Sąjungos atstovai birželio 10 d. kartu su LR piliečiais rinkosi prie LR Seimo taikiai protesto akcijai, kurios metu skambėjo dainos, organizatorių kalbos, renkami parašai įstatymo pakeitimo projektui, o protesto dalyviai buvo vaišinami koše ir arbata.

Kviečiame susipažinti su valdžios atstovams įteiktos Nekilnojamo turto mokesčio, socialinio teisingumo ir regioninės darnos rezoliucijos turiniu:

REZOLIUCIJA

DĖL NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO, SOCIALINIO TEISINGUMO IR REGIONINĖS DARNOS2025 m. birželio 9 d.

Skirta:
Lietuvos Respublikos Seimo nariams,
Lietuvos Respublikos Vyriausybei,
Lietuvos Respublikos Prezidento institucijai,
Visuomenei ir žiniasklaidai

Mes, žemiau pasirašiusios organizacijos ir pilietinės iniciatyvos, būdamos pagrindinės birželio 10 d. protesto prieš siūlomą nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį organizatorės, teikiame šią rezoliuciją kaip kvietimą peržiūrėti ir koreguoti šį projektą, siekiant:
– socialinio teisingumo,
– ekonominio balanso,
– demokratinės atskaitomybės.
Taip pat siūlome kryptis, kur valstybė galėtų telkti dėmesį ir ieškoti sprendimų nesukeliant papildomos mokestinės naštos gyventojams.

1. PAGRINDINĖ PROBLEMA

Siūlomas NT mokesčio modelis neproporcingai paveiktų vidutines ir mažas pajamas gaunančias šeimas ir didintų socialinę atskirtį. Tuo pat metu jame nenumatyta jokių esminių pakeitimų, kurie užtikrintų, kad didelės vertės NT, ypač juridinių asmenų (taip pat žemės ūkio įmonių) valdomas turtas būtų apmokestinamas proporcingai.

2. FAKTAI IR PROBLEMOS

• Daugiau nei 70 % visų mokesčių Lietuvoje sumoka smulkusis ir vidutinis verslas, įskaitant ūkininkus.

• Stambieji ekonomikos subjektai toliau naudojasi mokesčių lengvatomis (NT, PVM, pelno, kuro, subsidijomis per Užimtumo tarnybą ir kt.).

• Pagal Europos Komisijos duomenis, 20 % paramos gavėjų gauna 80 % milijardinių ES kaimo plėtros subsidijų.

• Prievolė naudoti išmaniuosius kasos aparatus smulkiajam verslui regionuose, be aiškaus kaštų-naudos pagrindimo, naikina vietines paslaugas.

• Valstybės biudžetas viršija 20 mlrd. eurų. Net 3–5 % neefektyvumo lygis reiškia 600 mln. – 1 mlrd. eurų rezervą, kurį galima mobilizuoti be naujų mokesčių.

• Lietuva turi vieną didžiausių biurokratinių aparatų ES. Vien Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijose bei joms pavaldžiose įstaigose dirba per 7270 darbuotojų, kurių metinis darbo užmokesčio fondas viršija 207 mln. eurų.

• Nuo Lietuvos įstojimo į ES ūkininkų skaičius sumažėjo nuo 319 tūkst. iki 105 tūkst., tačiau biurokratinis aparatas nėra optimizuotas.

• Lietuva – viena daugiausiai gyventojų netekusių ES valstybių. Per pastaruosius 20 metų iš šalies emigravo daugiau kaip 600 tūkst. gyventojų (pagal Eurostat), o tai rodo gilėjančią socialinę, regioninę ir ekonominę disproporciją.

3. REIKALAVIMAI

• Dėl NT mokesčio:

• Atšaukti arba iš esmės peržiūrėti NT mokesčio projektą.

• Fizinių asmenų valdomas gyvenamosios paskirties būstas su priklausiniais, bei sodai, turi būti neapmokestinamas visais atvejais– tiek miesto, tiek kaimo teritorijose.

• Dėl išmaniųjų kasos aparatų:

• Atsisakyti šio reikalavimo smulkiajam ūkiui ir sezoniniam verslui.

• Dėl privilegijų stambiesiems žemvaldžiams:

• Įvesti vienos įmonės deklaracijos principą.

• Riboti privilegijas ir valstybės lėšų skyrimą įmonėms ir ūkiams, valdančioms daugiau kaip 500 ha.

• Dėl paramos paskirstymo:

• Teikti prioritetą smulkiems ir vidutiniams šeimos ūkiams iki 500 ha, ypač dirbantiems nenašiose žemėse.

• Dėl demokratinio atstovavimo stiprinimo:

• Stiprinti Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą, Žemės ūkio rūmus, Sodininkų bendrijas, nepriklausomus analitinius centrus.

• Dėl lošimų sektoriaus priežiūros:

• -Griežtinti lošimų reklamos, apskaitos, deklaravimo ir kontrolės reikalavimus.

4. KVIEČIAME

Lietuvos Respublikos Seimo narius, Vyriausybę ir Prezidentą inicijuoti viešas diskusijas ir konstruktyvų dialogą dėl:
– teisingos mokesčių politikos,
– viešųjų finansų perskirstymo,
– demokratinio atstovavimo stiprinimo, atsižvelgiant į regionų gyventojų interesus ir valstybės ilgalaikį tvarumą.

Esame pasirengę bendradarbiauti, siekdami sprendimų, užtikrinančių:
– socialinį teisingumą,
– finansinį skaidrumą,
– regioninę darną.

Rezoliuciją pasirašė:

– Raimondas Šimaitis – asociacijos „Atoveiksmis“ pirmininkas

– Dalia Matukienė – Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė

– Eglė Markevičiūtė – Šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkė

– Rūta Jurgaitė – Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė

– Vytautas Buivydas – Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos tarybos pirmininkas

– Danutė Karalevičienė – Nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė

– Kęstutis Juknius – LPS „Sandrauga“ ir LPS „Solidarumas“ atstovas

Dalinamės įvykusio mitingo akimirkomis: