Melioracija: stebuklų nėra!

J. Mankausko nuotr.Kalvotame ir šaltiniuotame žemių Utenos rajone kolūkių laikais buvo nusausinta apie 30 tūkst. hektarų žemdirbystei tinkamos žemės, įrengta 759 kilometrai magistralinių griovių. Nuo melioracijos pradžios – 1967 metų sausinimo sistemų įrenginių būklė rajone panašiai tvarkytina, kaip ir visoje šalyje, tačiau valstybės skiriamų lėšų iš dalies pakanka krūmams iškirsti, bebravietėms išardyti, drenažo žiotims išvalyti.

Pasak Utenos savivaldybės Kaimo plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto Sigito Urbono, per Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį nuo 1991-ųjų naujų melioracijos sistemų neatsirado, o senosios lopomos iš gaunamų lėšų. Rajono savivaldybės taryba dar vasario mėnesį patvirtino melioracijos darbų 2015-2017 metais planą, tačiau iš šiems metams valstybės skirtųjų 112 tūkst. 83 eurų melioracijos funkcionavimui palaikyti vasarai baigiantis negauta nė pusės renovacijoms darbams reikėtų apie 500-600 tūkst. eurų.

Gelbėja ES parama

Šiuo metu dalis drenuotos žemės intensyviai žemdirbystei nebenaudojama, nes melioracijos sistemos sugadintos arba funkcionuoja menkai. Tačiau ūkininkai, į kurių valdas pateko tokios žemės naudmenos, stengiasi melioracijos įrenginių būkle pasirūpinti patys, dalyvaudami ES struktūrinių fondų paramos programose.

„Aš tokius ūkininkus vadinu šviesuoliais, – sakė specialistas S. Urbonas, paminėjęs Albiną Kazanavičių ir Vladą Vitą iš Utenos kaimiškosios seniūnijos, jau pasinaudojusius parama, ir bendraminčius į asociaciją subūrusį Antalgės krašto ūkininką Liudą Labanavičių iš Leliūnų seniūnijos. – Savivaldybės specialistai konsultuoja ūkininkus rengiant dokumentus paraiškoms, nes reikalavimų apstu. Dažniausiai laimi tas, kasa pirmas, antai pagal pakoreaguotą Lietuvos kaimo plėtros programos piemonęs „Pelno nesiekiančios investicijos| veiklą „Melioracijos griovių tvarkymas” pareiškėjui kompensuojama bus jau nebe 90, kaip anksčiau, o 80 proc. projekto sumos, iš ūkininko kišenės prasidedant jau 20 procentų savųjų lėšų”.

S. Urbonas įsitikinęs, kad imantis rekonstrukcijos darbų praverčia ir iš anųjų laikų išlikusios melioracijos sistemų schemos, brėžiniai, kokios medžiagos buvo panaudotos. Dar yra ir melioracijos žinovų, specialistų, technikos – tai, ką iš buvusio specialiųjų gamybinių melioracijos statybos-montavimo padalinio perėmė susikūrusi UAB „Utenos melioracija”. Ši bendrovė dažiausiai ir laimi konkursus, nes konkurentų patyrusiems melioratoriams sunkiai atsiranda.

Pamini specialistas ir ūkininkų kolegiškumą, kai, pažeidus melioracijos įrenginius, juos geranoriškai sutvarko pažeidėjas, nukentėjusiajam netenka bylinėtis per teismus.

Ūkininkas nenusivylė

Savojo ūkio melioruotas žemes, pasinaudojęs ES parama, pirmasis Utenos krašte atnaujinęs ūkininkas Vladas Vitas „ŪP” priminė melioracijos įrenginių paveldą.

„Beveik dešimties hektarų lauke telkšodavo neišdžiūnantis tvenkinys nuo pavasario iki rudenio: nei vasarojaus pasėsi, nei žiemkenčių, – pasakojo ūkininkas. – Ankstesnių laikų sunkiasvore technika išvažinėtame lauke, pasirodo, buvo išsiklaipę vamzdeliai. Sužinoję renovacijos kaštus supratome, jog be siūlomos paramos neišsiversime: savoje kišenėje milijonai nešiugžda, o remonto prašosi beveik šimtas hektarų.”

Visgi iš savosios ūkininkui teko prisidėti per 112 tūkst. litų. Šį  dešimties procentų įnašą palengvino ir savivaldybės parama: buvo skirta lešų projekto startui ir pridurta už tai, kad ūkininko valdose buvo 12,5 cm skersmens drenažo rinktuvų, kurių remontas – valstybės rūpestis. Ūkininkas liko patenkintas UAB „Utenos melioracija” atliktais renovavimo darbais, tačiau apgailestavo, jog labai daug pinigų „suvalgė” popierinė programos dalis, atrodytų, kad dokumentų rengimas sunkumu lenkia pačių melioratorių atliekamą.

„Daugiau paramos šiam reikalui nebesitikiu, o ji ir mažėja, todėl ūkininkaudami su sūnumi įsigijome ekskavatorių ir ketiname melioracijos įrenginius remontuotis patys”, – sakė ūkininkas V. Vitas.

Projektas grėsmei likviduoti

Kaimo plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas S. Urbonas, palydėjęs prie kelis milijonus atseikėsiančio renovuojamo objekto – Utenos tvenkimio ant Rošės (Raudesos) upės – patikino, kad kartais renovacija, pakoreguojama pagal laikmečio reikmes, ne tik sutaiso sena, bei ir sukuria nauja.

Prieš 40 metų užtvenkus minėtą upę, buvo ketinta no vandenvietės nutiesti požeminius vandens perdavimo tinkles su siurblinėmis. Didelio projekto, kuris pramonės įmones turėjo aprūpinti vandeniu, nepavyko užbaigti, o užtvanka laikui bėgant tapo grėsminga. Rajono savivaldybės užsakymu UAB „Projektų analizės institutas” mokslininkai atlikę tyrimus konstatavo, kad miestui ne kartą grėsė pavojus, nes vanduo per polaidžius pakyla iki pavojingo užtvankai lygio. Kadangi hidromazgas yra aukščiau miesto, potvynio metu galėjo užlieti ir miestą, ir netoli jo ūkininkaujančiųjų valdas.

Pagal rekomendacijas parengus rekonstravimo projektą ir gavus paramą iš ES fondų, „Utenos melioracija” ėmėsi pirmo tokio sudėtingo užsakymo. Pagal techninio darbo projekto sprendinius tvenkinio vandens lygis turi būti nužemintas 90 cm žemiau normalaus vandens lygio. O paskui, išsiurbus visą vandenį, bus valoma ir buvusi užtvenkta Raudesos atkarpa. Pagal naujausias technologijas iš specialaus metalo pagaminta įlaidinė sienutė užtikrintai atlaikys užtvankos vandens slėgį. Laikmetis pakoregavo ir tvenkinio paskirtį, todėl žemutinio šlaito papėdėje bus įrengtas krintančio vandens krioklys, maudyklė bei fontanėlis – renovuoto tvenkinio aplinka tarnaus uteniškių ir miesto svečių poilsiui.

Informacija: 2015 m. rugpjūčio 11 d. „Ūkininko patarėjas” Nr. 95 (3353), korespondentė Regina Stundienė