Tiesioginės išmokos bus mokamos tik aktyviems ūkininkams. Ši nuostata įtvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente. Aktyvaus ūkininko statusas pareiškėjui suteikiamas pagal bendrus visoms ES šalims narėms kriterijus.

Pareiškėjas turės atitikti aktyvaus ūkininko reikalavimus, kurie yra susiję su vykdoma veikla: žemės ūkio subjektas laikomas aktyviu ūkininku, jei jis nevykdo tiesioginėmis išmokomis neremiamų veiklų (išvardintų taisyklėse). Tuo atveju, kai pareiškėjas šią veiklą vykdo ir bendra tiesioginių išmokų už praėjusius metus suma viršija 500 Eur, jis privalės pateikti vieną iš įrodymų, pagrindžiančių žemės ūkio svarbą vykdomoje tiesioginėmis išmokomis neremiamoje veikloje.

Nuo 2015 m. pareiškėjams, deklaruojantiems pievas ir ganyklas, negalios Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimas laikyti ūkinius gyvūnus nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., tačiau jie privalės laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų – ganyklas nušienauti ar nuganyti iki liepos 15 d.

Be to, parama už deklaruojamus ganyklų arba pievų plotus bus mokama tik žemės ūkio produkciją gaminantiems pareiškėjams. Taigi, jei pareiškėjas, deklaruojantis ganyklas arba pievas, 2014 m. nelaikė ūkinių gyvūnų arba jei jo ūkinių gyvūnų skaičius nesudarė 0,3 sutartinio gyvulio viename hektare (0,3 SG/ha), jis turės parduoti žolės produkcijos už ne mažiau kaip 98 Eur už ha. Pagrįsti privaloma tik tos deklaruotos ganyklų arba pievų ploto dalies, kurios nepadengia 2014 m. laikytų ūkinių gyvūnų skaičius, produkcijos pardavimo faktą. Žolės produkciją bus galima parduoti tik auginantiems žolėdžius gyvūnus asmenims arba pašarų produkcijos gamintojams, kurie yrapatvirtinti Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registre. Reikalavimas parduoti žolės produkcijos negalios pareiškėjams, kurių ganyklų ar pievų plotas sudaro ne daugiau kaip 10 proc. bendro tinkamo paramai skirti ploto.

Ūkio subjektams bus mokama pagrindinė tiesioginė išmoka už deklaruotus plotus pagal nuo 2004 m. taikomą vienkartinės tiesioginės išmokos už plotus schemą. Naujuoju laikotarpiu išliks papildoma išmoka už deklaruotus pirmuosius 30 ha (ši išmoka buvo mokama ir praėjusiais metais). Tačiau nuo 2015 m. bus taikomos ir naujos paramos schemos: „žalinimo“ išmoka, jaunųjų ūkininkų išmoka, susietoji parama.

Pareiškėjams naujuoju laikotarpiu bus skiriama „žalinimo“ išmoka, bet jie privalės laikytis visų šiai išmokai gauti keliamų reikalavimų: įvairinti pasėlius, išlaikyti aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamas daugiametes ganyklas arba pievas, išlaikyti daugiamečių pievų plotą (daugiamečių pievų plotas negali būti sumažintas daugiau kaip 5 proc. visos Lietuvos mastu), išskirti ekologiniu atžvilgiu svarbias vietoves. „Žalinimo“ reikalavimais siekiama sumažinti neigiamus klimato kaitos padarinius.

Pagal jaunųjų ūkininkų schemą papildoma išmoka bus skiriama ne vyresniems kaip 40 metų amžiaus ūkininkams, kurie žemės ūkio valdą kuria pirmą kartą arba ją yra įkūrę ne anksčiau kaip prieš penkerius metus. Išmoka mokama ne ilgiau kaip 5 metus  nuo pirmosios paraiškos pateikimo datos. Didžiausias remtinas plotas – 90 ha.

Naujoje tiesioginių išmokų struktūroje numatyta susietoji parama gyvulininkystės bei augalininkystės sektoriams: pareiškėjams bus mokamos išmokos pagal penkias gyvulininkystės ir tris augalininkystės paramos schemas.

Iš šalies biudžeto ūkininkams bus mokama ir pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama. Ši parama  bus skiriama pagal 2013 m. skirtų nacionalinių išmokų sąlygas.

Kaip ir ankstesniais metais, pareiškėjai, teikdami paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenas gauti, galės prašyti paramos už prisiimtus įsipareigojimus pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones.