
zivile@skrastas.lt
Ketvirtadienį Briuselyje, prie Schumanno žiedo, skambėjo lietuviškos dainos. Ūkininkai laikė plakatus su užrašais: „Lygioje Europoje – lygios šalys“, „Nežlugdykite mūsų kaimo“, „Europoje – lygios sąlygos“.
Kartu su lietuviais protestavo ir lenkai, latviai, čekai. Lietuvos delegaciją sudarė 53 asmenys, Šiaulių apskričiai atstovavo ūkininkai iš Šiaulių, Kelmės, Joniškio, Pakruojo rajonų.
Protestą organizavo Lietuvos žemės ūkio rūmai (ŽŪR), sujungę kaimynines šalis bendram tikslui.
„Kitos Europos Sąjungos (ES) žemdirbių organizacijos laikosi agresyvaus protestavimo, degina laužus, pila pieną. Mes, lietuviai, bandėme dainomis, šūkiais, skanduotėmis atkreipti dėmesį. Norėjome parodyti, kad problema egzistuoja, kad sąlygos vieningoje Europoje nėra lygios“, – sako protesto dalyvis, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas, ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
Pagrindinis ūkininkų reikalavimas – kad protestuojančių šalių ūkininkams tiesioginės išmokos pasiektų ES vidurkį.
V. Buivydas pateikia statistiką. Lietuviai gauna 180 eurų už hektarą ir yra treti nuo galo ES. Už lietuvių rikiuojasi latviai ir estai. Malta gauna 470 eurų už vieną hektarą, lenkai – 215 eurų, ES vidurkis yra 266 eurai.
Tiesioginės išmokos hektarui Lietuvoje nuo ES vidurkio skiriasi 80 eurų.
„Mes nereikalaujame tiek, kiek gauna pirmaujančios šalys, bet nenorime būti ir pačioje pabaigoje, – sako V. Buivydas. – Techniką mes perkame iš senųjų ES valstybių ir mokame ne mažiau, o kartais ir daugiau, produkciją parduodame į tas pačias didžiąsias Vakarų šalis, patiriame papildomas transportavimo išlaidas.“
Pasak V. Buivydo, jei žemdirbiai gautų didesnes išmokas, mokėtų ir didesnes algas: „Žmonės bėga iš mūsų kaimų, turime didžiausią emigraciją ES. Emigracija bus ir toliau, jei nesukursime gerai apmokamų darbo vietų.“
Su protestuotojais šnektelėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentė, pasak V. Buivydo, pritarė ūkininkų reikalavimams.
Protestas vyko prieš Europos Vadovų Tarybos pasitarimą. Jo metu žemės ūkio klausimai nebuvo gvildenami, bet, pasak V. Buivydo, ūkininkai siekia užbėgti įvykiams už akių ir problemą kelia iš anksto.
„Gali tekti važiuoti protestuoti dar ir gruodžio mėnesį. Už mus niekas kitas to nepadarys. Kalbame apie 2021–2027 metų laikotarpį: tai labiausiai aktualu jaunajai kartai.“
Protestavę žemdirbiai bendrą Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Čekijos žemdirbių savivaldos organizacijų pasirašytą peticiją įteikė komisarui Philui Hoganui, atsakingam už ES žemės ūkį.
Peticijoje surašyti penki reikalavimai. Ūkininkai reikalauja ne tik išmokas padidinti iki ES vidurkio, bet ir kad parama Kaimo plėtros programai išliktų ne mažesnė kaip 2014–2020 metais, kad visoms valstybėms narėms būtų nustatytos vienodos nacionalinio prisidėjimo ribos žemės ūkio paramai, kad būtų supaprastinta paramos administracinė našta, kad būtų užtikrinta parama jauniems ūkininkams, naujiems žemės ūkio sektoriaus dalyviams.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ