Už pirmuosius 30 ha skyrus didesnes išmokas, padaugėjo vadinamųjų sofos ūkininkų. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai tikina, kad jų, kurie deklaruoja pievas, yra labai nedaug – viso labo nepilni 3 proc. Ir judinti jų, šiukštu, neleidžia ES reglamentai. Ūkininkai neabejoja, kad „sofininkų” yra kur kas daugiau, nes žemės savininkai neva prisidengia dirbančiais – išnuomoja jiems žemę ir liepia sėti javus, kuriuos deklaruoja ir pasiima išmokas bei pigesnį žymėtąjį dyzeliną. Natūralu, kad kyla klausimas: kam tada skiriamos tiesioginės išmokos – iš tikrųjų žemę dirbančiam ūkininkui ar jam žemę dirbti perleidusiam savininkui?

Peikia didesnes išmokas

„Ir Seimo nariai, ir ŽŪM valdininkai skelbia, kad palaiko kaimą, remia smulkiuosius ūkius tačiau iš tikrųjų dabar smulkieji ūkininkai tampa tiesiog vergais”, – „Valstiečių laikraščiui” pareiškė Audronė Miškinienė, šeimos pieno ūkio savininkė iš Alytaus rajono.

Pieno gamintoja paaiškino, kas smulkiuosius ūkius į savotišką vergystę pastūmėjo už pirmuosius 30 ha skirtos didesnės išmokos.

Ši parama, priešingai nei tikėtasi, ne vienam nedideliam ūkiui tapo ne paspirtimi, o nemenka našta ar net spąstais. Anot jos, toks išbandymas kai kuriems jų gali būti paskutinis.

Kodėl smulkieji ūkininkai, ypač pieno gamintojai, užuot džiaugęsi, peikia sprendimą už pirmuosius 30 ha skirti didesnes išmokas? Juk jie patys dėl to kovojo.

Tapo įkaitais

„Deklaravo, kad stengėsi dėl nedidelių šeimos ūkių, o išėjo taip, kad smulkieji ūkininkai tapo „sofininkų” įkaitais. Žemės nuoma pabrango, žemės savininkai patys pradėjo deklaruoti naudmenas ir gauti išmokas. Jie naudojasi ir galimybe įsigyti pigesnio dyzelino, o ūkininkai turi džiaugti, kad gavo dirbti žemės lopinėlį.Daug kas sutinka su tokiomis sąlygomis, nes neranda kitos išeities. Grūdininkams dėl to problema gal  ir nekyla, nes jie pakankamai gauna už produkciją. O pieno gamintojams dabar likti be išmokų ir pigesnių degalų tolygu pražūčiai. Valdžia tai ignoruoja, o galėtų labiau pasistengti dėl smulkiųjų ir neskirti išmokų stambiesiems, kaip tai daroma, pavyzdžiui, Lenkijoje”, – teigė A. Miškinienė.

Pieno ūkio savininkė piktinosi, kad „sofininkai” esą verčia ūkininkus savo žemėse sėti javus: „Tokių pavyzdžių tikrai nemažai. Taip jie padidina ūkio ekonominį dydį ir ruošiasi teikti paraiškas 15 tūkst. eurų paramai, kuri skirta smulkiesiems ūkiams, gauti. Jie, aišku, įsipareigos auginti ne gyvulius, o, pavyzdžiui, graikinius riešutmedžius, kurie derlių duos po 5 ar 10 metų. ŽŪM tikrai neatsijos, ar tokius projektus teikia sofos ūkininkai, ar smulkieji produkcijos gamintojai.”

Miškinienė sakė, kad smulkieji ūkininkai priversti paklusti žemės savininkų pageidavimams, kitaip žemės niekas nenuomotų. „Vyksta konkurencija dėl žemės. Ji smarkiai pabrango, mažiesiems sunku jos įsigyti. Jie iš paskutiniųjų kapstosi, bando išgyventi, todėl sutinka su visomis sąlygomis. Smulkiesiems ūkiams dabar iš tikrųjų labai sunku, nors visi politikai tik ir kalba, kaip reikia rūpintis šeimos ūkiais. Prieš rinkimus tokių kalbų bus dar daugiau”, – apgailestavo 40 melžiamų karvių laikantį pieno gamintoja.

Daugiau skaitykite: 2016 m. sausio 16 d. „Valstiečių laikraštis” Nr. 4 (9542).