J. Mankausko nuotr.
Ūksmingoje Kaišiadorių r. Stasiūnų kaimo „Dalios sodyboje”, apsuptoje dvylikos tvenkinių, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) taryba sprendė ne tokius malonius klausimus: kaip įtikinti valdžią nemažinti paramos jauniesiems ūkininkams, kad šie nepatrauktų į Vakarus laimės ieškoti, koks darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo modelis neskurdintų ūkininkų, bet svarbiausia – kodėl žemdirbių savivaldai sunkiai sekasi susitarti su valdininkais dėl Lietuvos žemės ūkiui gyvybiškai svarbių teisės aktų.
Valdžia tikisi daugiau pajamų
ŽŪR tarybos nariai atakavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Socialinio draudimo ir pensijų departamento Socialinio draudimo skyriaus vedėją Vaidotą Kalinauską, kodėl vėl prireikė ūkininkus, net ir visai smulkius, labiau „įtraukti į socialinės politikos sistemą” kaip po 2008 metų naktinės mokesčių reformos. V. Kalinauskas kalbėjo ilgai ir sudėtingai, bet galiausiai prisipažino, kad, praplėtusi apdraustųjų ratą, valstybė tikisi į biudžetą surinkti papildomai 14 mln. Eur pajamų.
„Lubų” ir „grindų” dydis
SADM siūlo valstybinio socialinio draudimo „lubas” (ar „grindis”) nustatyti net visiškai smulkiems ūkininkams, kurių valdos apibūdinamos dviem ekonominio dydžio vienetais (EDV). ŽŪR taryba balsavo, kad draustis turėtų 6 EDV ūkių savininkai. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumas gali pateikti savąjį žemdirbių socialinio draudimo „lubų” variantą.
Laikina nesėkmė užgrūdina
Kaip skelbia ŽŪR Ekonomikos ir teisės skyrius, Nacionalinei mokėjimo agentūrai pagal 2014-2020 metų Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) veiklos sritį „Parama jauniesiems ūkininkams įsikurti” buvo pateiktos 1 354 paraiškos, tačiau bus vertinamos tik 345, surinkusios 85-100 pirmumo balų. ŽŪR tarybos posėdžio dalyviai piktinosi, kad Lietuvos valdžia faktiškai išvaro tūkstantį vaikinų ir merginų ne tik iš kaimo, bet, tikriausiai, ir iš Lietuvos. Žemės ūkio viceministro Sauliaus Cironkos nuomone, rimtai apie agroverslą galvojantį jaunimą tokia laikina nesėkmė gali tik užgrūdinti – kitais metais jie galės prašyti ES paramos savo valdoms modernizuoti, o ši KPP priemonė atveria platesnes galimybes.
Kėdainių jaunimas supratingas
ŽŪR tarybos nariai baiminosi dėl ūkininkų, kuriems šiemet ir 2016-aisiais sukaks 40 metų – jiems jaunųjų ūkininkų paramos programa „nuplauks”. ŽŪR vicepirmininkas Sigitas Dimaitis neieškojo kišenėje piktų žodžių: „Išdūrėm” jaunimą pernai, dabar vėl atsukame jam nugarą. Ir ne Briuselis tai sugalvojo!” Keleto Lietuvos rajonų jaunieji ūkininkai liks be paramos. „Kėdainių r. jaunimas specialiai nenešė paraiškų, nes nepatogu – kiti gali įtarti, kad kėdainiečiai turi galingų globėjų: žemės ūkio ministrė, viceministras ilgai gyveno ir dirbo šiame rajone”, – aiškino Kėdainių krašto ūkininkas J. Talmantas.
Viceministas S. Cironka ramino, priminė, kad prancūzai visai neturi paramos jauniesiems ūkininkams programos, o danų ūkininkaitis eina į banką, ima paskolą, perka ūkį iš tėvo ir ūkininkauja.
Savikritika nepakenktų
ŽŪR taryba nusprendė, kad žemdirbių savivaldos ryšiai su Vyriausybe, Žemės ūkio ministerija turi būti sklandesni. „Kai negaluodami einame pas gydytoją, ne ligoninės direktorius sprendžia, kaip mus reikia gydyti. Ne Santariškių direktorius, o chirurgas pjauna gangrenuojantį pirštą. O Žemės ūkio ministerijoje atvirkščiai – departamentų, skyrių darbuotojai savarankiškai nieko nesprendžia”, – tikino Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas. LŪS pirmininkas J. Talmantas patarė kolegoms būti savikritiškesniems – ar gali žemdirbių savivalda sutartinai, vienu balsu kalbėti su ministerija, jai pavaldžiomis įstaigomis, jeigu pusė ŽŪR tarybos narių neatvyksta į Tarybos posėdžius.
Informacija: 2015-06-16 „Ūkininko patarėjas” Nr. 71 (3329)