Kaunas. Derantis su Europos Komisija dėl naujosios Kaimo plėtros programos Žemės ūkio ministerija prašo žemdirbių vieningos nuomonės dėl paramos jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, dėl maksimalios paramos dydžio ir kitų diskutuotinų dalykų. Ūkininkai prašo ministerijos kaip įmanoma greičiau susitarti su Briuseliu dėl paramos teikimo taisyklių, nes kiekviena nežinios diena jiems labai nenaudinga.

Ketvirtadienį į Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumą aptarti aktualių klausimų atvyko žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, viceministras Saulius Cironka, ministerijos specialistai.

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, 2014-ieji eina prie pabaigos, tačiau dar tvyro nežinia dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonių, jų aiškių aprašų ir konkrečių lėšų, kurios bus skirtos joms įgyvendinti. Nors buvo rengiamas ne vienas priemonių pristatymas, tačiau aiškių ir žemdirbiams suprantamų bei prieinamų aprašų nėra. Ūkininkai jaučia informacijos stoką.

„Po rugpjūtį įvykusio Ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdžio buvo pateiktos abstrakčios Europos Komisijos išvados, ką Lietuvai reikia taisyti priemonėje „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui”. Ūkininkai pateikė gana kontraversiškų nuomonių. Ne vienas pripažino, kad klausimą svarstant įvairiais aspektais, sunku priimti bendrą nuomonę”, – pabrėžė J. Talmantas.

Pasak Vilmos Daugalienės, ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorės, lapkričio 3-iąją Briuselyje vyks Lietuvos ir Europos Komisijos atstovų susitikimas, kuriame Europos Komisija pateiks savo nuomonę dėl Lietuvos atsakymų į pareikštas pastabas. Susitinkama bus ne vien su Žemės ūkio ir kaimo plėtros, bet ir su Aplinkos generalinio direktorato atstovais, kurie siekia didinti aplinkosauginių reikalavimų svorį aptariamajame dokumente.

V. Daugalienės žodžiais, derybas komplikuoja ir tai, kad pati Europos Komisija nėra galutinai apsisprendusi dėl kai kurių dalykų, pavyzdžiui, paramos jaunųjų ūkininkų įsikūrimui.

„Rengiant Kaimo plėtros programą buvo akcentuojama, kad paramos skyrimo jauniesiems ūkininkams vienas iš kriterijų turi būti jų pagaminamos standartinės produkcijos vertė, kuri būtų ne mažesnė kaip 8000 eurų. Dabar Europos Komisija pareiškė, kad kriterijus turi būti potenciali standartinės produkcijos vertė, kitaip tariant, ne tai, kiek ūkininkas pagamina, o kiek jis realiai galėtų (planuotų) pagaminti. Tai visiškai skirtingi dalykai, reikia susitarti, kokiu būdų tą potencialą išmatuoti”, – pasakojo V. Daugalienė.

Kita Europos Komisijos esminė pastaba susijusi su maksimalios paramos dydžiu. Briuselis kritikuoja Lietuvos planus ir siūlo mažinti jauniesiems ūkininkams ir verslo pradžiai numatytą maksimaliai leistiną 70 000 Eur paramos sumą. Pavyzdžiui, Estija nustatė 40 tūkst. eurų ribą. Kokią ribą pasirinkti Lietuvai?

Trečias svarbus klausimas, dėl kurio teks susitarti su Briuseliu, susijęs su valdos padalijimo apibrėžimu, užkertant kelią atvejams, kai valdos skaldomos tyčia, siekiant pasinaudoti ES finansine parama. Briuselis reikalauja kriterijų, pagal kuriuos būtų nustatoma, kokiais atvejais jaunojo ūkininko ūkis galės pretenduoti į paramą įsikūrimui.

Užbėgdama už akių diskusijoms V. Daugalienė patikslino, kad finansinė parama numatoma ne jauniesiems ūkininkams apskritai, o jų įsikūrimui, todėl keliamas klausimas, ką laikyti besikuriančiu ūkiu, kas turėtų būti atskaitos taškas?

„Briuselis sukritikavo Lietuvos pasiūlymą besikuriančiu laikyti tokį ūkį, kuris buvo registruotas ne anksčiau kaip prieš dvejus metus. Europos Komisijos pastabose keliamas klausimas, ką ūkininkas tuos 2 metus darė, kad jam vis dar reikia paramos įsikūrimui? Ar įregistravo ūkį ir nieko neveikė, laukdamas paramos? Keldama šį klausimą, Europos Komisija siekia užkirsti kelią galimoms apgaulėms”, – sakė V. Daugalienė.

Ūkininkų sąjungos prezidiumo narių nuomonės šiais klausimais išsiskyrė. Vieni siūlė remti tik tuos jaunuosius ūkininkus, kurių tėvai nėra ūkininkai, esą visais kitais atvejais jaunojo ūkininko įsikūrimo parama faktiškai pasinaudos tėvai, kad sustiprintų jau ir be to klestinčius ūkius. Kiti kritikavo šį pasiūlymą kaip diskriminacinį, nes jis užkirstų kelią pasinaudoti parama jaunam ūkininkui tam, kuris iš tikrųjų nusprendė ūkininkauti savarankiškai, t. y. atskirai nuo tėvų. Dar kiti siūlė atsisakyti 2 metų kriterijaus.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas siūlė atsižvelgti ne į tai, prieš kiek metų jaunasis ūkininkas įregistravo ūkį, o ar jis jau pasinaudojo finansine parama. „Jaunus žmones, kurie turi noro dirbti kaime, reikia remti, kad neišvažiuotų į užsienį. Jei ūkininkas nepasinaudojo parama, jam turi būti suteikta pirmenybė ją gauti”, – sakė A. Stančikas.

LŪS pirmininkas J. Talmantas pastebėjo, kad nėra gerai, kai besikuriančiam ūkiui netaikomas reikalavimas turėti nuosavos žemės. Tokia situacija, jo manymu, atveria vartus galimam nesąžiningumui.

Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė informavo žemdirbius, kad dar šiais metais, galbūt gruodžio mėnesį, bus paskelbtas šaukimas jaunųjų ūkininkų įsikūrimo paraiškoms pagal senąsias (dar šiuo metu galiojančias) taisykles, o paramai finansuoti numatoma panaudoti sutaupytas KPP lėšas. Maksimali paramos suma sieks 40 tūkst. eurų. Kol kas dar diskutuojama dėl paramos teikimo prioritetų.

Pasvalio rajono atstovas prezidiume Vilhelminas Janušonis teiravosi ministerijos atstovų apie paramą kooperacijai nuo 2015 metų. Pasak viceministro S. Cironkos, parama bus teikiama ne kooperatyvams ar jų įsikūrimui, o gamintojų grupėms, t. y. ne mažiau kaip trims gamintojams, susivienijusiems į juridinį vienetą. Tokiai grupei pirmaisiais metais gali būti skiriama iki 10 proc. metinės apyvartos dydžio parama, tačiau per visą finansavimo laikotarpį ši parama negalės viršyti 100 tūkst. eurų.

LŪS prezidiumas taip pat aptarė galiojančius reikalavimus skerdykloms ūkiuose ir pieno perdirbimo cechuose bei išreiškė bendrą poziciją, jog juos reikėtų paprastinti.

MŪ inf.