O. Baliukevičienės nuotr.
Valstybė ir Europos Sąjunga (ES) teikia finansinę paramą miškų įveisimo projektus įgyvendinantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Naujuoju paramos teikimo laikotarpiu parama mokama ne už medžių kategorijas, kaip buvo iki šiol, o už medžių rūšis.
Paramos paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) priima iki š.m. rugpjūčio 31 d. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 8,991 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto lėšų.
Remiamos veiklos sritys
Pagal KPP veiklos sritį remiamas miško veisimas (vienkartinė kompensacinė išmoka), taip pat įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka).
Teikti paraiškas gauti ES paramą gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems želdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, bei savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.
Būtina parengti projektą
NMA Tęstinių priemonių administravimo skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Fedotovienės teigimu, miškas gali būti veisiamas tiek miško ūkio paskirties žemėje, tiek ir ne miško ūkio paskirties žemėje. Kai miškas veisiamas ne miško ūkio paskirties žemėje, pareiškėjas iš Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus turi būti gavęs leidimą jį įveisti. Prie leidimo turi būti pridėtas žemės sklypo planas su pažymėtu plotu, kuriame leidžiama veisti mišką.
„Atkreiptinas dėmesys, kad vientisas veisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 ha, išskyrus atvejus, kai veisiamo miško plotas ribojasi su mišku (t. y. tampa jau esančio miško dalimi) ar ribojasi su veisiamu mišku, už kurį skirta parama pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, arba Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“, – sako J. Fedotovienė.
J. Fedotovienė akcentuoja, kad pareiškėjas privalo turėti parengtą projektą kartu su visais jo priedais. Projektas turi atitikti Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus, būti patvirtintas VĮ miškų urėdijos, kurios veiklos teritorijoje yra žemės plotas, kuriame planuojama veisti mišką, miškų urėdo ar jo įgalioto valstybinio miškų pareigūno. „Projekte būtina parengti taip, kad želdinių rūšinėje sudėtyje būtų ne mažiau kaip 10 proc. lapuočių medžių rūšių ir ne daugiau kaip 60 proc. ąžuolų ir (arba) 40 proc. liepų“, – pabrėžia NMA specialistė.
Miškas sodinamas tik po patvirtinimo
Parama neteikiama, jei projekte suprojektuotas želdinimo ir (arba) žėlimo plotas sudaro mažiau nei 70 procentų viso veisiamo ploto. Taip pat – jei sodinami trumpos rotacijos želdiniai, kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti.
Parama neteikiama ir tuo atveju, kai miškas veisiamas plote, kuriame plynai iškirsti savaime mišku apaugantys ar apaugę plotai yra įrašyti į miškų valstybės kadastrą arba Valstybinės miškų tarnybos (VMT) duomenų bazę kaip miškas arba žemė apauganti mišku. Parama neteikiama ir jeigu miškas veisiamas kaip kompensacija už verčiamą kitomis naudmenomis miško žemės plotą.
Pareiškėjai, po paramos paraiškų patvirtinimo, privalo mišką įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus nuo paramos paraiškos pateikimo dienos.
Minimalus atramkos balų skaičius – 30
Pasak J. Fedotovienės, pareiškėjų projektai bus vertinami pagal 8 atrankos kriterijus, už kuriuos suteikiami balai. „Privalomas mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius yra 30. Jeigu tiek balų nesurenkama, paraiška yra atmetama. Jeigu paramos suma viršys skirtąją, vyks papildomas paraiškų reitingavimas“, – pažymėjo J. Fedotovienė.
Skaičiuojant išmokas naudojami paramos paraiškoje, tiesioginių išmokų paraiškoje, projekte ir patikros vietoje nustatyti duomenys. Vienkartinė miško įveisimo, taip pat kasmetinės priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos apskaičiuojamos kiekvienam projektui atskirai, nelygu veisiamų želdinių rūšinė sudėtis, pagal veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse pateiktus atskirų želdinių įkainius. „Viena esminių naujovių – šiemet išmokos mokamos už medžių rūšis, o ne kategorijas, kaip buvo anksčiau“, – pabrėžia J. Fedotovienė.
Miško įveisimo išmoka mokama tik už želdinamą plotą, o miško priežiūros, apsaugos ir miško ugdymo – už veisiamo miško plotą. Jeigu želiančio miško tankis nepakankamas ir (arba) jie auga netolygiai, padrikai ir plotą reikia papildomai želdinti, apskaičiuota miško įveisimo išmoka už tą medžių rūšį mažinama proporcingai tos rūšies savaiminukų skaičiui hektare, skaičiuojant nuo projekte suprojektuoto bendro tos rūšies medžių skaičiaus hektare.
Miško įveisimas pasiteisino
Tytuvėnuose (Kelmės r.) gyvenanti Regina Karašauskytė per kelis etapus mišku apželdino 16 ha žemės. Atgavusi senelių žemę moteris pradėjo ūkininkauti, tačiau užsiimti augalininkyste nesisekė, nes laukus nuolat nusiaubdavo šernai.
Šiandien buvusiose dirbamose žemėse šlama beržai, ąžuolai, liepos, į viršų stiebiasi eglės. „Miško įveisimas pasiteisino. Juolab, kad kartais ne viskas yra skaičiuojama pinigine prasme. Man itin malonu matyti rezultatą – augantį gražų mišką“, – sako R. Karašauskytė.
Veisdama mišką, moteris pasinaudojo dar ankstesniojo programinio laikotarpio finansine parama. Pirmą kartą jos tytuvėniškė kreipėsi 2005-aisiais. Vėliau, didindama įveisiamo miško plotus, R. Karašauskytė dar 4 kartus teikė paraiškas paramai gauti. ES ir valstybės paramos lėšomis finansuotas sodinukų įsigyjimas, miško įveisimo ir priežiūros darbai. „Savo lėšomis įveisti mišką kokybiškai ir gerai būtų sunku. Parama padengė praktiškai 100 proc. išlaidų“, – teigia miško savininkė.
Informacija: 2015-07-11 „Ūkininko patarėjas”