Šių metų kovo 16 d. „Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga“ vyko į susitikimą su Žemės Ūkio Ministru Broniumu Markausku. Susitikimo metu buvo aptarti jauniesiems ūkininkams aktualūs klausimai.
Klausimai yra patalpinti straipsnio apačioje. Atsakymus į šiuos klausimus galite sužinoti paskambine LJŪJS vicepirmininkui Vytautui Buivydui tel. 8 613 94167
Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministrui
Broniui Markauskui
KLAUSIMAI/PASIŪLYMAI
1, Pasirodžius informacijai dėl nuo 2017 m. kovo 15 d. įsigaliosiančio Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, „Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga“ (toliau – LJŪJS) išreiškia susirūpinimą dėl aprašo pakeitimo, kurio 3 punktu numatyta, kad „pirmumo teisę laikinai naudotis valstybinės žemės plotu žemės ūkio veiklai vykdyti turės asmenys, kurių nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu laikinai naudotis valstybinės žemės plotu“. Atkreiptinas dėmesys, kad laikiną naudojimąsi valstybine žeme turintys asmenys, įgyja pirmumo teisę ir projektuotis naudojamus sklypus ilgalaikei nuomai. Įvertinus numatomus pakeitimus, darytina išvada, kad stambūs ūkininkai, valdantys didelius žemės plotus, įgis galimybę dar labiau plėsti savo valdomus plotus, o jaunieji, pradedantys ūkininkai, kuriems labiausiai ir yra reikalinga žemė žemės ūkio veiklai vykdyti bei plėtoti, turės daug mažesnes galimybes pretenduoti į valstybinės žemės laikiną naudojimą, o taip pat ir į ilgalaikę jos nuomą. Sąjunga siūlo valstybinę žemę laikinam naudojimui, o vėliau ilgalaikei nuomai prioriteto tvarka suteikti jauniesiems (besikuriantiems), smulkiems bei šeimos ūkiams bei tokiu būdu prisidėti prie socialinės atskirties tarp stambiųjų ir smulkiųjų ūkių mažinimo. Nors jaunųjų ūkininkų Lietuvoje skaičiuojama tik apie 12 proc., tačiau jie turi didžiausią potencialą, todėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygos šiems subjektams turi būti lengvesnės. Atsižvelgiant į tai, sąjungos nuomone, jauniesiems ūkininkams turėtų būti suteikta pirmenybė ir įsigyjant žemę. LJŪJS atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vykstant spartiems neigiamiems demografiniams pokyčiams, dideliems emigracijos mastams, būtina jauniems asmenims, suteikti visas galimybes įsikurti ir savo šaknis įleidus Lietuvoje kurti gerbūvį gimtinėje, tuo pačiu prisidedant ir prie šalies ekonomikos stiprinimo.
2. LJŪJS nori atkreipti dėmesį, kad jauniesiems ūkininkams užkraunama per didelė administracinė našta, kuri atsiranda dėl per didelio, neproporcingo ar nepagrįsto reguliavimo ir nepakankamos jo kokybės. Dažnai jaunieji ūkininkai jau pirmaisiais ūkininkavimo metais patenką į “juodąjį sąrašą“ ir yra papildomai tikrinami, neretu atveju net atgrasomi nuo ūkininkavimo. LJŪJS nuomone, poveikio priemonės (baudos, veiklos ribojimas ir kt.) jauniesiems ūkininkams pirmuosius metus po įsikūrimo neturėtų būti taikomos, o identifikavus pažeidimus, visų pirma, turėtų būti nustatomas tinkamas terminas pažeidimams ištaisyti, kuris, atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, galėtų būti pratęsiamas. Taip pat pradedantiesiems ūkininkams labai svarbi metodinė pagalba ir konsultacijos, kuri turėtų būti suteikiama kompetentingų institucijų. LJŪJS mano, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos turėtų pasirašyti deklaraciją „Dėl pirmųjų verslo metų“ (kurią jau yra pasirašiusios 43 organizacijos) ir tokiu būdu prisidėti prie valstybės konkurencingumo didinimo ir verslo aplinkos gerinimo.
3. Jaunieji ūkininkai, patvirtinti paramos gavėjais pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ susiduria su problemomis, siekdami tapti PVM mokėtojais. Jaunųjų ūkininkų prašymai dėl savanoriško įsiregistravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai dažnai yra atmetami (netenkinami) kaip priežastį nurodant, kad pateikti dokumentai (sutartis su Nacionalinė mokėjimo agentūra dėl paramos skyrimo, verslo planas) neįrodo vykdomos ar numatomos vykdyti PVM apmokestinamos ekonominės veiklos realumo ir/ar jos tęstinumo. Tuo tarpu, siekiant gauti paskolą projekte numatytos investicijos įsigijimui, verslo planas laikomas tinkamu dokumentu numatomos vykdyti ūkinės veiklos pagrįstumui. LJŪJS nuomone, būtina atkreipti dėmesį ir šalinti tokias spragas, kliudančias jauniesiems ūkininkams pradėti ūkininkauti.
4. LJŪJS, remdamasi kitų ES šalių (Didžiosios Britanijos, Danijos, Olandijos, Latvijos ir kt.) praktika, siūlo Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programoje numatyti galimybę remti naudotos technikos ar įrangos įsigijimą ir laikyti tokias išlaidas tinkamomis finansuoti. Pakeitus Lietuvos kaimo plėtros programą ir numačius galimybę įsigyti naudotą žemės ūkio techniką, jauniesiems ūkininkams ir smulkiųjų ūkių atstovams, būtų suteikiamos galimybės už tas pačias lėšas įsigyti daugiau ūkyje reikalingos technikos ir taip užtikrinti ūkio gyvybingumą ir konkurencingumą.
5. LJŪJS nori atkreipti dėmesį į užvilkintą tiesioginių išmokų išmokėjimą 2016 m. Nuolatiniai tikrinimai, perteklinių dokumentų reikalavimas – pagrindiniai veiksniai, lemiantys uždelstus atsiskaitymus su jaunaisiais ūkininkais. Perdėta kontrolė neigiamai veikia visus ūkininkus, tačiau labiausiai pažeidžiama ir skaudžiausias pasekmes jaučianti grupė – jaunieji ūkininkai, kuriems užvilkintas tiesioginių išmokų išmokėjimas dažnu atveju užkerta kelius efektyvioms investicijoms į ūkį. 2016 m. LJŪJS sulaukė sąjungos narių klausimų dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos reikalaujamų dokumentų, pagrindžiančių deklaracijos teisėtumą. Perdėta kontrolė ne tik pareikalauja iš jaunojo ūkininko didelių laiko sąnaudų, tačiau taip pat vilkina tiesioginių išmokų išmokėjimą ir stabdo ūkininko investicijas į ūkį. LJŪJS nuomone, Agentūra, be abejonės, turi kontroliuoti valstybinės žemės naudojimą, tačiau susitarimai tarp privačių asmenų neturėtų būti numatyti kaip priežiūros uždavinys. Atkreiptinas dėmesys, kad perteklinių dokumentų reikalavimas apsunkina ne tik ūkininkus, tačiau ir pačią Agentūrą.
6. LR Žemės ūkio ministerija palaiko ūkininkų kooperacijos judėjimą ir siekia, kad jis plėtotųsi ir apimtų kuo įvairesnes veiklos sritis. Jungtinės sutarties pagrindu veikiantys ūkininkai stiprina savo konkurencines galias, dėl to smulkiųjų ir vidutinių ūkininkų gerovei žinių, technologijų, motyvuotų žmonių bei finansinių resursų reikšmė turi didelę svarbą. Į mus kreipėsi Jaunieji ūkininkai, kurie nori pradėti kooperuotis, tačiau kooperatyvo įkurti negali dėl sudėtingo papildomo administravimo ir didesnių juridinio vieneto išlaikymo išlaidų. LJŪJS analizavo kooperacijos vykdymo, veikiant jungtinės veiklos pagrindu, alternatyvą, tačiau paaiškėjo, kad pagal LŽŪIKVC nuostatas, partneriai negali turėti atskirų valdų ir atskirai jas deklaruoti. Svarbu tai, kad vykdoma jungtinė veikla lemia racionalesnį žemės naudojimą, sklypų priežiūrą, padeda vystyti bei plėtoti žemės ūkį ir visokeriopai prisideda prie valstybės ekonomikos augimo. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, teigtina, kad šios iniciatyvos turėtų būti skatinamos, nors šiandieninė situacija rodo, kad dėl tam tikrų spragų jungtinė veikla vis dar labai ribojama. LJŪJS nuomone, būtina keisti LŽŪIKVC nuostatas taip, kad jos neribotų jungtinės veiklos vykdymo, turint atskiras valdas.
7. Pagal grūdų eksportą Lietuva užima ketvirtą vietą. Tai parodo, kad šalyje beveik nevyksta grūdų perdirbimas, pridėtinės vertės kūrimas, nesukuriamos arba prarandamos darbo vietos. Taigi, kodėl Lietuvos kaimo plėtros programoje numatyta remti augalininkystę kaip vieną iš prioritetinių sričių? LJŪJS nuomone, tikslinga kaip prioritetines sritis remti gyvulininkystę, daržinininkystę ar kitas sritis, kuriančias pridėtinę vertę.
8. Pagal „Dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti nustatymo metodiką“, tėvas ir sūnus, turėdami atskiras valdas ir abu versdamiesi žemės ūkio veikla jau atitinka tris dirbtinai sukurtų sąlygų kriterijus: vienoda pavardės šaknis, tokia pati ūkio veikla, naudojasi tais pačiais sandėliais, o jei vienas kitam perleido žemės gabalėlį – tai jau ketvirtas dirbtinai sukurtų sąlygų požymis. LJŪJS nuomone, galimai susietų ūkių vertinimas turėtų būti atliekamas tik paraiškos vertinimo metu. Pagal dabar galiojančią metodiką, vertinant ūkių susietumą, yra galimybė, kad paramos gavėjai, kuriems bus liepta sugrąžinti paramą kreipsis į Europos teisingumo teismą, ir ar tada nepasikartos “numoduliuotų” išmokų situacija? LJŪJS nuomone, „Dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti nustatymo metodika“ nėra logiška, neatitinka Ministerijos viešai skelbiamos šeimos ūkių skatinimo pozicijos. Ar numatoma keisti metodiką?
9. Pažeidimų atvejais, pinigai už pritaikytas sankcijas keliauja į Europos sąjungos biudžetą. Kodėl Nacionalinė mokėjimo agentūra dažnu atveju, atlieka “baudėjos“ vaidmenį, nors patardama ir suteikdama galimybę ūkininkams pažeidimus pašalinti, prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos gerinimo? Taip pat Sąjungą domina, kokia pinigų suma 2016 metais grįžo į ES biudžetą?
10. Nacionalinė mokėjimo agentūra teigia, kad investicinių projektų paraiškų vertinimas užtrunka dėl to, kad paraiškos užpildomos netinkamai, reikalingi tikslinimai ir pan. LJŪJS nuomone, reikia kiek įmanoma supaprastinti investicinių projektų paraiškos formas.
11. LJŪJS nuomone, į žalinimo programos augalų sąrašą turėtų būti įtraukta pluoštinė kanapė. LAMMC atlikto tyrimo duomenimis, kanapės neišsekina dirvožemio, jų lapai grąžina azotą atgal į dirvožemį, o tai pagerina dirvožemio derlingumą. Kanapė, tai augalas, atbaidantis kai kuriuos kenkėjus, naikinantis ligų sukėlėjus, stabdantis piktžolių augimą, vystymąsi, o kai kurių autorių duomenimis, net stabdantis piktžolių sėklų sudygimą.
12. LJŪJS nariai išreiškia nepasitenkinimą Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonėms skiriamų prioritetinių balų nustatymu. Prioritetiniai balai nustatomi tokie, kad jaunieji ūkininkai nepajėgia konkuruoti su stambesniais ūkiais. Ūkio modernizavimo projekte papildomi balai buvo suteikiami pareiškėjams, kurie priklauso kooperatyvui 2 ar daugiau metų, tačiau jaunas žmogus, neseniai įkūręs verslą, dažnu atveju, kooperatyvui dar nepriklauso arba priklauso nepakankamą laiko tarpą. Siekiant gauti paramą jaunojo ūkininko įsikūrimui, prioritetiniai balai yra skiriami pareiškėjams, turintiems bent 5 ha nuosavybes teise valdomos žemės. LJŪJS nuomone, šis prioritetas aktualiausias augalininkystės ūkį kuriantiems pareiškėjams, gyvulininkystės, uogininkystės ar sodininkystės ūkį kuriantiems pareiškėjams 5 ha žemės nėra būtini, todėl, LJŪJS nuomone, šis atrankos kriterijus nereikalingas. Siekiant didinti ūkininkų aktyvumą, iniciatyvumą, tikslingiau papildomus balus būtų skirti ūkininkams, kurie visu projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu įsipareigoja dalyvauti pripažintų, ūkininkus vienijančių asociacijų veikloje. Būdami tokių asociacijų nariais ūkininkai bus skatinami ne tik būti aktyviais ir savo nuomonę išreikšti per savivaldos organizacijas, tačiau taip pat turės galimybę gauti reikiamą aktualią informaciją, konsultuotis bei sulaukti pagalbos. Taip pat pasigendama dėmesio nepalankių žemių vietovėse ūkininkaujantiems ūkininkams. Kyla klausimas, LR Žemės ūkio ministerijos nuomone, jauniesiems ūkininkams yra užtikrinamos pakankamos konkurencinės sąlygos pasinaudoti parama?
13. Ūkininkams kyla klausimų dėl apsunkintos galimybės susipažinti su nenašių žemių žemėlapio dabartiniu ir planuojamu patvirtinti planu.
14. Ne paslaptis, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos biudžetas tuštėja, taigi ūkininkams kyla pagrįstų klausimų kaip bus skirstomos likusios lėšos ir kokia ateitis laukia Lietuvos ūkininkų po 2020 metų?
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Antanas Vailionis