Afrikinių kiaulių maru (AKM) užsikrėtusių šernų nemažėja nei Lietuvoje, nei kaimyninėse šalyse, todėl visi, net neūkininkaujantys, turi būti budrūs, kad ši užkrečiamoji liga neišplistų dar plačiau. Prasidėjus javapjūtei ir kūlimo darbams, įsibėgėjus uogavimo ir grybavimo sezonui, žmonių miškuose labai padaugėjo, o taip pat ir galimybė užkratą pernešti į ūkius.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat praneša apie nustatytus naujus AKM atvejus. Į 10 km priežiūros zoną nuo liepos 31 d. pirmojo Jonavos r., užfiksuoto AKM židinio patenka apie 40 tūkst. kiaulių, kurių didžioji dalis yra auginama stambiuose ūkiuose. Tad įtampa sparčiai auga. Dabartinę situaciją „Ūkininko patarėjui“ komentuoja VMVT direktorius dr. Jonas Milius.
„Tenka tik apgailestauti, kad šį kartą mokslas žengia ne priekyje ar bent koją kojon su realybe, o labai atsilieka. Mokslininkams turime begalę klausimų dėl AKM, tačiau nesulaukiame atsakymų. Apie vakcinos nuo AKM kūrimą vis dar tik kalbama, nepaisant to, kad šis užkratas jau dešimt metų po tris šimtus kilometrų per metus per Rusiją žengė mūsų link. Laiko vakcinai sukurti, regis, buvo užtektinai, kaip ir kitoms mokslinėms rekomendacijoms parengti. Šiandien, deja, yra daugiau neaiškumų nei konkrečių priemonių ligai stabdyti.
Mano nuomone, kaip rodo užsienio šalių ir mūsų patirtis, kol turėsime šernų, tol AKM plitimo nesustabdysime. Mūsų šalyje labai nepalanki situacija susiklosčiusi todėl, kad visoje Europos Sąjungoje tik pas mus ir latvius yra labai daug mažų kiaulininkystės ūkelių. Lietuvoje yra 30 tūkstančių smulkiųjų laikytojų, laikančių apie 150 tūkst. kiaulių. Tai yra rimtas politinis, socialinis, ekonominis ir galų gale tradicijų klausimas. Jį vertinti galima įvairiai, tačia visgi sužiūrėti, sudrausminti ar galų gale visus smulkiuosius kiaulių augintojus įtikinti kuo griežčiau laikytis biologinės saugos reikalavimų labai sunku. VMVT specialistai nesiliauja apie tai kalbėti ir ragina žmones mąstyti bei elgtis kuo atsakingia. Mes kol kas nereikalaujame, tačiau estai jau žada priimti priemonių planą, pagal kurį absoliučiai visuose kiaulių ūkiuose būtų įgyvendinti griežti biosaugos reikalavimai. Jų ūkiai bė išimčių turės būti aptverti, įrengtos persirengimo ir dušo patalpos ir kita. Tikriausiai laikas ir mums apie tai rimtai pagalvoti.
Ar pasiteisino tvora Baltarusijos pasienyje? Tikrai taip. AKM į mūsų šalį atkeliavo tik per šernus. Tod jeigu būtume suskubę atsitverti, šiandien AKM Lietuvoje nebūtų. Tuo esu tvirtai įsitikinęs. Šiuo metu atitverta apie 10 km Alytaus r., nepaisant to, kad dalis tvoros kelis kartus buvo pavogta. Punios šile, kur AKM pirmiausia buvo nustatytas, šiandien kartotinių atvejų nėra. Tai rodo, kad apribojus šernų judėjimą galima pasiekti gerų rezultatų.
Europos Komisija (EK) pasirengusi kompensuoti nuostolius tiems kiaulių laikytojams, kuriems tektų jas likviduoti. Bet, kaip jau minėjau, uždrausti lietuviams turėti keletąkiaulių yra labai komplikuotas klausimas. Esu ne kartą siūlęs didžiųjų kiaulių kompleksų šeimininkams prisidėti prie mažųjų ūkių likvidavimo, kompensavimo ar pradėti gyventojams įdiegti visas reikalingas biosaugos priemones bei persiorientuoti į kitų rūšių gyvulių auginimą. Kai kuriose AKM apimtose šalyse tokia praktika taikoma. Žinoma, be ES paramos tai padaryti būtų per sunku, o mūsų valstybė tikrai negali prisiimti visos naštos.
Negaliu pasakyti, kad ES neskiria dėmesio mūsų problemoms. Ir šiuo metu vyksta pokalbiai dėl apsaugos ir priežiūros zonų sumažinimo. Galutinio sutarimo dar nėra, tačiau diskusijos vyksta labai aktyviai. Pati ES taip pat labai laukia mokslo patarimų. Pavyzdžiui, mano nuomonė dėl šernų populiacijos mažinimo iš pradžių buvo smarkiai kritikuota, bet dabar Europos mokslininkai jau pripažįsta, kad šernų paršavedes šaudyti reikia ir tokiu būdu valdyti populiaciją. Kalbamės ir su mūsų medžiotojais, o žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė rengiasi prašyti EK kompensacijų už nušautas šernų paršavedes.
Šiandien visus kiaulių laikytojus raginu jausti kuo didesnę atsakomybę, nes užtenka fiksuoti poros kiaulių susirgimą AKM ir valstybė patiria didžiulių nuostolių. Esame suskaičiavę, kad su visomis reikalingomis priemonėmis – nuo policijos budėjimų, visų kiaulių apsaugos zonoje tyrimų iki gaišenų likvidacijos, kiekvienas atvejis atseina ne mažiau nei 11,5 tūkst. eurų.
O ką kalbėti, jeigu liga įsisuka į didžiuosius kompleksus. Šalies ekonomikai padaroma didelė žala dėl vieno galimai neatsakingo žmogaus elgesio. Todėl stengiamės kiek įmanoma plačiau gyventojams nuolat priminti būtinas saugos priemones.
Šiomis dienomis, prasidėjus javapjūtei, jokiais būdais nešerkite kiaulių termiškai neapdorotais grūdais. Juk nukultuose javuose galbūt vakar gulėjo galimai AKM užsikrėtę šernai. Apie tuos dalykus privalu galvoti nuolat, kaip ir apie tai, kad uogavus ar grybavus miške būtina dezinfekuoti drabužius ir apavą ir nepersirengus į tvartus jokiais būdais neiti. Tokiais elementarias taisykles prisiminti būtina nuolat, nes tik tokiu būdu galime tikėtis nors šiek tiek teigiamų rezultatų“.
Informacija: 2015 m. rugpjūčio 6 d. „Ūkininko patarėjas“ Nr. 93 (3351), korespondentė Elena Rinkevičienė
