumo didinimo. Kai paramos gavėjas investiciją 60 proc. apmoka iš savo kišenės, pirkimą sieti su viešųjų pirkimų įstatymu nelabai logiška, mano ŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis.
ŽŪM atstovas M. Palionis buvo atviras – pirkimų tvarką nutarta peržiūrėti po pernai vykusių Europos Komisijos auditų, kurių metu po kaulelį išnarstyta investicinėms priemonėms taikyta pirkimų sistema. Kainos auditorius šokiravo, jokiose kitose šalyse tokių sumų jie nebuvo matę. Lietuva sutiko vertes suvienodinti su viešųjų pirkimų įstatymo ribomis. Viešųjų pirkimų kontrolės mechanizmas yra griežtesnis, rizika mažesnė. Dar mažesnė ji turėtų būti privačiuose pirkimuose. Kontrolieriams iš EK užkliuvo ir tai, kad daugeliu atvejų būdavo pateikiamas vienas pirkimo pasiūlymas, nors su paraiška turi būti pateikiami trys komerciniai pasiūlymai.
„Suprantame, kad tai papildoma našta pareiškėjams. Kita vertus, NMA turi įsitikinti, kad traktorius ar kita investicija atitinka rinkos kainą“, – situaciją aiškino ŽŪBA svečias.
Ministerijos diskusijos su EK tęsiasi. Svarstoma nustatyti realius įkainius (anksčiau galiojusių, kaip neatitinkančių realios situacijos, buvo atsisakyta), pagal kuriuos būtų galima nustatyti maksimalią paramos sumą, tada apsieiti be viešųjų pirkimų. Tačiau su tais įkainiais tūpčiojama vietoje, nes niekaip nepavyksta iš tiekėjų išpešti realių kainų – kiek traktorius ar kita žemės ūkio technika kainuoja be paramos. Svarstomi įvairūs variantai. Tada, kai bus nustatyti įkainiai, vėl atvyks auditoriai, tikrins jų metodiką. Kad ir kaip būtų, pirkimo reikalavimų pakeitimai bus jau kitais metais.
Diskusija dėl pirkimų reikalavimų keitimų, inicijuotų EK, užtruko ilgokai. ŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis priėjo išvadą, kad Europos Komisijai reikėtų įgelti: „Nėra ūkinės logikos. Organizuojamos didžiulės žemės ūkio technikos parodos. Kol atsirenka geriausią, tinkamą technologiją, žemdirbiai vyksta į Hanoverį… O čia bimbt – trys komerciniai pasiūlymai. Kompensacija – 40 proc. Neaiškus EK noras sutaupyti, nieko bendra su deklaruojamu siekimu didinti ūkių konkurencingumą.“

Kada pasirašys paramos sutartis?
Kada bus baigtos vertinti paraiškos, pradėtos pasirašyti paramos sutartys? Šis klausimas knieti daugeliui žemdirbių, ne išimtis žemės ūkio bendrovės.
Pasak NMA vadovo E. Bėronto, agentūros darbuotojai pluša išsijuosę, pirmosios sutartys su paramos gavėjais būsiančios pasirašytos dar šiemet. Baigtos vertinti jaunųjų ūkininkų, įvertinta ir apie trečdalis smulkiųjų ūkininkų paraiškų. Investicijoms į žemės ūkio valdas vertinamos 972 paraiškos. 314 jau įvertinta, be to, išsiųsti paklausimai 403 pareiškėjams. Jei atsakymai neužtruks, per artimiausią mėnesį bus patvirtintos ir šios paraiškos. Dar 200 pareiškėjų esą paklausimus gaus artimiausiu laiku.
Paraiškų vertinimas užtrunka dėl objektyvių priežasčių: investicijoms į žemės ūkio valdas taikomi kiti reikalavimai nei praėjusį finansinį laikotarpį žemės ūkio valdoms modernizuoti; atsisakius įkainio, tenka nagrinėti komercinius pasiūlymus. Anot E. Bėronto, krūvis milžiniškas, per tris mėnesius paraiškų įvertinti neįmanoma.

Tiesioginių išmokų belaukiant
NMA kreipėsi į žemdirbių organizacijas prašydama paankstinti 2016 m. pasėlių deklaravimo pabaigą. Esą paankstinus terminą su didesniu darbo krūviu privalanti susidoroti NMA (prisideda žalinimo pasėlių vertinimas) galėtų sklandžiau tvarkytis savo „virtuvėje“, o pareiškėjai nuo spalio vidurio ramiai sau lauktų tiesioginių išmokų. Anksčiau nei Lietuva pasėlių deklaravimą baigia net šiauriau esančios šalys – Latvija, Estija, Suomija.
Žemės ūkio rūmai nepritarė deklaravimo terminų keitimui, tačiau ŽŪBA prezidiumas neprieštaravo, kad pasėlių deklaravimas būtų baigtas dviem savaitėmis anksčiau, birželio 1-ąją (vėluojančios paraiškos būtų priimamos iki birželio 25 d.).
Prakalbus apie ateinančių metų deklaravimą tarsi yla iš maišo išlindo šių metų nesklandumai.
„Gerai būtų, jeigu deklarantas iškart gautų atsakymą, ar viskas gerai“, – prabilo ŽŪBA viceprezidentas, ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ vadovas Arūnas Grubliauskis. Bendrovė pasėlius deklaravo gegužės 25 d. ir jau laukė tiesioginių išmokų avanso. Tačiau netikėtai rugsėjo 28 d. gavo NMA prašymą pateikti papildomus dokumentus.
Pasėlius deklaravus anksčiau, savaime suprantama, ir NMA reakcijos tikimasi anksčiau. O jeigu jos nėra, tyla suprantama kaip patvirtinimas. Ogi pasirodo, kad ne visai taip. NMA teisinasi darbo krūviu – prasidėjęs naujas finansinis laikotarpis, kartu tęsiasi ir senasis. Paraiškos pradedamos administruoti tik pasibaigus paraiškų priėmimo terminui, nors patikros prasideda anksčiau.
Pagal šiais metais galiojančius vertinimo prioritetus atkreiptas dėmesys į plotų neatitikimus, palyginti su praėjusiais metais (1 ha ir daugiau). Kaip tik dėl to užkliuvo ir „Ginkūnų agrofirmos“ paraiška. „Tiesiog susikeitėme laukais su ūkininku, konsolidavome plotus“, – nusistebėjo bendrovės vadovas, tačiau nepuolė ginčytis suprasdamas, kad tai beprasmiška. Dabar jam rūpėjo tik viena: ar pateikusi NMA prašomus papildomus dokumentus bendrovė gali tikėtis spalio mėnesį gauti išmokų avansą, o ateityje išvengti panašių nesusipratimų?
ŽŪBA prezidiumas buvo patikintas, kad tai išties įmanoma, kitais metais NMA iki rugpjūčio vidurio apsiimanti pateikti informaciją apie neatitikimus, juolab kad jos siekiamybė yra skatinti pareiškėjus būti aktyviais vartotojais, kuo daugiau deklaruoti patiems elektroniniu būdu.
Šį spalį nuo mėnesio vidurio pirmiausia avansai bus pradėti mokėti pienininkams, kitą savaitę – augalininkams. Pareiškėjams, paskubėjusiems pateikti atsakymus į išsiųstus laiškus apie neatitikimus, išmokų ilgai laukti taip pat nereikėsią.

Informacija: www.ukininkopatarejas.lt