Už jaunimą! Už kaimo išsaugojimą!

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga kritiškai vertina Lygių galimybių kontrolierių išvadą, kurioje nurodoma jog Lietuvoje jauniesiems ūkininkams reikia mažiau dėmesio bei paramos negu vyresniems ūkininkams. Naujausiais žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis Lietuvoje ūkininkų iki 40 metų  (jaunimo) yra tik 12% .

Likusi dalis ūkininkų – 87% priskiriami prie vyresnių, t.y. virš 40 metų, iš kurių 45% vyresni nei 60 metų amžiaus.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išvadoje nurodoma, kad Lietuvoje vyresniems žmonėms kur kas sunkiau gauti darbo nei jaunimui, tad remiant jaunus žmones, kurie statistiškai yra mažiau pažeidžiami, realiai diskriminuojami vyresnieji. Paramos skyrimo tvarką ministerijai pasiūlyta taisyti, jos specialistai dėl to tarsis su teisininkais.
Prieš mėnesį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo skundų dėl ES paramos skurdui mažinti skyrimo tvarkos. „Paramos skyrimo taisyklės numato, jog programa tampa verta dėmesio tada, kai jai skiriama 60 balų. Vien dėl to, kad programą pateikusiam pareiškėjui yra ne daugiau nei 29 metai, jai skiriami net 25 balai, o jei pareiškėjui nuo 30 iki 40 metų, pridedama tik 15 balų”, – „Lietuvos žinioms” pasakojo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistė Mintautė Jurkutė. Vyresni kaip 40 metų asmenys papildomų balų apskritai negauna. Būtent tai, jog balai skiriami atsižvelgiant į pareiškėjų amžių, skundus tyrę specialistai įvertino kaip diskriminacinį veiksnį.

Kaimo visuomenė sparčiai sensta – tiek kaimo, tiek miesto senėjimą reikšmingai paveikė jauniausiojo amžiaus gyventojų grupės mažėjimas. Pažymėtina, kad kaimo gyventojų senėjimą lemia ne tik mažėjantis gimstamumas, bet ir jaunimo nenoras gyventi kaime. Norint ateityje Lietuvos kaimą išlaikyti gyvybingą, būtina kaimo politikos priemones daugiau orientuoti į jaunimo poreikius. Visų pirma tai liečia kartų kaitos problemas žemės ūkyje, nes pusė žemės ūkio valdų savininkų yra pensinio amžiaus, o jauni ūkininkai (iki 40 metų amžiaus) tesudaro apie 12 proc.  Kas nutiks daugumai dabartinių ūkių po 10–15 metų? Ar vaikai norės tęsti veiklą tėvų išpuoselėtame ūkyje? Pastarųjų metų tyrimai Vakarų Europos šalyse rodo, kad dauguma jaunų, išsilavinusių ūkininkų nebenori paveldėti į intensyvią, masinio produkto gamybą orientuoto tėvų ūkio.

Norint pritraukti į Lietuvos kaimą daugiau jaunimo, nepakanka spręsti jaunųjų ūkininkų problemų. Kaimo užimtųjų, dirbančių agrariniame sektoriuje, dalis per pastaruosius metus sumažėjo labai greitai. Vos prieš keletą metų žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje dirbo daugiau kaip pusė Lietuvos kaimo užimtųjų, o 2008 m. jų dalis sumažėjo iki ketvirtadalio.

LJŪJS teigimu, paramos priemonės neturi būti orientuotos vien tik į tai, kad jaunas žmogus, išvykęs iš kaimo, norėtų į jį grįžti. Vis dėlto turi būti surastos būtent tokios priemonės, kad ir tas asmuo, kuris gyvena mieste, norėtų apsigyventi kaime, jame dirbti ir būti jos bendruomenės nariu.

 

Informacija: LJŪJS inf., “Žalioji knyga. Lietuvos kaimo ateitis”, www.manoukis.lt