Statistika primena: Lietuvos kaime mažai jaunų šeimų, likę tik pagyvenę žmonės. Jaunimas, praradęs viltį įsikurti gimtajame krašte, laimės išvažiuoja ieškoti svetur. O juk kaimą naujam gyvenimui prikelti gali tik jauni žmonės.

Žemės ūkio ministerijoje į diskusiją „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių (Taisyklės) susirinko ne tik Lietuvos kaimo ateitis – Lietuvis jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) lyderiai, bet ir atstovai iš Žemės ūkio rūmų, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio bendrovių asociacijos. Pagrindinė pokalbio tema – kaip įsikurt jaunajam ūkininkui, jeigu jis neturi įtakingo „stogo“ virš galvos, jei jo didžiausias turtas – tik žinios, noras bei tvirtas ryžtas pradėti ūkininkauti senstančiame ir retėjančiame Lietuvos kaime.

Neginčijama tiesa – kaimas be jaunų žmonių pasmerktas žlugti, nes jis neturi ateities.

Apie esamą situaciją su LJŪJS vicepirmininku Vytautu BUIVYDU kalbėjosi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Aldona SIREIKIENĖ.

-Sakykite, ar Žemės ūkio ministerija išgirdo jaunųjų ūkininkų pateiktus siūlymus?

- Mus, jaunuosius ūkininkus, jau girdi ir mato, mes net tris kartus drauge su kitais Lietuvos ūkininkais vykome piketuoti į Briuselį, gynėme visų žemdirbių interesus. Lietuvos jaunieji ūkininkai vis aukščiau kelia savo sąjungos vėliavą, drąsiau ima reikšti mintis. Tikime, kad mūsų siūlymus išgirs įtakingi žmonės, nes norime padėti jauniems žmonėms apsispręsti labai svarbiu momentu ir itin svarbiais klausimais.

Tad ką norite priminti valdininkams?

-LJŪJS politikams ir valdininkams primena, kad 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ skirta jauniesiems ūkininkams įsikurti, o ne ūkių plėtrai. Atkreiptinas dėmesys: ŽŪM parengtas Taisyklių projektas yra orientuotas į stambius pasiturinčius ūkininkus bei jų vaikus ir giminaičius. Pasakykite, kaip įsikurti jaunajam ūkininkui, kuris neturi įtakingo užnugario – turtingų tėvų ar labai turtingų rėmėjų? Mums nerimą kelia, kad daugiavaikių ar nepasiturinčių šeimų atžalos gali likti už borto su savo svajonėmis ir noru pradėti ūkininkauti, nes jų niekas neremia, nedovanoja žemės sklypų ar sodybų… Manau, tai opi socialinė problema, kuri turėtų rūpėti ir šalies vadovams, Seimo nariams. Sudarykime sąlygas jaunam žmogui dirbti ir užsidirbti, kad jis galėtų išlaikyti šeimą. Lietuvoje jau ir taip daug nuskurdusių, socialiai remiamų žmonių.

- Taip, Lietuvos kaimas tuštėja, ten liko tik pensininkai ir ligoti seneliai. Ar matote išeitį?

- Taip, kaimas nyksta. Pateiksiu konkretų pavyzdį: VĮ „Lietuvos žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ (2015 m. duomenys) informuoja: mūsų šalyje yra šiek tiek daugiau negu 13 proc. jaunųjų ūkininkų iki 40 metų. Pasakykite, kas kurs ateities kaimą, jeigu nebus sudarytos sąlygos norintiems gyventi ir dirbti sodžiuje, ten auginti duoną ir vaikus? Todėl LJŪJS ir nepritaria projekto atrankos kriterijuis, kai numatoma balus skirti už investicijas į statybą arba jos rekonstrukciją. Klaidinga manyti, kad būtent investicijos į statybos jaunuosius ūkininkus „pririš“ pasilikti žemės ūkio sektoriuje. Mes manome, kad statybos negali tapti veiklos prioritetu, todėl siūlome, kad jauniesiems ūkininkams būtų suteikta galimybė pasirinkti, kam jie skirs gautą paramą: vieniems reikia technikos, kitiems – padargų žemei dirbti. Mes taip pat siūlome, kad pareiškėjams būtų skiriama ne maksimali paramos suma, o tik dalis paramos. Jeigu pareiškėjas prašo tik 50 proc. numatytosios sumos, jam galima skirti papildomai 20 balų, o jei pareiškėjo prašoma suma yra 25 proc. mažesnė, jam siūlome skirti 10 papildomų balų. Taip skiriama parama turėtų galimybę pasinaudotikuo daugiau pareiškėjų. Mes taip pat siūlome skirti papildomai balų tiems, kurie savo ūkius kurs nederlingose žemėse.

- O ką daryti, kad į savo namus, į Lietuva sugrįžtų jaunimas?

- LJŪJS nariams rūpi, kad į Lietuvą iš užsienio sugrįžtų jauni žmonės, kurie sukauptą patirtį, žinias ir lėšas investuotų į žemės ūkį. Tokiems žmonėms, panorusiems įsikurti gimtajame sodžiuje ir pateikusiems paraišką gauti paramą, siūlome skirti papildomų balų. Tai būtų didžiulis akstinas gundytis grįžti į tėviškę, čia iš naujo įsikurti.

Kitas mūsų siūlymas: Taisyklėse paramai gauti būtina įtvirtinti nuostatą, kad paraiškas galėtų teikti ne tik fiziniai asmenys, bet ir juridiniai. Mūsų manymu, jaunieji ūkininkai, kurie nori plėtoti jungtinę veiklą, turėtų galimybę sutelkti savo profesines žinias, patirtį sumanymus ir drauge imtis veiklos. Konkretus pavyzdys: trys ar daugiau jaunų žemės ūkio specialistų, pasiryžusių kooperuotis ir kurti bendrą ūkį, galėtų pateikti paraišką paramai gauti, be to, jie turėtų gauti ir daugiau atrankos balų. Tai plačiau atvertų duris kooperacijai, kuri Lietuvoje yra lėto snaudulio būsenoje. Veiklūs jauni žmonės, susibūrę bendrai jungtinei veiklai, gali išjudinti buksuojantį Lietuvos kooperacijų traukinį. Mes siūlome papildomai balų skirti jauniesiems ūkininkams, kurie yra baigę Aleksandro stulginskio universitetą arba žemės ūkio mokyklą.

-          Minėjote, kad jauniesiems ūkininkams keliami nerealūs reikalavimai?

-          ŽŪM siūlo skirt papildomai 10 balų tiems, kurie turi nuo 5 iki 8 ha žemės, o nuo 9 ha iki 15balų. Mes tokiam siūlymui nepritariame, todėl raginame papildomų balų skirti turintiems ir 3 ha. Ar visi jaunieji ūkininkai, kurių „nedengia“ didelis ir turtingas „stogas“, dar nepradėję ūkinės veiklos, gali turėti 8, 9 ar daugiau hektarų žemės? Žinia, žemės Lietuvoje yra brangi, jaunam žmogui sunkiai įperkama. 2015 m. statistikos duomenimis, Lietuvoje net 77,3 proc. valdų yra iki 10 ha. Neteisinga ir, sakykime drąsiai, – logiškai nepagrįsta iš besikuriančių jaunųjų ūkininkų reikalauti turėti daug  nuosavos žemės.

LJŪJS mano, kad iš nepasiturinčios šeimos kilusiam jaunam žmogui tai sunkiai įgyvendinami reikalavimai. Iš kur jaunas žmogus, norintis įkurti ūkį ir pretenduojantis gauti paramą, gali turėti 1 160 triušių ar 406 avis ar ožkas? Kaip jaunasis ūkininkas, kuris pagal taisyklių nuostatas turi būti  įregistravęs ūkį ne anksčiau negu prieš 12 mėnesių iki paraiškos teikimo dienos, gali gauti tiek reikalingų išteklių?

Suteikite galimybę pradėti ūkininkauti ir įsikurti kaime visiems jauniems žmonėms, kurių „nedengia“ stambių ūkių ar firmų vėliavos. LJŪJS tvirtai sako: jauniesiems ūkininkams, pretenduojantiems gauti paramą, turi būti keliami realūs reikalavimai. Viena yra kalbėti iš tribūnos ir žiūrėti pro ministerijos langą, tačiau gyvenimo realybė yra visai kitokia.

Mes žinome, kad į Lietuvos kaimą ketina sugrįžti daug jaunų žmonių, tačiau jų veiklos startui reikalinga konkreti parama, o ne pažadai. Padėkime norintiems sugrįžti į gimtąjį kaimą, tada Lietuvos sodžius pradės naują klestėjimo etapą, čia vėl įsikurs jaunos šeimos, klegės vaikų balsai, nebus sodybų užkaltais langais…

Inf. „Ūkininko patarėjas“, 2015 m. spalio 10 d. Nr.120, Aldona Sireikienė

Raktiniai žodžiai: jaunieji ūkininkai, protestas Briuselyje, Lietuvos kaimas, jauni žmonės, emigrantai, Žemės ūkio ministerija, žemdirbiai, žemdirbių interesai, Europos Sąjungos parama, stambūs ūkiai, Lietuvos kaimas, žemdirbiai, reikalavimų įgyvendinimas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, Žemės ūkio rūmai, Lietuvos ūkininkų sąjunga, jauna šeima, įregistruotas ūkis, socialinė problema, Ūkininko patarėjas, projektas, žinios, vicepirmininkas, pareiškėjai, nederlinga žemė, ištekliai, papildomi balai, jaunas žmogus, kooperacija.