Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga 2025 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus dėl mega saulės parkų plėtros galutinių naudos gavėjų skaidrumo ir teisingos energetikos politikos užtikrinimo.

Kreipimosi turinys:

Gerbiami Lietuvos Respublikos vadovai,

Kreipiamės dėl sparčiai plėtojamų stambių pramoninių saulės elektrinių parkų, kurių mastai kai kuriose vietovėse jau siekia šimtus hektarų. Konkrečiai Klaipėdos rajone, Kretingalės seniūnijoje (Trakių k.) vystomi keli didelio masto projektai, kurių bendra užstatymo saulės elektrinėmis teritorija gali viršyti 100 ha. Šiuos projektus lydi nepakankamas bendruomenių įtraukimas, galimas poveikio aplinkai vertinimo skaidymas ir neapibrėžtumas dėl galutinių naudos gavėjų.

1. Faktinė situacija ir viešieji duomenys

Kretingalės seniūnijoje planuojami ir (ar) vystomi keli stambūs saulės parkai, o planavimo teritoriją kerta Župės upelis, prie kurio pagal teisės aktus turi būti užtikrintas teisėtas ir realus priėjimas. Praktikoje vietos gyventojai ir seniūnija informuojami dažnai tik formaliai (stendai laukuose), kai darbai jau prasidėję, todėl koreguoti sprendinius sudėtinga.

Papildomai atkreipiame dėmesį į vieno vykdytojo (EPC/O&M) mastą Lietuvoje: pagal UBsolar viešą sąrašą vien 2023–2025 m. laikotarpiu Lietuvoje įgyvendinamų ar užbaigtų projektų galia viršija ~250 MW (Alytus, Kėdainiai, Radviliškis, Pakruojis, Šalčininkai, Trakai, Klaipėda (Rimkai), Ignalina (Kazitiškis) ir kt.). Nors EPC/O&M statusas savaime nereiškia projekto savininkystės, tokia geografinė ir galinė koncentracija objektyviai pagrindžia poreikį valstybės mastu matyti visą grandinę – plėtotojus, finansuotojus, EPC, priežiūrą, prijungimą ir galutinį valdymą.

2. Pagrindinės problemos ir rizikos

• Kumuliacinis poveikis aplinkai ir kraštovaizdžiui dažnai nevertinamas sistemiškai – gretimi, per skirtingus juridinius asmenis skaidomi objektai, faktiškai sudaro vieną kompleksą.

• Derlingos žemės praradimas ir kraštovaizdžio transformacija – pramoniniai objektai planuojami žemės ūkio paskirties sklypuose ir priemiesčiuose, nors šalyje yra nenašių, apleistų pramoninių teritorijų.

• Bendruomenių ir seniūnijų ignoravimas – informavimas neretai formalizuotas; Kretingalės seniūnė ir besiribojanti Šimkų bendruomenė pažymi, kad stendai laukuose nėra veiksmingas informavimo kanalas.

• Vandens telkiniai – prie Župės upelio ir kitų vandens telkinių privalu išsaugoti teisinį ir fizinį priėjimą; aptvėrimai ar užstatymas negali paversti pakrančių neprieinamomis.

• Gyventojų teisės tapti gaminančiais vartotojais – stambūs parkai užima prijungimo galias, ribodami namų ūkių ir ūkių galimybes įsirengti elektrines ir kaupiklius.

• Galutinių naudos gavėjų skaidrumas ir kapitalo kilmė – specialios paskirties įmonių struktūros, projektų pardavimai fondams ir galimos ofšorinės grandinės apsunkina tikrojo naudos gavėjo nustatymą bei didina sankcijų, pinigų plovimo, terorizmo finansavimo ir nedraugiškų valstybių kapitalo infiltravimosi riziką..

• Atliekų našta po 20–25 metų – fotovoltinių modulių atliekos yra sparčiausiai auganti elektronikos atliekų rūšis; be iš anksto sukurtų finansinių instrumentų našta kris valstybei ir gyventojams.

• Atsparumas ir saugumas – mega parkai tampa koncentracijos taikiniais krizėse; tikroji atspara pasiekiama decentralizuota gamyba, kai kiekvienas gali pasigaminti bent minimalią energijos dalį.

3. Prašome

1) Aplinkos ministerijos/Aplinkos apsaugos agentūros išaiškinimo ir metodikos, kad poveikio aplinkai vertinimas būtų taikomas vertinant bendrą gretimų projektų (nepriklausomai nuo juridinio skaidymo) poveikį – t. y. kumuliacinį vertinimą.

2) Teisinio reguliavimo, pirmenybę skiriančio pramoninių parkų plėtrai nenašiose, apleistose ar pramoninėse teritorijose; derlingose žemėse ir priemiesčiuose – tik išimtiniais atvejais ir atlikus papildomas studijas.

3) ESO/Litgrid tinklų prisijungimo politikos, kuri pirmiausiai rezervuotų pakankamas galias vietos gyventojams ir ūkiams, kad decentralizuota gamyba nebūtų išstumiama stambių parkų.

4) Valstybės kontrolės, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir kitų institucijų horizontalios analizės – vertinant ne tik juridinius asmenis, bet ir jų galutinius naudos gavėjus, tarpusavio ryšius regionuose bei kapitalo kilmę; taip pat taikant Europos Sąjungos užsienio tiesioginių investicijų patikros mechanizmą.

5) Atliekų (įrenginių išmontavimo) tvarkymo garantijų (laidavimų) įtvirtinimo jau leidimų išdavimo ir prijungimo etapuose – tam, kad po 20–25 metų atliekų tvarkymo našta neatsidurtų valstybės biudžete.

6) Vandens telkinių prieigos apsaugos – patikslinti ir griežtai taikyti reikalavimus, kad prie Župės upelio ir kitų vandens telkinių būtų garantuotas teisinis ir fizinis priėjimas.

7) Viešinimo standartų sugriežtinimo – privalomi vieši pristatymai savivaldybėse/seniūnijose, registruotas informavimas besiribojantiems sklypų savininkams ir ≥30 kalendorinių dienų pastabų terminas, su atsakymo pareiga į kiekvieną pastabą.

8) Supaprastinta tvarka pirmiausia sudaryti sąlygas namų ūkiams ir ūkiams, maisto gamintojams tapti nepriklausomais gamintojais (elektra + kaupimas) savo būtiniems poreikiams užsitikrinti; tik po to – plėsti stambius parkus.

Tikime, kad skaidri, atsakinga ir žmonėms palanki energetikos plėtra sustiprins Lietuvos atsparumą ir pasitikėjimą valstybe.

Kreipimąsi pasirašo:

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė  _______________________  Rūta Jurgaitė   Tel. +370 655 56596

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkė       _______________________  Eglė Markevičiūtė  Tel. +370 671 29568

Klaipėdos r. Šimkų kaimo bendruomenės pirmininkė    _______________________  Danguolė Guzenkova  Tel. +370 658 00949