Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programoje visam programiniam laikotarpiui numatytas priemonės „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui” biudžetas siekia 64,7 mln. Eur. Sakytum, suma gana didelė. Tačiau dar rengiant programą žemdirbių savivalda, prognozuodama, kad ši priemonė sulauks itin didelio populiarumo, įspėjo, kad „rėtis”, t.y. šios priemonės įgyvendinimo taisyklės, pro kurias bus „sijojami” pareiškėjai, neturi kelti jokių abejonių.

Diskusijose, kurių metu buvo svarstomas „Paramos jaunųjų ūkininkų įsikūrimui” įgyvendinimo taisyklių projektas, skambėjo netgi tokie radikalūs siūlymai kaip apskritai neskirti paramos stambių ūkininkų atžaloms. Galiausiai sutarta dėl šimtabalės sistemos, pagal kurią daugiausia „taškų” pretendentui prideda įsigyta nuosava žemė, veikla mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, pasiryžimas vystyti gyvulininkystę ir agrarinės krypties išsilavinimas.

Deja, susumavus pirmojo šiųmečio paraiškų rinkimo rezultatus aiškėja, kad už borto liko labai daug nusivylusių jaunų žmonių. Ir tam priežasčių yra.

Peršokti kartelę iniciatyvos ūkininkauti nepakako

Projektai rengti be taisyklių. Pagal priemonę „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui” balandžio mėnesį vykusiam paraiškų priėmimui buvo skirta 20 mln. Eur, o paraiškų pateikta 73,6 mln. Eur sumai. Skirtojo krepšelio užteko finansuoti tik 345 įsikūrimo projektams, surinkusiems 100-85 atrankos balus. Likusios 1006 paraiškos, tarp jų 353 gyvulininkystės sektoriaus, nebuvo patenkintos.

Kadangi Žemės ūkio ministerijos atstovų susitikimuose su žemdirbių savivalda buvo teigiama, kad rekomendacinis praeinamasis balas turėtų siekti apie 35 balus, tikėtina, tai labiausiai ir paskatino jaunus žmones Nacionalinei mokėjimo agentūrai skubiai teikti nepigiai kainavusius projektus. Šie pareiškėjai šiandien ir jaučiasi labiausiai nuvilti, nes, jų įsitikinimu, nebuvo atsižvelgta į svarbiausią kriterijų – kuriam besikuriančiajam finansinės paramos šiandien labiausiai reikia.

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, aktyviai bendraujantis su Šilalės r. ūkininkais, pasakojo, kad šiame rajone be paramos liko ne vienas jaunasis ūkininkas. R. Žemaitaičio nuomone, paramos „įsisavinimo“ taisyklės buvo parengtos taip, kad perkopti kartelę iniciatyvos turinčiam, bet sunkiai besiverčiančiam eiliniam kaimo jaunuoliui buvo praktiškai neįmanoma.

„Štai vienas dvidešimtmetis vaikinukas Šilalės r. nuo paauglystės dirba iš senelių perimtą žemę. Jis vairuoja 40 metų senumo traktorių, kuris sykį jau net buvo užsidegęs. Bet šio vaikinuko surinkta balų suma kukli, mat jis žemės iš pašalinių asmenų nepirko, anksti likęs našlaitis ir ypatingų mokslų nėra baigęs. Užtat jo rankos auksinės, o noras dirbti – begalinis. Bet dabar, sako, turbūt emigruosiąs“, – apgailestauja Seimo narys, pastebėdamas, kad nepalyginti naudingiau būtų skirti finansinę paramą tokiam žmogui nei „jaunajam ūkininkui“, studijuojančiam choreografiją poros šimtų kilometrų atstumu nuo „savo“ ūkio, kurį iš kaimyno stambaus ūkininko jam nupirko tėvai, taip pat stambūs ūkininkai.

„Ne paslaptis, kad tokio paramos gavėjo įsigyta technika praktiškai papildo ir taip modernų bei gausų jo tėvų ūkio technikos parką. O pats jaunuolis į ūkį gal ir parvažiuos Nacionalinės mokėjimo agentūros patikros dieną“, – piktinasi Seimo narys, pridurdamas, kad per vieną dieną nei parengti projekto, nei nusipirkti žemės ne tik teoriškai, bei ir praktiškai buvo neįmanoma, nes paraiškos pagal priemonę „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“  pradėtos rinkti balandžio 1 d., o šios priemonės įgyvendinimo taisyklės „Valstybės žiniose“ pasirodė tik tos dienos išvakarėse.

Ragina pretendentus vertinti vietoje

Panašias mintis šiandien dėsto ir Jonavos r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Rimantas Kubiliūnas, mat parama neskirta nė vienam iš šešių jos siekusių šio rajono jaunųjų ūkininkų. „Mūsiškiai tesurinko 50-65 balus. Mat mūsų žemė, kaip ir Kėdainių rajono, naši. Todėl, atrodytų, vien laikantis šalies žemės ūkio strategijos joje nebūtų logiška įrenginėti ganyklas ir laikyti gyvulius, kurie pagal strategiją esą turėtų „užgyventi“ nederlingus regionus. Kita vertus, raskite jauną žmogų, kuris šiandien norėtų pats sau veržtis kilpą ant kaklo ir pradėti verslą nuo nuostolingos gyvulininkystės šakos? Deja, tokia nuostata mūsiškiams balus ir „nubraukė“. Dar kartą dalyvauti šaukime, jeigu atrankos kriterijai nepasikeis, jiems nėra prasmės. Ką jaunieji jonaviečiai darys toliau? Dalis, tikėkimės, sieks paramos pagal kitas investicines priemones, o dalis jau šiandien sako, kad spjausį žemės ūkį“, – teigia R. Kubiliūnas.

Daugiametę ūkininkavimo patirtį turinčio Kupiškio r. ūkininko Zigmanto Aleksandravičiaus tokia be paramos likusių jaunųjų ūkininkų nuostata nestebina. „Dažnai girdime teiginius, kad vienokius ar kitokius reikalavimus mums primeta Briuselis. Nes taip mūsų valdininkams apsiginti lengviausia. Mano galva, šiuo ES finansiniu periodu prioritetas turėtų būti suteiktas tiem, kurie paramos nė sykio dar nėra gavę. Be to, kaip šiandien gyvulininkystę galima laikyti prioritetu, kai aplink siaučia gyvulių ligos, o mėsos ir pieno niekam nereikia? O priemonės „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ atveju reikėtų gerai paanalizuoti, kas naudosis parama 0 tie, kurie iš tiesų turi noro dirbti žemės ūkyje, ar tie, kurie geriau žinojo, teisingiau, už juos kažkas kitas geriau žinojo, kaip parengti projektą.Ką jau ką, o gudrauti lietuviai moka. Viliuosi, kad ministerija bus toliaregiška ir neleis, kad ši klaida būtų pakartota. O norint jos išvengti, tereikia vienintelio dalyko – sudaryti komisiją ir vietoje įvertinti besikuriančio jaunojo ūkininko situaciją. Priešingu atveju vėl deginsime žvakutes ant lango ir verksime, kad sugrįžtų emigrantai“, – ironizavo Z. Aleksandravičius.

Tauragės r. ūkininkų sąjungos pirmininkė Regina Rimkienė mintį, kad bent iki naujojo jaunųjų šaukimo reikia sudaryti komisijas, kurių nariai ŽŪM, vietos žemdirbių savivaldos organizacijų ir savivaldybių žemės ūkio skyrių atstovai, yra kėlusi ir Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdyje. Tam, kad dar prieš skiriant paramą pretendentai būtų tikrinami vietose, buvo vienbalsiai pritarta.

R, Rimkienę piktina ir daugiau priemonės „parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių spragų. „Štai tauragiškis vaikinukas jau gavo raštą iš NMA, kad jo paraiška nebus tenkinama, nes 10 balų „numušė“ jaunuolio išsilavinimo stoka. Tačiau jis – šiųmetis A. Stulginskio universiteto absolventas! Taigi, jeigu paraiškos būtų rinktos ne balandį, o birželį, vaikinas būtų galėjęs pateikti aukštojo mokslo diplomą“, – taisyklių autorių nenuovokumu stebisi R. Rimkienė.

Chaosą sukėlė „neatlikti namų darbai“

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriujus Stančikas į klausimą, į kokius žemdirbių savivaldos saugiklius, rengdama priemonės „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui”, Žemės ūkio ministerija atsižvelgė, o į kokius ne, pastebi, kad ministerija neišgirdo siūlymo visų pirma pasitelkti savivaldybių žemės ūkio skyrius ir surinkti duomenis, koks tikėtinas jaunų žmonių skaičius paraiškas planuoja teikti. „Gal visų 100 proc. statistika ir nebūtų buvusi tiksli, bet galėtume žinoti bent apytikrį pareiškėjų skaičių ir numatyti, kiek balų privalu surinkti, kad paraiška būtų patenkinta. Tie, kurie būtų matę, kad atrankos „kartelės” neperšoks, nebūų veltui investavę pinigų į projektų rengimą ir turėję lūkesčių”, – neabejoja A. Stančikas.

Anot jo, primonės „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui” pirmojo šaukimo krepšelis iš pradžių apskritai tesiekė 10 mln. Eur. Žemdirbių savivaldai prognozuojant, kad banga bus didelė, pavyko pasiekti, kad suma būtų padidinta dvigubai. „Deja, nesant inventorizacijos bei vėluojant įgyvendinimo taisyklių priėmimui, pamatėme visiškai chaotišką vaizdą”, – apgailestauja A. Stančikas.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas pastebi, kad laikantis ES reglamento taisyklės visuomenei turi būti pateiktos mažiausiai prieš mėnesį iki paraiškų rinkimo. Tačiau jomis „juodu ant balto” pasirodžius tik paraiškų rinkimo išvakarėse, žmonėms neliko laiko įvertinti savo galimybių. „Per dieną ar dvi žemės ne tik praktiškai, bet ir teoriškai nenusipirksi, nes užtrunka vien su sandoriu susijusių dokumentų tvarkymas”, – pastebi jis.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas neabejoja, kad šiemet dar vienas paraiškų šaukimas pagal priemonę „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui” reikalingas (Šis šaukimas vyks šių metų gruodžio 1-31dienomis. Jam skirta 10 mln. Eur.). Priešingu atveju kitais metais dalis jaunųjų ūkininkų į paramą negalėtų pretenduoti vien dėl to, kad neatitiktų jaunojo ūkininko status. Mat žmonės buvo suklaidinti, ŽŪM ilgą laiką nepateikiant atsakymo, kad valda turi būti įregistruota ne anksčiau kaip prieš vienus metus.

Atsižvelgdama į pirmojo šaukimo patirtį, kuomet lėšų akivaizdžiai pritrūko, ŽŪM šiuo metu siūlo kelias alternatyvas. Pirmoji jų – suvienodinti paramos dydį visų krypčių ūkiams kartu jį mažinant iki 40 tūkst. Eur. Antroji alternatyva – nustatyti 40 tūkst. Eur paramos dydį visiems ūkiams, o besikuriantiems atidalytose arba nuomojamose valdose – iki 25 tūkst. Eur. Trečiasis siūlymas – besikuriantiems gyvulininkystės ūkiams nustatyt 50 tūkst. Eur paramos, o visų kitų krypčių ūkiams – 40 tūkst. Eur sumą. Tačiau A. Stančikas sako, kad žemdirbių savivaldos nuostata tokia „transformacija” būtų neetiška kitų janųjų ūkininkų atžvilgiu.

„Mano manymu, stabilumo nebuvimas – didžiausia žemės ūkio politikos blogybė. Kaip galima keisti žaidimo taisykles viduryje žaidimo? Iš tiesų labai norint paramos krepšelį įmanoma ir padidinti. Briuselis nedraudžia paramos struktūroje paramą „pasunkinti” nacionalinio biudžeto  dalimi. Praėjusiu finansiniu periodu ši dalis buvo 25 proc. Šiuo periodu žemdirbių savivalda prašė 30 proc., o tegavo 15 proc. tegu atitinkamos valstybės institucijos atlieka reviziją, kiek biudžeto lėšų nueina įvairioms abejotino efektyvumo jaunimo užimtumo didinimo ir emigracijos mastų mažinimo programoms. Jeigu bent tie pinigai būtų skiri jauniesiems ūkininkams, ateityje būtų sukurta ir naujų darbo vietų, ir pinigai mokesčių forma grįžtų į tą patį valstybės biudžetą”, – reziumuoja ŽŪR pirmininkas A. Stančikas.

Informacija: 2015 m. rugsėjo 10 d. „Ūkininko patarėjas”, Nr. 107 (3365), korespondentė Rasa Prascevičienė