Klausomės tėvų ar senelių pasakojimų apie nuravėtas lysves, nukastas kilometrines bulvių vagas ir nudirbtus kitus žemės ūkio darbus. Mūsų protėviai gerai pažinojo gamtą, jos reiškinius ir jų įtaką gyvenimui. Sunkus darbas, kai keliamasi su saule, o grįžtama namolio jai nusileidus, buvo savaime suprantamas. Nereikėjo laukti šimtmečių, kol pasaulis pasikeis. Sparčiais šuoliais žengdami į priekį turime elektrą, be kurios sunkiai įsivaizduojame dabartinį gyvenimą, didžiulius prekybos centrus, kurių lentynos lūžta nuo prekių, miestuose susikoncentravusi dauguma gyventojų. Ne visi jaunosios kartos atstovai turi kaimą, kur praleidžia smagiausias vasaros atostogas, nebe visi turi sodą, kur nuo ankstyvo pavasario pluša tėvai, o vaikai nuo krūmų renka uogas – juk taip kur kas skaniau! „Yra vaikų, kuriems bananas – mūsų kraštuose augantis vaisius. Nieko nebenustebintų, jeigu „betono“ amžiuje atsirastų galvojančiųjų, jog kiaušinis ant pusryčių stalo atsiranda iš prekybos centro, o ne ūkininko vištų“, – kalbėjo Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos pradinių klasių mokytoja ir jaunųjų ūkininkų būrelio vadovė Rita Vaitiekauskienė. Progimnazijoje veikia ir jaunųjų ūkininkų ratelis EKO-VITA, supažindinantis moksleivius su ekologiniu ūkininkavimu, vadovaujamas Eleonoros Baršienės.
Įvairiapusis ugdymas
„Jaunųjų ūkininkų būreliai, pagal tradiciją kartais pavadinami rateliais (JŪR), yra neformaliojo ugdymo veikla, turinti šalyje savo gyvavimo istoriją. Už tai, kad Rokiškis turi EKO-VITĄ bei kitus jaunųjų ūkininkų būrelius, turėtume būti dėkingi ir Žemės ūkio rūmams (ŽŪR), rajono Ūkininkų sąjungai ir savivaldybės Žemės ūkio skyriui. Jie suteikė finansinę paramą ir organizacinę pagalbą. Bendromis jėgomis nuveikti darbai džiugina rezultatais. Neformaliosios veiklos pavadinimas „jaunieji ūkininkai“ nukreipia mūsų mintis link vienų seniausių, pamatinių žmonijos išgyvenimo ištakų – žemdirbystės, kuria šiandien užsiima nedidelė žmonijos dalis“, – dėstė R. Vaitiekauskienė.
Mokytoja įsitikinusi, kad tokių būrelių veikloje slypi įvairiapusis ugdymas. „Nors tokio tipo būrelių nauda ir įtaka besiformuojančiai jaunai asmenybei nenuginčijama, iki aukštesnių valstybės darinių prisibelsti niekaip nepavyksta. Galbūt dalyvavimas konferencijose apie praeities ir ateities jaunųjų ūkininkų kartų dialogą neatrodo svarbus, tačiau pastebiu, kad į tą „nemodernų“ dalyką vis dažniau krypsta žvilgsnis. Juk ir ūkiai dabar kitokie – jų neaplenkė šiuolaikinės technologijos. Laikai keičiasi, tačiau esminiai dalykai išlieka tie patys“, – teigė R. Vaitiekauskienė.
Vartojimą keičia kūrybiškumas
„Šiuo metu bandome ieškoti tobulos ugdymo sistemos ir tikime, kad tai bus panacėja, tačiau tiesa kitokia, nes tradicinis auklėjimas tobulas savo principais ir panašus į dabartinę STEAM sistemą, kai stengiamasi integruoti penkis mokomuosius dalykus bei skatinti patirtinį ugdymą atsigręžiant į tai, kas buvo žinoma jau mūsų senolių. Jų aplinkos pažinimas, gamtos jutimas buvo nepaprastai tikslus. Nors mūsų seneliai nematė, koks pasaulis slypi toli, tačiau savo aplinką žinojo kaip penkis piršus – namui pastatyti nereikėjo projektuotojų, architektų. Šiuolaikiniame pasaulyje STEAM skatina vartotojiškumą keisti į kūrybiškumą. Tad būrelių veikla glaudžiai su tuo susijusi ir siekia suteikti mokiniams žinių apie artimiausią gamtinę aplinką, supažindinti su žemės ūkio dalykais, formuoti gimtosios žemės, etninio paveldo vertybines nuostatas, pagarbą žemę dirbančiam žmogui bei plėtoti auklėtinių kompetencijas“, – kalbėjo R. Vaitiekauskienė.
Vaikų užsidegimas – tik duok jiems darbo!
Vadovės pripažino, kad būreliai nėra itin populiarūs tarp moksleivių, tačiau tie, kurie nusprendžia lankyti, dalyvauja veiklose su didžiausiu užsidegimu. „Vaikai yra labai aktyvūs – tik duok jiems darbo. Į būrelį jie ateina degančiomis akimis!“ – apie vaikų entuziazmą kalbėjo E. Baršienė. Pasak pašnekovės, mokiniams labai patinka būti gryname ore. „Vasaros metu renkame vaistažoles, žemuoges. Mokyklos sode esame pasodinę kelių rūšių aviečių, įvairių vaistažolių, prieskoninių žolelių, obelaičių. Taip pat turime biohumuso kaupyklą. Išrautų žolių neišmetame, pūdome ir naudojame kaip puikią trąšą“, – pasakojo EKO-VITOS vadovė. Mokiniai nesibodi ir sunkesnio darbo – progimnazijos teritorijoje iškirtus medžius, jie ėmėsi kelmų šalinimo darbų. „Vaikams smagu darbuotis kartu su bendraminčiais. Tereikia juos uždegti, kartu padirbėti ir jie uoliai atlieka visas užduotis. Į veiklas įsitraukia ir mokyklos skautai“, – tvirtino E. Baršienė.
Ateities vizija – žiemos sodo projektas
Atsinaujinusi EKO-VITA, turinti savo banko sąskaitą ir anspaudą, gyvuoja antrus metus, todėl, anot pašnekovės, didžiausi darbai dar laukia ateityje. „Norime ir tikime, kad pavyks gauti papildomą finansavimą ir įgyvendinti sumanymus“, – kalbėjo ratelio vadovė. Artėjant vasarai, pašnekovė norėtų įgyvendinti vaikų užimtumo projektą ir vaikus, neturinčius nei sodo, nei daržo, supažindinti su „sodo virtuve“ bei įtraukti į smagią veiklą, apjungiančią ne tik praktinius užsiėmimus, bet ir poilsį.
„Planuojame kitą žiemą turėsti sistemą, kurios pagalba šaltuoju metų laiku galėsime auginti daržoves, prieskonines žoleles, vaistažoles. Tai bus tarsi tikras „žiemos sodas“. Norime vietoje iškirstų medžių pasodinti tujų sodinukų, progimnazijos sode – linų. Turime didelių svajonių, kurių kartu su mokiniais sieksime ateityje“, – ryžtingai nusiteikusi buvo E. Baršienė.
Užsiėmimai ir smagūs, ir lavinantys
„Nepatikėsite, kiek džiaugsmo vaikams suteikia elementarus siūlų vijimas ar pupelių lukštenimas. Būna, moksleiviai paprašo siūlų parsinešti namo, kad galėtų ten darbuotis. Kaip dirba jų pirščiukai ir lavėja motorika, palyginti su sėdėjimu prie kompiuterio ir klavišų spaudymu…“ – ugdymo naudą dėstė R. Vaitiekauskienė. Jaunųjų ūkininkų būrelį lankantys yra bandę pasigaminti varškės, sumušti sviestą, kurti puokštes Visų šventųjų dienai. Abiejų būrelių mokiniai dalyvauja rudenį vykstančiose parodose ir mugėse, kur prekiauja ir savo užauginta produkcija – avietėmis, naminėmis spanguolėmis, vaistažolėmis, svarainiais.