Pastarosiomis savaitėmis daug jaunųjų ir pažengusių ūkininkų patiria didelę įtampą dėl vėluojančių galutinių išmokų pagal priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Trūksta apie 20 mln. eurų, todėl kai kuriems ūkiams atsiskaitymai už investicijas vėluoja, o dalis tiekėjų, rangovų ir kredito įstaigų pradeda spausti ūkininkus dėl mokėjimų.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga nuolat bendrauja su ŽŪM, NMA, Kaimo reikalų komitetu ir socialiniais partneriais. Žemiau pateikiame aiškią ir objektyvią situacijos santrauką.

KODĖL ATSIRADO LĖŠŲ TRŪKUMAS?

ŽŪM kartu su socialiniais partneriais jau anksčiau matė riziką, kad dalis KPP lėšų gali likti nepanaudota ir gali tekti jas grąžinti į Briuselį. Siekiant, kad taip nenutiktų, buvo priimti sprendimai:

-leisti kai kurioms priemonėms viršyti pirminius biudžetus;

-sudaryti galimybę platesniam ūkininkų ratui – ypač jauniesiems – modernizuoti ūkius;

-remtis ūkininkų pateikiama informacija, kad dalis projektų bus neįgyvendinta.

Tačiau realybėje atsitiko kitaip – didžioji dalis projektų buvo užbaigti ir įgyvendinti. Todėl susidarė apie 23 mln. eurų trūkumas, iš kurių ~20 mln. tiesiogiai susiję su investiciniais projektais.

KOKIE SPRENDIMAI PRIIMTI ?

2025 m. rugsėjo 3 d. Stebėsenos komitetas vienbalsiai (12 iš 12 balsų) pritarė sprendimui, kuris leidžia:

-užbaigti KPP laikotarpį nutraukiant kuo mažiau projektų;

-nepalikti nė vieno ūkininko „už borto“;

-trūkstamas lėšas kompensuoti iš Strateginio plano (SP) lėšų nuo 2026 m. pirmojo ketvirčio.

Tai reiškia, kad: visiems ūkininkams lėšos bus išmokėtos, projektai bus užbaigti, ūkininkams neatsiras jokių naujų įsipareigojimų – keičiasi tik finansavimo šaltinis.

Kad tai įvyktų, ūkininkams būtina pasirašyti susitarimus su NMA.

Kaip tiksliai pasakė ministerijos atstovai:

„Labiausiai gaila tų, kurie pasirašė, ir dėl nepasirašiusių negalim derinti veidrodinės schemos.“

KUR YRA TIKROJI PROBLEMA ŠIANDIEN?

Problema – ne vien vėlai išmokamos lėšos, bet ir laikotarpis iki jų išmokėjimo: ūkininkai turi atsiskaityti už baigtas investicijas, kai kurie tiekėjai ar bankai spaudžia nesuprasdami bendros situacijos, kaupiasi palūkanos, delspinigiai ir reputaciniai nuostoliai.

Kalbėdami su technikos tiekėjais ir rangovais, Sąjunga ir jos nariai mato aiškią takoskyrą.

Dauguma įmonių elgiasi sąžiningai – atideda mokėjimų terminus, padeda ūkiams išlaukti, nekelia papildomų reikalavimų, ieško būdų padėti, o ne pasipelnyti.

Tačiau yra ir kitokių praktikų. Kai kurios įmonės ragina ūkininkus nepasirašyti susitarimų su NMA, siūlo bylinėtis su valstybe, žada „palūkanų kompensavimą“, teigia, kad „ūkininkui tai nieko nekainuos“.

Tokie siūlymai – manipuliatyvūs. Jie kuria chaosą ir nepasitikėjimą, palieka realią riziką ant ūkininkų pečių.

BENDRAUDAMI SU TIEKĖJAMS, RANGOVAMS IR FINANSŲ ĮSTAIGOMS SIŪLOME

Daugelis įmonių gyvena iš ūkininkų investicijų ir ES projektų. Todėl dėkojame toms įmonėms, kurios elgiasi partneriškai, atideda mokėjimus, ieško sprendimų, padeda ūkininkams išlaukti.

Tačiau kviečiame nevengti viešumo ir tais atvejais, kai įmonės kursto konfliktus, atsisako bendradarbiauti, manipuliuoja ūkininkais, bando pasipelnyti iš delspinigių ir įtampos. Tokios situacijos kenkia visai bendruomenei.

VIEŠUMAS – ŪKININKŲ GINKLAS

Kviečiame dalintis pozityviais pavyzdžiais apie sąžiningas įmones: pranešti mums privačiai apie įmones, kurios elgiasi nesąžiningai. Užtikriname anonimiškumą. Tipines istorijas viešinsime, kad ūkininkai planuodami kitus pirkimus galėtų įsivertinti ir rinktis.

REZIUMUOJANT

Taip – problema egzistuoja.

Taip – ūkininkams sunku.

Taip – ministerija ir NMA turi padaryti savo darbus, kad tokios situacijos nepasikartotų.

Bet šiandien labai daug priklauso ir nuo verslo – tiekėjų, rangovų, finansų įstaigų.

Jeigu visi – valstybė, verslas ir ūkininkai – elgsis partneriškai, ši situacija baigsis modernizuotais ūkiais, o ne sugriautais santykiais.

Jaunieji ūkininkai yra jautriausia šios grandinės dalis.

Mūsų pareiga – juos apginti.