JŪJS PIRMININKAS: „PRANCŪZIJOJE SĖKMINGAI SAVO VEIKLĄ VYKDO IR SMULKIEJI ŪKININKAI“

IMG_33582018 m. balandžio 10 d. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovai: pirmininkas Vytautas Buivydas, valdybos nariai Tautvilas Putvis, Rūta Gasparovičiūtė ir tarptautinių projektų atstovas Marijus Kaniauskas dalyvavo tarptautiniame susitikime su Prancūzijos jaunųjų ūkininkų asociacijos atstovais ir prezidentu Jérémy Decerle. Susitikimas inicijuotas, užmezgus glaudų kontaktą Europos jaunųjų ūkininkų taryboje (CEJA). 27-ių Prancūzijos jaunųjų ūkininkų delegacija atvyko į Lietuvą ir susitikime buvo diskutuojama ne tik apie jaunųjų ūkininkų situaciją Europos lygmeniu, tačiau taip pat išskirtinis dėmesys buvo skiriamas šalių (Prancūzijos ir Lietuvos) ūkininkavimo praktikoms pažinti, identifikuoti esminius panašumus ir skirtumus.

Diskusijos metu buvo aptariamos abejoms šalims aktualios temos ir klausimai, padedantys suvokti Prancūzijos jaunųjų ūkininkų sėkmingą konkurenciją tiek vietinėse, tiek tarptautinėse rinkose:

  1. Prancūzijos jaunieji ūkininkai skiria išskirtinį dėmesį išsilavinimui. Ūkininkai baigia specialias žemdirbiškas studijų programas, papildomas studijas, susijusias su ūkių apskaitos vedimu ir fiskaline politika, taip įgydami ūkio valdymui būtinų žinių. Kitas Prancūzijoje labai populiarus būdas praktikai įgyti – ūkių darbuotojai, kurie padeda ūkiuose ūkininkams atostogaujant, susirgus, auginant vaiką ar pan. Padedant vietovėje ūkininkaujantiems ūkininkams, įgyjama praktika įvairiuose žemės ūkio sektoriuose (gyvulininkystėje, augalininkystėje, daržininkystėje ir pan.) ir padedami pagrindai nuosavo ūkio kūrimui.
  2. Norėdami pasinaudoti Europos Sąjungas teikiama parama, jaunieji ūkininkai rengia projektą ir verslo planą, kurio pagrindu kuriamas ūkis. Tačiau ūkininkai nėra varžomi ar ribojami dėl Europos Sąjungos suteiktų lėšų panaudojimo – ūkininkai gautą paramą gali panaudoti naudotos ar naujos žemės ūkio technikos, žemės įsigijimui ar kitoms reikmėms, kurios užtikrintų sklandų verslo plano įgyvendinimą. Taigi Europos Sąjungos parama traktuojama kaip pagalba ūkininkui, kad jis sėkmingai įsikurtų, tačiau paramos panaudojimas nėra kontrolės objektas, o tik priemonė verslo plane numatytiems rodikliams pasiekti.
  3. Prancūzijoje žemės įsigijimui ir pirkimui pirmenybė suteikiama jauniesiems ūkininkams, o žemės nuomos kainos ribos yra nustatomos valstybės.
  4. Ūkininkų šeimose, kurių nariai (vyras, žmona, vaikai) valdo atskirus ūkius, išmokas už pirmuosius 50 ha gauna kiekvienas ūkininkaujantis šeimos narys.
  5. Ūkiai, kuriuose keli šeimos nariai vykdo žemės ūkio veiklą, veikia kooperacijos pagrindu (tarp kelių narių), taip padėdami vieni kitiems ir maksimaliai efektyviai išnaudodami kooperacijos pagrindu įsigytą techniką ar kitus išteklius. Paprasčiausia ir labiausiai paplitusi kooperavimosi forma šalyje nėra priklausymas juridiniams asmeniui (kooperatyvui), tai tarpusavio kooperavimosi sutartys tarp kelių suinteresuotų ūkininkų.
  6. Prancūzijoje išmokų dydžiai priklauso nuo žemės derlingumo – kuo prastesnė žemė, tuo didesnės išmokos. Taip siekiama, sukurti vienodas konkurencines sąlygas tiek derlingose, tiek nederlingose žemėse ūkininkaujantiems.
  7. Vidutinis ūkio dydis – 60-70 ha. Ūkis, kurio dydis – 20 ha,  laikomi 25 galvijai ir gaminama produkcija galutiniam vartotojui, yra ekonomiškai gyvybingas ir gali išgyventi be papildomų pajamų iš kitos veiklos.
  8. Didžiausias ūkis Prancūzijoje – įmonių grupė, kuri per daugiau kaip 10 juridinių vienetų valdo apie 4000 ha.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, remdamasi Prancūzijos gerąja praktika, planuoja teikti pasiūlymus Žemės ūkio ministerijai dėl palankesnių sąlygų Lietuvos jauniesiems ūkininkams. Kviečiame Sąjungos narius aktyviai teikti pasiūlymus, kurie būtų naudingi Lietuvos jauniesiems ūkininkams. Pasiūlymus siųskite el. paštu – administracija@jujs.lt.

20180410_194252 20180410_212814