2018 m. birželio 7 d. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos posėdyje, kuris įvyko iš karto po susitikimo su naujuoju žemės ūkio ministru, pasiliko ministrą lydėjusi penkių ŽŪM departamentų vadovų delegacija ir kiti ŽŪM tarnautojai. ŽŪR tarybos nariai diskutavo dėl maksimalaus tiesioginių išmokų (TI) dydžio ribojimo galimybės jau nuo 2019 m.
Nors šių metų gegužės 29 d. ŽŪM dalyvavę žemdirbių savivaldos atstovai pritarė TI ribojimui, tačiau reikia apsispręsti, kiek procentų ir nuo kokios sumos mažinti TI ir numatyti kitus niuansus. Apie tokį sprendimą Lietuva iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. turi pranešti Europos Komisijai.
Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Tadas Švilpauskas ŽŪR tarybos nariams pateikė glaustą informaciją apie galimybę taikyti TI ribojimą. Pasak skyriaus vedėjo, TI mažinimas gali būti taikomas tik pagrindinės išmokos sumai, viršijančiai 150 000 EUR ir toks sprendimas Lietuvoje paliestų ūkius, deklaruojančius po daugiau kaip 2380 ha pasėlių. Be to, valstybė gali pasirinkti viršijančią numatytą sumą mažinti nuo 5 iki 100 proc. Jeigu Lietuva pasirinktų minimalų ribojimą, tai būtų sutaupyta apie 69 tūkst., o maksimalaus ribojimo atveju būtų sutaupyta 1,39 mln. EUR ir ši suma būtų perkelta į Kaimo plėtros programų paketą. Pasak T.Švilpausko, preliminariai poveikis riboti TI Lietuvoje paliestų vieną fizinį ir 25 juridinius žemės ūkio subjektus. Be kita ko, Europos Komisija siūlo ateityje mažinti TI, jeigu bendra suma viršytų 60 tūkst. EUR.
Kaip elgiasi kitos ES valstybės? Įvairiai.
„Pavyzdžiui, Estija ir Latvija taiko 5 proc. atskaitymą, o Lenkija – 100 proc. Estai ir latviai iš TI į Kaimo plėtros programas perkelia tik po 0,04 proc. visos TI sumos, o lenkai – beveik 1 proc. ir tai sudaro beveik 20 mln. EUR. Šia prasme lyderė yra Vengrija, kurioje yra daug stambių ūkių – perkeliama 6,6 proc. TI sumos“, – sakė T.Švilpauskas.
ŽŪR tarybos nariai pasigedo išsamesnės analizės, nes, pavyzdžiui, nėra duomenų, kaip toks ribojimas paliestų susijusius fizinius arba susijusius juridinius asmenis ir nėra išsamesnės prognozės. Kita vertus, minimalus ribojimas iš esmės nepadarytų jokios įtakos mažinant skirtumus tarp gaunančių daug ir gaunančių mažai ES paramos. Priminsime, kad iki šiol Lietuvoje 20 proc. subjektų pasinaudojo 80 proc. ES paramos.
„Iš esmės susidariusios padėties nepakeistų ir sprendimas maksimaliai riboti TI, kai į Kaimo plėtros programas perkeltume 1,4 mln. EUR, tačiau taip pasielgę suteiktume viltį mažiausiai ES paramos gaunantiems ūkininkams“, – sakė ŽŪR tarybos narys S.Dimaitis.
Po diskusijų ŽŪR tarybos nariai nutarė sprendimą priimti kitame tarybos posėdyje. Tiesa, iš esmės ŽŪR tarybos nariai pritarė pasiūlymui iš subjektui skiriamos TI sumos išskaičiuoti ankstesniais kalendoriniais metais jo darbuotojams faktiškai išmokėtus atlyginimus, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius.
Panešimą apie Europos Komisijos pasiūlymus dėl BŽŪP ateities perskaitė Žemės ūkio rūmų Tarptautinio skyriaus vedėja Vaida Leščauskaitė.
Žemiau kviečiame susipažinti su pranešimais, pristatytais ŽŪR Tarybos posėdyje:
Žemės ūkio rūmų Tarptautinio skyriaus vedėjos Vaidos Leščauskaitės PRANEŠIMAS
www.zur.lt