Š. m. sausio mėnesį Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga kreipėsi į LR Prezidentę, LR žemės ūkio ministeriją, LR Seimo Kaimo reikalų komitetą, LR socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, dėl nepalankios jaunimo situacijos Lietuvoje, sudėtingų jaunųjų ūkininkų įsikūrimo sąlygų. Išnagrinėjusi LJŪJS prašymus, žemės ūkio ministerija pateikė savo atsakymus.
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) bent jau per ateinančius penkerius metus turi ir toliau išlaikyti prioritetinę kryptį – skatinti jaunimo užimtumą ir kūrimąsi kaime. Žemės ūkio ministerija, prisidėdama prie šio Vyriausybės prioriteto įgyvendinimo, turi remti ne tik jaunuosius ūkininkus, tačiau ir asmenis, studijuojančius aukštosiose mokyklose, studijų programas, susijusias su žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros sritimis.
Atsakymas. Vienas iš Žemės ūkio ministerijos 2015 m. veiklos prioritetų yra užimtumo didinimas kaime. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą ir toliau bus remiami jaunieji ūkininkai, iš viso penkerių metų laikotarpiui jauniesiems ūkininkams yra skirta 64 mln. Eur. Pažymime, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa yra parengta vadovaujantis Reglamento (2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr.1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai) nuostatomis, kurios nenumato galimybės remti asmenis, studijuojančius aukštosiose mokyklose, tačiau 2014 m. balandžio mėnesį, paramos paraiškų priėmimo metu, jauniesiems ūkininkams, turintiems žemės ūkio srities aukštąjį ir (arba) profesinį išsilavinimą, buvo skiriami papildomi atrankos balai (10 balų).
2. Nenutraukti papildomos paramos teikimo už ekologinę produkciją naujiems sertifikuotiems ūkiams, nes ekologinis ūkininkavimas gerokai sunkesnis ir brangesnis, nei paprasta žemės ūkio veikla. Be to, nekonkurencingų sąlygų iškėlimas, dėl kurių nauji ūkininkai nebegalės konkuruoti su esamais, sustabdys ekologinio ūkininkavimo plėtrą ir galimybę ateityje pereiti prie biodinaminio ūkininkavimo metodo.
Atsakymas. Informuojame, kad 2016 m. neplanuojame paramos paraiškų gauti kompensacines išmokas priėmimo iš 2016 m. ekologiškai ūkininkauti pradėsiančių ūkio subjektų, kadangi 2015 m. prašoma paramos suma pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ viršija lėšas, numatytas visam 2014–2020 m. programiniam laikotarpiui. Dėl biodinaminės žemdirbystės informuojame, kad nei ES, nei Lietuvos teisės aktuose šis ūkininkavimo būdas nėra reglamentuotas. Biodinaminės žemdirbystės „International Demeter“ gamybos standartų ar kitų privačių gamybos standartų ūkininkai gali laikytis jų pačių iniciatyva.
3. Pareiškėjams, deklaruojantiems ganyklas arba pievas tiesioginėms išmokoms gauti, paramą mokėti netaikant reikalavimo dėl ūkinių gyvūnų laikymo. Pareiškėjui, gaunančiam išmokas už plotus, atitinkančius gerą agrarinę būklę, turi būti palikta teisė spręsti, ar auginti gyvulius, ar, pavyzdžiui, užsiimti pašarų gamyba ir jų realizavimu šalies ar užsienio rinkoje, tokiu būdu sukuriant didesnę produkto pridėtinę vertę.
Atsakymas. Informuojame, kad, tiek 2015 m. ES tiesioginių išmokų paramos nuostatos, tiek 2016 m. deklaravimo nuostatos (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės) nenustato reikalavimo pareiškėjams, deklaruojantiems ganyklas arba pievas, laikyti ūkinių gyvūnų. Reikalavimas laikyti ūkinius gyvūnus, deklaruojant ganyklas arba pievas tiesioginėms išmokoms gauti bei laikantis geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų, buvo taikomas iki 2014 m., tačiau nuo 2015 m. tokia tvarka nėra taikoma. Atkreipiame dėmesį, kad ES tiesioginių išmokų paramos nuostatos numato reikalavimus deklaruojamų plotų, įskaitant ganyklas arba pievas, priežiūrai. Deklaruojant ganyklas arba pievas būtina jas šienauti iki numatytųjų terminų, vykdyti piktžolių įsivyravimo priežiūrą, jose ganyti.
4. Žemės ūkio produkcijos supirkimo įmonėms nustatyti reikalavimą mokėti už produkciją ne mažiau kaip 0,75 proc. nuo ES kainų vidurkio. Žemės ūkio bendrovių darbuotojams mokėti ne mažiau kaip 25 proc. už MMA didesnį darbo užmokestį. LJŪJS duomenimis, išanalizavus viešai skelbiamą informaciją apie Lietuvos ūkių subjektų gautas paramos sumas iš ES nuo 2003 iki 2014 m., paaiškėjo, kad daugiausia paramos gavo žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės – AB „Pieno žvaigždės“ – 30,3 mln. Eur, AB „Rokiškio sūris“ – 26,3 mln. Eur, UAB „Utenos mėsa“ – 21,6 mln. Eur bei kitos. Tuo tarpu Lietuvos žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės moka vienas mažiausių Europos žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų. Pažymėtina, kad investicijos į Lietuvos kaimo plėtrą negali tapti pasipelnymo šaltiniu, jos turi užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos plėtrą, kurti darbo vietas ir jas išlaikyti, didinti žemės ūkio konkurencingumą bei tausojantį gamtos išteklius valdymą.
Atsakymas. Toks reikalavimas rinkos ekonomikos sąlygomis negali būti įgyvendintas. Tiek Lietuvos teisės aktai, tiek ES teisės aktai įtvirtina laisvas žemės ūkio pirkėjų ir pardavėjų derybas dėl žemės ūkio produktų pardavimo kainos. Tačiau suprasdama, kad žemdirbių ir perdirbėjų derybinės galios yra nelygios, ministerija aktyviai ieško būdų, kaip sustiprinti žemdirbių derybines galias. 2015 m. birželio mėn. žemės ūko ministro iniciatyva buvo priimtas Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas. Teisės aktai numato galimybę jungtis į gamintojų organizacijas siekiant sukaupti didesnį žemės ūkio produkcijos kiekį. Gamintojų organizacijoms įsikurti yra numatoma 2016 m. skirti paramą pagal KPP. Labai svarbus yra kooperacijos stiprinimas tarp žemdirbių.
5. Įtvirtinti griežtesnį teisinį reglamentavimą juridiniams asmenims, ketinantiems pasinaudoti parama. Juridiniams vienetams būtina uždrausti pardavinėti akcijas, jei įmonė dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programose, kadangi šiuo metu įtvirtintas dispozityvus teisinis reguliavimas leidžia bet kada parduoti ar kitaip perleisti savo valdomą turtą kitiems asmenims ir iš naujo pasinaudoti parama.
Atsakymas. Pareiškėjai (tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys), dalyvaudami Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje, įsipareigoja nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto. Dėl įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo paramos gavėjui gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos.
Akcinių bendrovių įstatymo 14 str. 1 d. yra nurodyta, kad akcininkų teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrovės įstatai. Šio ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, bet kokie akcininkų teisių ribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu. Taip pat kyla klausimas, ar toks ribojimas apskritai yra proporcingas.
6. Didžioji Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos biudžeto lėšų dalis turi būti skirta jaunimui ir jaunimo verslo pradžiai.
Atsakymas. 2014–2020 m. laikotarpiu bendras Lietuvos kaimo plėtros biudžetas sudaro 1,9 mlrd. Eur. Biudžetas, palyginti su 2007–2013 m. laikotarpiu, sumažėjo 14 proc. Jauniesiems ūkininkams šiuo laikotarpiu yra skirta 64 mln. Eur, t. y. 2 mln. Eur daugiau nei 2007–2013 m. laikotarpiu, ir planuojama, kad iš viso 1390 jaunųjų ūkininkų gaus paramą. 23 mln. Eur skirta pradėti verslą kaimo vietovėse. Tai sudaro 4,5 proc. nuo visų 2014–2020 m. programos biudžeto lėšų.
Pažymime, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa yra būtina ne tik jauniesiems ūkininkams. Pagrindiniai programos tikslai – skatinti žemės ūkio konkurencingumą, užtikrinti tausojantį gamtos išteklių valdymą, siekti subalansuotos kaimo ekonomikos ir bendruomeninės plėtros. Siekiant šių tikslų jaunieji ūkininkai yra papildomai skatinami dalyvauti ir kitose kaimo plėtros programose, pvz.: pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos intensyvumas jauniesiems ūkininkams yra padidinamas 20 procentinių punktų. Pagal priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ yra numatyta pareiškėjams iki 40 metų amžiaus imtinai suteikti net 15 atrankos balų. Programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad projektui yra skiriami 5 projektų atrankos balai tais atvejais, kai pareiškėjas paraiškos pateikimo momentu yra jaunesnis nei 40 metų amžiaus.
7. Dėl siūlymų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių projektui.
Atsakymas. Prieš kiekvieną paramos paraiškų priėmimą taisyklių nuostatos ir atrankos kriterijai yra derinami su socialiniais partneriais, o įgyvendinimo taisyklių projektai yra skelbiami teisės aktų projektų informacinėje sistemoje (toliau – TAPIS). 2016 m. paramos paraiškų priėmimas jauniesiems ūkininkams įsikurti numatomas liepos mėnesį. Taisyklių projektas šiam laikotarpiui taip pat bus derinamas su visais socialiniais partneriais, bus bandoma rasti kompromisą bei bendrą sutarimą siekiant geresnių rezultatų. Išanalizavus visų socialinių partnerių pateiktus siūlymus Taisyklių projektas taip pat bus skelbiamas TAPIS.
LJŪJS informacija
