Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2016 m. Lietuvoje buvo 19 656 jaunieji ūkininkai, o 2026 m. – jau tik 13 633. Per dešimtmetį jų sumažėjo daugiau kaip 6 tūkstančiais, arba beveik 31 procentu.

Per šį laikotarpį Žemės ūkio ministerija skyrė įsikūrimo paramą, mokėjo papildomas išmokas, organizavo investicinius kvietimus, o pastaraisiais metais pasiūlė ir lengvatines paskolas. Todėl negalime sakyti, kad nebuvo daroma nieko.

Tačiau skaičiai rodo, kad pasirinktos priemonės nepašalino pagrindinių priežasčių, dėl kurių jauni žmonės neateina į žemės ūkį arba jame neišsilaiko.

Buvo finansuojamas įsikūrimas, tačiau nesukurta visa sistema, padedanti jaunam žmogui ne tik pradėti, bet ir išlikti ūkininku.

Jaunajam ūkininkui vis dar sunku:

• įsigyti ar išsinuomoti žemės;
• gauti finansavimą be didelio pradinio kapitalo ir užstato;
• konkuruoti su didelius finansinius bei žemės išteklius valdančiais subjektais;
• perimti veikiantį ūkį iš pasitraukiančio ūkininko;
• planuoti investicijas nuolat keičiantis reikalavimams;
• gauti praktinių žinių, mentorystę ir sąžiningą kainą už pagamintą produkciją.

Todėl Lietuvai reikia ne dar vieno atskiro paramos kvietimo, o nacionalinės kartų kaitos politikos.

Žemės ūkio ministerija turėtų:
1.Nustatyti konkretų tikslą, kiek jaunųjų ūkininkų Lietuva turi turėti 2030 ir 2040 metais.


2. 
Sukurti vieną jaunojo ūkininko starto paketą, apimantį dotaciją, lengvatinę paskolą, valstybės garantiją, žemės prieinamumą, konsultavimą ir mentorystę.


3.
Užtikrinti skaidrią žemės rinką, veiksmingai kontroliuoti susijusius asmenis ir stabdyti žemės koncentracijos ribojimų apėjimą.



4. Sukurti realiai veikiančią ūkių perdavimo sistemą, kuri sujungtų pasitraukiančius ir ūkininkauti norinčius žmones.


5,
Vertinti ne tik išmokėtų pinigų ar patvirtintų paraiškų skaičių, bet ir tai, kiek paramą gavusių jaunųjų ūkininkų sėkmingai ūkininkauja po penkerių ir dešimties metų.


6.
Įtraukti jaunųjų ūkininkų atstovus į sprendimų rengimą nuo pat pradžių, o ne tik pristatyti jiems jau parengtus sprendimus.


Sėkmė nėra išmokėta parama. Sėkmė – jaunas žmogus, kuris po dešimties metų vis dar ūkininkauja, kuria darbo vietas, investuoja ir augina šeimą Lietuvos regione.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga pasirengusi ne tik įvardyti problemas, bet ir kartu rengti konkrečius sprendimus. Tačiau pirmiausia turime pripažinti: dabartinės politikos rezultatas nėra pakankamas ir jos kryptį būtina keisti.