Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją giriasi, kad sprarčiausiai ES mažina jaunimo nedarbą ir pradeda vykdyti aukso vertės nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių socializacijos projektą „Atrask save“.
Per artimiausius metus 35 tūkstančiams jaunuolių žadama padėti jauti darbą ar pasiūlymą tęsti studijas, atlikti stažuotę ar praktiką. Tik nepaaiškinama, ar Darbo biržoje neregistruotų ir nesimokančių jaunuolių bus ieškoma emigracijoje. Taip pat neaišku, kur tos darbo vietos ir stažuotės bus – Lietuvoje ar užsienyje. Statistika rodo, kad šiemet emigracijos tempas spartėja. Įdarbino aktorius
„Dabar Lietuvoje turime arti 150 tūkst. bedarbių, bet gal tik apie 50 tūks. – tikrieji bedarbiai, kuriems reikia padėti, o kiti veltėdžiauja ir stengiasi tik pasinaudoti kokiomis nors lengvatomis“, – mūsų šalies darbo rinkos paradoksus „Valstiečių laikraščiui“ nusakė Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos viceprezidentas Vidmantas Vikšraitis.
Kaip šiuos paradoksus įveikinėja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kartu su darbo birža? Šiemet kovoti su jaunimo nedarbu SADM įdarbino ir aktorius. „Kito kampo“ trupė rugpjūtį-spalį išmaišė Lietuvos miestus ir miestelius, improvizacijomis skatindama nesimokančius ir nedirbančius jaunuolius domėtis nauju projektu „Atrask save“. Tokių renginių turas atsiėjo 56 tūkst. eurų. Ministerija renginių turui organizuoti šių metų gegužę paskelbė supaprastintą atvirą konkursą, kurį laimėjo Klaipėdoje įsikūrusi UAB „Lyderio grupė“.
Nemažai konkursų yra laimėjęs ir šios bendrovės padalinys UAB „Lyderio akademija“. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, UAB „Lyderio akademija“ 2012-2014 m. sudarė sutarčių už milijonus litų, o 2015 m. laimėjo konkursus ir sudarė sutarčių už 719 653,9 euro. Iš 7 konkursams pateiktų projektų 4 laimėti tada, kai viešajame pirkime dalyvavo tik UAB „Lyderio akademija“. 2013 m. ir 2014 m. tokių supaprastintų konkursų buvo laimėta net po 10, o 2012 m. – 9. Konkursams pateiktų projektų sritys įvairios: nuo statybų ir renovacijos iki vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo ir vonios kambario remonto. O perkančiosios organizacijos – miestų ir rajonų savivaldybės, SADM, Vidaus reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija.
O Darbo biržos kartu su Jaunimo reikalų departamentu prie SADM spalį pradėtam įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvos projektui „Atrask save“ atseikėta beveik 38,8 mln. eurų (per 116 mln. litų) ES ir valstybės biudžeto lėšų. Tai yra maždaug tiek, kiek Briuselis skyrė visų ES šalių sunkumus išgyvenantiems pieno produktų iir kiaulienos sektoriams naujų rinkų paieškai ir vartojimo skatinimui ES ir už jos ribų.
Taigi popieriuose skelbiamas kone revoliucinis siekis – per artimiausius metus išspręsti nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių 15-29 metų jaunuolių socializacijos problemas – bus aukso vertės. O rezultatus bus nelengva įvertinti, nes susidaro įspūdis, kad projekto tikslas – ne įdarbinti nemotyvuotą jaunimą, o padėti jaunuoliams atrasti save.
Kam parankus projektas?
Ne vienam jau dabar kyla klausimas, kam parankiausias toks projektas – jo įgyvendintojams ir veltėdžiams? O kokia reali jo nauda ir efektyvumas? Ar jis nesidubliuoja su kitais projektais?
Lietuvos darbo birža pernai pradėjo daug projektų: „Pagalba neįgaliesiems“ – 7,5 mln. eurų, „Vyresnio amžiaus bedarbių rėmimas“- 20,2 mln. eurų, „Įgyk paklausią profesiją“ – 4,3 mln. eurų, „Nekvalifikuotų asmenų kompetencijų didinimas“ – 35,3 mln. eurų, „Parama socialinėms įmonėms 2014-2015“ – 28,5 mln. eurų. Darbo birža informavo, kad projektui „ilgalaikių bedarbių įdarbinimo rėmimas“ skirta ne 181,1 mln. eurų, kaip „Valstiečių laikraščiui“ sakė Seimo narys Audrius Nakas, o 18,14 mln. eurų.
Rūpi lengvatos, o ne darbas
Ne vienas parlamentaras „Valstiečių laikraščiui“ tiesiai šviesiai pasakė, kad „minkštiems“ projektams skiriami milijonai eurų tėra neracionalus pinigų taškymas. Dėl tokių projektų galvas kraipė ir verslo atstovai.
„Pradėkime labiau branginti ES duodamus pinigus, kad jie nebebūtų neracionaliai mėtomi. Jei dar nevėlu, SADM valdininkai turėtų aktyviau kalbėtis su darbdaviais, ekspertais, kaip galima būtų efektyviau panaudoti ir minimam projektui gaunamą paramą“, – sakė Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos viceprezidentas V. Vikšraitis. Jis įsitikinęs, kad dėmesio ir finansavimo reikia naujoms darbo vietoms kurti, darbuotojų kvalifikacijai kelti, perkvalifikavimui, taigi, padėti tiems, kurie nori dirbti. Jis pripažino, kad kai kurie Darbo biržos projektai daliai tokių bedarbių buvo naudingi ir pagyvino darbo rinką.
„Bet yra tokia kasta žmonių, kurie visiškai nenori dirbti. Jie baigia kursus, trumpam ateina į įmonę, prisiprašo ar pasiekia, kad atleistų, ir vėl eina į kitus Darbo biržos apmokamus kursus. Tokiems bedarbiams svarbu dalyvauti priemonėse ir pasinaudoti finansavimu“, – darbo rinkos ypatumus atskleidė V. Vikšraitis.
Informacija„Valstiečių laikraštis“ 2015 m. spalio 24 d. Nr. 86 (9518) VL žurnalistė Vida Tavorienė
