Paradoksas: ūkininkai veržiasi į agronomijos specialistų paskaitas, o žemdirbių mokymų rengėjai priima tik po 15 žmonių, kitiems užtrenkia duris. Ūkininkams atrodo, kad tokių mokymų organizavimas, kai lektoriai važinėja po Lietuvą į vos keliolikos žmonių auditorijas, ieškoma ištaigingų patalpų, yra neracionalus Kaimo plėtros programos lėšų švaistymas.
Atsimušė į sieną
Rokiškio rajono ūkininkai nori susitikti su mokslininkais ir pasiklausyti jų rekomendacijų. Ir proga yra gera. Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) pradėjo įgyvendinti Kaimo plėtros programos lėšomis remiamą projektą „Žemės ūkio verslininkų vadybinių ir technologinių kompetencijų tobulinimas“. Bet projekto organizatoriai didelių auditorijų nenori.
„Sako, priims tik 15 žmonių, ir taškas. Tai kažkoks pasityčiojimas. Į susitikimą su mokslininkais norėtume sukviesti daugiau ūkininkų, kurie rimtai dirba ir gamina prekinę produkciją. Tokių ūkių rajone yra apie 200. Bet atsimušėme į sieną“, – „Valstiečių laikraščiui“ rūpestį išsakė Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos vadovas Vytautas Šlikas.
Palieka už durų
Kolegas domėtis mokslo žiniomis entuziastingai skatinantis ūkininkų lyderis pasakojo, kaip Rokiškio kaimiškosios seniūnijos ūkininkas Vilius Pliuškis, neakivaizdžiai studijuojantis ASU, iš Kauno parvežė gerą žinią, kad ASU Agronomijos fakulteto dekanas doc. dr. Viktoras Pranckietis su kolegomis atvyks į Rokiškį skaityti įdomių paskaitų.
V.Šlikas suskubo tartis su rajono savivaldybės administracija dėl patalpų, kur galėtų susitikti mokslininkai ir ūkininkai. Buvo susitarta dėl salės, kur telpa maždaug 120 žmonių. Tačiau ASU pranešė, kad mokymai „Aplinkosauga ir tręšimo planavimas“ vyks DNB banko Rokiškio skyriaus patalpose kovo 15 d., ir nurodė, jog priims 15 žmonių į mokymus, į kuriuos reikia iš anksto užsiregistruoti.
„Tai kaip čia dabar atrodys, kai lektoriai ir 15 ūkininkų užsidarys tose banko patalpose, o kiti liks už durų? Kas taip sugalvojo ir nurodė, kad daugiau žemdirbių negali dalyvauti? Kam tai naudinga?“ – daug klausimų kėlė rajono ūkininkų organizacijos vadovas. V.Šlikas bandė aiškintis ir su ASU projekto administratore, Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanės referente Gražina Liudvinaviče, ir su šio fakulteto dekane prof. dr. Astrida Miceikiene, tačiau plačiau atverti durų į ūkininkų mokymus nepavyko.
„Jos buvo kategoriškos – priimti daugiau kaip 15 asmenų negali, ir viskas. Sakau, tegu užrašo, kiek jiems reikia, bet įleidžia ir daugiau norinčiųjų. Ūkininkams labai naudinga daugiau sužinoti apie tręšimą, žaliąją trąšą, apie dirvožemio išsaugojimą. Bet moterys nesileido į kalbas“, – apgailestavo V.Šlikas.
Rėmus nusibrėžė patys rengėjai
„Valstiečių laikraštis“ aiškinosi, kodėl į europinėmis ir nacionalinio biudžeto lėšomis apmokamus mokymus negali patekti daugiau ūkininkų. Juk mokslo įstaiga turėtų būti suinteresuota, kad praktikai, šiuo atveju žemdirbiai, trokštų mokslo žinių. O mokslininkai turėtų džiaugtis pilnomis auditorijomis.
Iš pradžių ASU įgyvendinamo projekto administratorė G.Liudvinavičė sakė: „Mes esame įsprausti į rėmus, juk yra Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA). Teikiame paraišką, laimėjome konkursą ir turime griežtai laikytis reikalavimų. Ūkininkams ta paslauga bus nemokama.“
Ji teigė, kad reikalavimai numatyti sutartyje su NMA ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ įgyvendinimo taisyklėse. Kas gi nurodyta šiose taisyklėse? Jose griežto apibrėžimo, kiek mokymų grupėje turėtų būti dalyvių, nėra. Yra tik rekomenduojamas minimalus ir maksimalus skaičius – nuo 8 iki 25 dalyvių grupėje. Pasiteiravus dar kartą, kas draudžia į mokymus priimti daugiau žemdirbių, paaiškėjo, kad į rėmus save įspraudė patys projekto rengėjai ir paraiškos teikėjai, apsibrėžę, kiek žemdirbių pakvies į mokymų grupę.
„Mūsų įgyvendinamame projekte numatyta vidutinė mokymų dalyvių grupė – 15 žmonių. Jei kai kuriuose kursuose tiek nesusirinktų, galėtume priimti daugiau. Bet tikrai ne tiek, kiek pageidauja Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, – 200. Paraiškoje numatėme ne daugiau nei 20. Mokymus ūkininkams organizuojame jau daugiau nei 10 metų ir žinome, kad optimalų klausytojų skaičių būtent mes pasirinkome“, – nurodė projekto administratorė.
Mokyklose į klases grūdama po 30 ir daugiau mokinių, o ūkininkų mokymuose pageidaujama 15. Matyt, sunkiai valdomi ir triukšmingi žemę dirbantys vyrai ir moterys. G.Liudvinavičė taip pat paaiškino, kodėl pasirinktos patalpos banke. „Patalpose turi būti sėdimos ir rašymui pritaikytos vietos, mokymams reikalinga įranga“, – reikalavimus mokymų patalpoms įvardijo projekto administratorė.
Apie esmę užuolankomis
Ne iš karto apie reikalo esmę kalbėjo ir NMA atstovai, įprastai į žurnalistų klausimus atsakinėjantys raštu ir per viešųjų ryšių specialistus. „Mokymų dalyvių skaičius nustatomas siekiant kuo optimaliau perteikti mokymų medžiagą. Veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse nurodyta, kad rekomenduojamas mažiausias mokymų dalyvių skaičius grupėje – 12, didžiausias – 25 (išskyrus mokymus, naudojant kompiuterines programas, kuriose rekomenduojamas mažiausias dalyvių skaičius grupėje – 8). Pareiškėjas paraiškoje numato, kiek iš viso dalyvių planuoja apmokyti. Agentūra tikrins, ar pareiškėjas tai įvykdė. Formuoti grupes po 15 dalyvių įgyvendinimo taisyklės nedraudžia, todėl pareiškėjas gali tai daryti“, – raštu aiškino NMA Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė.
Vėliau ji patikslino, kad pareiškėjas, rengdamas projektą, pats apibrėžia, kokio dydžio grupės, didesnės ar mažesnės, turėtų būti sudarytos, siekiant įgyvendinti projekto tikslus, užtikrinti efektyvius ir kokybiškus mokymus. Atsižvelgiant į numatytą dalyvių skaičių, skiriamas ir finansavimas.
Ribojimai – kvailystė
ASU Agronomijos fakulteto dekanas V.Pranckietis apsidžiaugė, kad „Valstiečių laikraštis“ domisi mokymais, ir, nevyniodamas žodžių į vatą, išsakė savo nuomonę: „Kvailystė, kad ribojamas dalyvių skaičius. Čia kokia nors popmuzikos žvaigždė ar agronomai atvažiuoja? Apie tai sakiau ir organizatoriams. Tegu projektų prižiūrėtojai įsikanda į alkūnes, jei į mokymus ateis ne 15, o, pavyzdžiui, 45 ūkininkai. O jei kyla problemų dėl pietų, rokiškėnai patys svečius su duona ir dešromis sutinka.“
ASU docentas piktinosi, kad, užuot pasidžiaugus ažiotažu dėl mokslininkų paskaitų, smalsiems ūkininkams tveriami barjerai. „Žmonės veržiasi į paskaitas, o mes juos skaičiuojame. Tokia projektinė veikla yra keistoka. Aišku, gerai, kad ji yra, bet kvaili reikalavimai nepateisinami. Kai paskaitas pateikiame internetu, klausytojų neribojame, norime, kad jų būtų kuo daugiau“, – neprotingus reikalavimus kritikavo V.Pranckietis.
Kviestų kaip laisvuosius klausytojus
Agronomijos fakulteto dekanas žavėjosi rokiškėnų aktyvumu ir nenuilstamu idėjų generatoriumi – rajono ūkininkus vienijančios organizacijos vadovu. Prisiminė, kad į Rokiškį mokslininkai yra važiavę ir be projekto. Jie mokė vaikus skiepyti medelius.
„Kitur nesurenkame auditorijos, o čia žmonės skundžiasi, kad nepatenka į paskaitas. V.Šlikas – krašto šviesuolis, viskuo domisi, organizuoja renginius, susitikimus. Dar prieš 5–6 metus kvietė atvažiuoti ir kalbėti apie dirvožemio kokybę, jo išsaugojimą“, – prisiminė V.Pranckietis.
Anot mokslininko, V.Šlikas, kovodamas dėl galimybės didesnei ūkininkų auditorijai susitikti su lektoriais, yra teisus. „Banko patalpose salė mažoka. Bet yra normali salė savivaldybės pastate. Ten jau prieš kelerius metus esame skaitę paskaitas. Jei susirenka daugiau žmonių, galima būtų persikelti į didesnę salę. Beje, Rokiškyje numatyta mokymus surengti ir dar vieną dieną. Tie, kurie netelpa į projekto rėmus, tegul būna laisvieji klausytojai“, – išeitį siūlė V.Pranckietis.
Nori mokytis ar pažymėjimų?
Saulius Cironka, žemės ūkio viceministras
ŽŪM niekas priekaištų dėl mokymų nėra išsakęs. Jei Rokiškyje yra toks poreikis, organizatoriai galėtų kelis kartus rengti. Jei iš tikrųjų žemdirbiai nori mokytis, labai puiku, – kursai pagaliau įgyja vertę. O jei į mokymus norima tik dėl pažymėjimų, tai – jau kitas vertinimas. Grupėje dalyvių skaičius ribojamas, kad mokymai būtų kokybiški. Norint, kad mokymai netaptų tik masiniu pažymėjimų išrašinėjimu, optimalu mokyti 15–20 žmonių. Tokios rekomendacijos kursams. Dalyvių skaičius priklauso ir nuo to, kokio pobūdžio yra mokymai: pasyvūs ar aktyvūs, kokios priemonės naudojamos ir pan.
Galima laviruoti
Alvydas Grigaliūnas, Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro direktoriaus pavaduotojas
Nėra griežtai apibrėžta, kiek kursuose gali būti žmonių. Vienur gali būti daugiau, kitur – mažiau. Praktika įvairi, bet daugiau kaip 25 žmonių mokymams nerekomenduojama, kad darbas vyktų konstruktyviai ir kūrybingai. Paslaugų teikėjas nusprendžia, kaip jam ekonomiškiau. Jei daug norinčiųjų, organizatoriai galėtų surengti papildomus kursus ar daryti pakeitimus. Vykdant projektus, tam tikros laisvės yra. Bet gal juos riboja projekto biudžetas, nes kainuoja dalyvių maitinimas, mokymų medžiaga, pažymėjimai. Kita vertus, ūkininkai bet kada gali sutarti su mokslininkais ir juos pakviesti skaityti paskaitas. Bet tada reikės mokėti patiems.
Informacija: valstietis.tv3.lt