2017 m. lapkričio 3 dienos raštu Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga kreipėsi į LR Žemės ūkio ministerija, prašydama imtis priemonių, sprendžiant Lietuvos ūkininkams aktualias problemas. 2017 m. lapkričio 29 dieną buvo gautas Ministerijos atsakymas. Su raštų turiniu galite susipažinti žemiau:
1. KLAUSIMAS. Dėl paramos „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“
Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklėse 18.5 papunkčiu numatyta, kad: „jei Pareiškėjas turi paramos paraiškos pateikimo metu nuosavybės teise valdomų ŽŪN, įtrauktų į žemės ūkio valdą, ir tai numatė atrankos kriterijuose, išlaikyti jas visą verslo plano įgyvendinimo laikotarpį iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos“.
Praktika parodė, kad pareiškėjų, paraiškos pateikimo dieną valdančių nuosavybes teise jiems priklausančias, registrų centre įregistruotas žemės ūkio naudmenas, tačiau neatnaujinusių valdos, paraiškos vertinimo metu yra atmetamos.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos nuomone, tai yra nelogiška ir neteisinga, kadangi Agentūra gali matyti VĮ „Registrų centre“ ūkininko įregistruotas ŽŪN, taip pat ūkininkas, teikdamas paraišką, pateikia žemės valdymo faktą pagrindžiančius dokumentus, o valdos atnaujinimas – perteklinis reikalavimas jaunajam ūkininkui, nedarantis jokios įtakos paraiškos tinkamumui gauti paramą.
Sąjungos nuomone didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas dirbtinai sukurtų sąlygų identifikavimui. Minėtu atveju, net ir didžiausią potencialą turintiems jauniesiems ūkininkams, už sklypų neįtraukimą į valdą, užkertamas kelias tapti paramos gavėjais.
Prašome atkreipti dėmesį į Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pastabą, inicijuoti taisyklių pakeitimą ir atsižvelgti bei pakartotinai įvertinti 2017 m. liepos mėnesį teiktas „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ paraiškas, kuriose nebuvo atnaujinta žemės ūkio valda.
ŽŪM ATSAKYMAS Į PIRMĄ KLAUSIMĄ
Pirmame savo rašto punkte pateikiate pastebėjimus dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2017 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-390 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2017 metų, patvirtinimo“ (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), nuostatų. Nurodote, kad turėtų būti atliekamas 18.5 papunkčio, kuriame nustatyta, kad jei pareiškėjas turi paramos paraiškos pateikimo metu nuosavybės teise valdomų žemės ūkio naudmenų, įtrauktų į žemės ūkio valdą, ir tai numatė atrankos kriterijuose, jis turi išlaikyti jas visą verslo plano įgyvendinimo laikotarpį iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos, pakeitimas, nes dabartinė jo formuluotė užkerta kelią jauniesiems ūkininkams, kurie nebūna atnaujinę savo žemės ūkio valdos duomenų, tapti paramos gavėjais. Paaiškiname, kad atnaujinti žemės ūkio valdos duomenis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Valdų registre yra reikalaujama todėl, kad būtų galima nustatyti, koks yra tikslus pareiškėjo valdomas žemės ūkio naudmenų plotas, už ką skiriami atrankos balai, kadangi gali būti taip, kad Nekilnojamojo turto registre matomo ploto, kuris priklauso pareiškėjui nuosavybės teise, dalis gali būti išnuomota ar kitomis teisėmis naudojama kito asmens. Taip pat Konstitucinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit). Be to, siekiant įgyvendinti Jūsų siūlymą, tektų atlikti ne tik tinkamumo, bet ir atrankos kriterijaus pakeitimą, nes minėtas Įgyvendinimo taisyklių papunktis yra susijęs su atrankos vertinimu. Primename, kad atrankos kriterijai yra svarstomi ir tvirtinami Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos stebėsenos komitete, kuriame dalyvauja Europos Komisijos atstovai. Taigi siekiant pakeisti atrankos kriterijų, tektų kartoti visą procesą iš naujo, o tai būtų neįgyvendinama, kai paramos paraiškų rinkimas jau yra įvykęs. Atsižvelgiant į tai, keisti Įgyvendinimo taisyklių 18.5 papunkčio bei su juo susijusio atrankos kriterijaus jau pateiktoms paramos paraiškoms neplanuojama, tačiau kitame paramos paraiškų priėmimo etape gali būti svarstoma apie tokią galimybę.
Kaip pažymėta prieš tai, Įgyvendinimo taisyklių 18.5 papunktis yra susijęs su atrankos vertinimu. Atrankos balai pareiškėjui gali būti skiriami pagal Įgyvendinimo taisyklių 40.4 papunkčio numatytą atrankos kriterijų („Ar paramos paraiškos teikimo metu turite nuosavybės teise valdomų žemės ūkio naudmenų, įtrauktų į valdą, kuriuos įsipareigojate išlaikyti iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos“). Pažymėtina, kad dėl to, jog pareiškėjas neatnaujino valdos duomenų, jis negali būti pripažįstamas netinkamu paramai gauti. Tačiau jei tai susiję su atrankos balų gavimu, valdos duomenų neatnaujinimas gali turėti įtakos bendram atrankos balų skaičiui.
Pažymėtina, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės), 45 punktas nustato, jog Paraiškos atrankos kriterijai bei tinkamumas gauti paramą vertinami pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Mokėjimo agentūros paklausimo (-ų). Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis.
Tam, kad pareiškėjai nepamirštų atnaujinti valdos duomenų, Paraiškos X skyriaus „Kita informacija“ 3 punkte yra pateikiamas klausimas „Ar Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre Valdų registre atnaujinote valdos duomenis iki paraiškos gauti paramą pateikimo, jeigu valdos duomenys nuo paskutinio atnaujinimo keitėsi?“.
Pažymime, kad minėtas atrankos kriterijus yra taikomas dar nuo 2015 metų. Taip pat primename, kad šis kriterijus teikiamas svarstyti prieš kiekvieną veiklos srities įgyvendinimo taisyklių rengimo procesą socialiniams partneriams, taip pat ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungai. Paskutinį kartą šis atrankos kriterijus buvo svarstytas ir jam buvo pritarta 2017 m. vasario 23 d. vykusio susitikimo su socialiniais partneriais metu (dalyvavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovai).
2. KLAUSIMAS. Dėl sankcionavimo už 2015 m. pasėlių deklaracijoje pavėluotai keistus duomenis, kuomet tikslinamas tik kultūros kodas
Pastaruoju metu į Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungą kreipėsi nemažai jaunųjų ūkininkų, sulaukusių iš Agentūros raštų dėl susidariusios skolos už 2015 m. pateiktą deklaraciją. Nurodoma, kad: „skola susidarė dėl mokėjimo prašymo pateikimo, pateikto po galutinės jo pateikimo dienos, dėl ko sumos, susijusios su faktinių atitinkamų žemės ūkio paskirties sklypų naudojimu, sumažinamos po 1 proc. už kiekvieną darbo dieną“. Jaunieji ūkininkai jaučiasi suklaidinti, kadangi laiku deklaravo pasėlius, o pasikeitus tam tikroms aplinkybėms tik tikslino pasėlio kodą. Svarbu pažymėti tai, kad dalis ūkininkų buvo sankcionuoti ir už pasėlio kodo GPŽ keitimą į kodą GPS. Toks sankcionavimas logiškai sunkiai paaiškinamas, kadangi pati kultūra taip ir liko žolė, buvo keičiama tik paskirtis.
2015 m. galiojusiose „Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių“ 64.1 papunktyje nurodoma, kad: „…Prašymai pakeisti paraiškos duomenis, pateikti nuo einamųjų metų birželio 16 d. iki liepos 10 d., laikomi pavėluotai pateiktais ir už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginės išmokos už tą lauką, kurio duomenys keičiami, mažinama 1 proc., išskyrus 64.3 papunktyje nurodytus atvejus“. 64.3 papunktyje nurodyti atvejai: „gali taisyti įbraižytų laukų grafinį vaizdą (netikslaus deklaruojamų laukų įbraižymo atveju), kai toks taisymas galimas be paraiškos 2 lapo lentelės duomenų (įbraižytų laukų ploto) keitimo“.
Iš Taisyklių galima suprasti, kad jei po nurodyto termino keičiamas deklaruoto lauko plotas, parama tam laukui mažinama 1 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną. Todėl nenuostabu, kad ūkininkai jaučiasi suklaidinti, nes sankcijos buvo paskaičiuotos ir už pasėlio kodo tikslinimą, nors atliekant tokio pobūdžio tikslinimą, ploto pakeitimai nebuvo daromi.
Nuo 2016 m. „Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitu plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse“ atsirado pakeitimas ir 59.1 papunkčiu išdėstoma, kad: „ …Prašymai pakeisti paraiškos duomenis, pateikti nuo einamųjų metų birželio 7 d. iki liepos 1 d., laikomi pavėluotai pateiktais ir už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginės išmokos už visą lauką (jei yra įbraižomas naujas laukas) arba didinamą lauko dalį (jei yra didinamas jau įbraižytas laukas), mažinama 1 proc., išskyrus atvejus kai yra keičiamas deklaruojamo žemės ūkio naudmenų ar kito ploto kodas bei 59.3 papunktyje nurodytus taisymus. Tais atvejais kai yra keičiamas žemės ūkio naudmenų kodas, prašymai pakeisti paraiškos duomenis, pateikti nuo einamųjų metų birželio 7 d. iki liepos 1 d., nelaikomi pavėluotai pateiktais jeigu toks keitimas nedaro įtakos žalinimo reikalavimų įgyvendinimui;“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome ūkininkams taikyti naujesnes Taisykles ir nesankcionuoti už 2015 m. darytus nereikšmingus paraiškos pakeitimus, jei jais buvo keičiamas deklaruojamo žemės ūkio naudmenų ar kito ploto kodas.
ŽŪM ATSAKYMAS Į ANTRĄ KLAUSIMĄ
Atsakydami į jūsų 2 klausimą, informuojame, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra), įgyvendindama ES teisę, privalo užtikrinti skaidrų ES lėšų už deklaruojamus plotus išmokėjimą, o nustačiusi pažeidimus – paramą sumažinti arba visiškai nemokėti, o pažeidimui paaiškėjus vėliau – susigrąžinti pareiškėjams jau išmokėtas paramos lėšas, kaip tai yra nustatyta Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 (toliau – Reglamentas) 7 str. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, Agentūra negali netaikyti paramos sumažinimo, šiuo atveju – susigrąžinimo, paaiškėjus, kad 2015 m. paramos laikotarpiu pareiškėjas keitė naudmenos kodą paraiškų pateikimo vėlavimo laikotarpiu. Minėtas paramos sumažinimas sąlygotas šių priežasčių:
2015 m. galiojo reglamentavimas, kaip nurodyta Europos Komisijos deleguotojo reglamento Nr. 640/2014 13(1) straipsnyje, kuriuo remiantis naudmenos kodo keitimas buvo prilyginamas paraiškos keitimui, už tai buvo taikomos vėlavimo nuoskaitos.
Konkrečiai minėto reglamento 13(1) straipsnis nustato, kad:
„1. Išskyrus force majeure ir išimtinių aplinkybių atvejus, nurodytus 4 straipsnyje, pagalbos paraišką arba mokėjimo prašymą pagal šį reglamentą pateikus po galutinės jų pateikimo dienos, kurią nustato Komisija remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 78 straipsnio b punktu, sumos, kurios būtų skirtos pagalbos arba paramos gavėjui, jei jis būtų laiku pateikęs paraišką arba prašymą, sumažinamos 1 % už kiekvieną darbo dieną.
Neapribojant jokių konkrečių priemonių, kurių valstybės narės turi imtis, kad patvirtinamieji dokumentai būtų pateikiami nustatytu laiku ir taip būtų galima suplanuoti bei atlikti veiksmingą kontrolę, pirma pastraipa taikytina ir tiems dokumentams, sutartims ar deklaracijoms, kurie turi būti teikiami kompetentingai institucijai, jei šių dokumentų, sutarčių ar deklaracijų pateikimas yra svarbi atitinkamos paramos skyrimo reikalavimų atitikties sąlyga. Tokiu atveju sumažinama mokėtina atitinkamos pagalbos arba paramos suma.“
Nors šiame reglamento straipsnyje ir nėra tiksliai įvardyta naudmenos kodo, jis yra neatsiejama paraiškos teikimo dalis, todėl straipsnio taikymas keičiant naudmenos kodą yra privalomas. Tačiau nuo 2016 m. ES reglamentavimas sušvelnintas šiuo klausimu ir tai atspindi faktas, kad Europos Komisijos 2015 m. gruodžio 14 d. reglamentu Nr. 2015/2333, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės, nuo 2016 m. Reglamento 14 straipsnis papildytas 4 paragrafu, kuriuo valstybėms narėms buvo suteikta galimybė paraiškos keitimo atvejus traktuoti lanksčiau – tai iš karto buvo įgyvendinta ir Lietuvoje patikslinant naudmenų deklaravimo taisykles. Konkrečiai nauja reglamento 14 straipsnio 4 paragrafo nuostata yra tokia:
„4. išmokos už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 iii antraštinės dalies 3 skyrių tikslu valstybės narės gali leisti gavėjui tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis keisti bendrosios paraiškos dėl žemės ūkio paskirties sklypų naudojimo turinį su sąlyga, kad dėl to gavėjui nebus sudaroma palankesnė padėtis, atsižvelgiant į žalinimo pareigų vykdymą, remiantis pirmine paraiška. Valstybės narės gali nuspręsti nustatyti galutinę datą, iki kurios kompetentingai institucijai pranešama apie šiuos pakeitimus.“
Tuo tarpu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintose naudmenų deklaravimo taisyklėse „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – taisyklės) minėtoji nuostata buvo įgyvendinta patikslinant taisyklių 59 punktą ir jį išdėstant taip:
„59. pasikeitus deklaruotiems duomenims po paraiškos pateikimo, pareiškėjas iki einamųjų metų liepos 1 d.:
59.1. gali seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojui pateikti prašymą pakeisti paraiškos duomenis. Tokiu atveju pareiškėjas pasirašo seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojo sudarytame ir išspausdintame prašymo pakeisti paraiškos duomenis registracijos dokumente. Prašymai pakeisti paraiškos duomenis, pateikti nuo einamųjų metų birželio 7 d. iki liepos 1 d., laikomi pavėluotai pateiktais ir už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginės išmokos už tą lauką, kurio duomenys keičiami, mažinama 1 proc., išskyrus atvejus, kai yra keičiamas deklaruojamo žemės ūkio naudmenos ar kito ploto kodas bei 59.3 papunktyje nurodytus taisymus. Tais atvejais kai yra keičiamas žemės ūkio naudmenos kodas, prašymai pakeisti paraiškos duomenis, pateikti nuo einamųjų metų birželio 7 d. iki liepos 1 d., nelaikomi pavėluotai pateiktais, jeigu toks keitimas nedaro įtakos žalinimo reikalavimų įgyvendinimui;“.
Taip pat turime pažymėti, kad pievos kodo keitimas iš GPŽ į GPS negali būti prilyginamas nereikšmingam paraiškos keitimui atsižvelgiant į tai, jog deklaravus pievą kodu GPŽ buvo taikomas įsipareigojimas tokį plotą nušienauti iki Naudmenų deklaravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“, nustatyto termino. Tuo tarpu kodu GPS deklaruotiems plotams toks įsipareigojimas nebuvo taikomas.
3. KLAUSIMAS. Dėl netinkamų paramai plotų
2015 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio Ministro įsakyme Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ 57.12 papunkčiu numatyta, kad: „ pareiškėjas, kuris pasibaigus einamųjų metų deklaravimui buvusius netinkamus paramai plotus pavertė tinkamais paramai plotais arba priešingai nuo einamųjų metų liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. pats arba padedamas seniūnijos darbuotojo, PPIS išankstinių KŽS ribų aprašymų modulyje elektroniniu būdu nurodo ir aprašo išankstinius KŽS ribų pakeitimus. PPIS išankstinių KŽS ribų aprašymų modulyje aprašomi vietoje jau įvykdyti KŽS ribų pasikeitimai 22 punkte nurodytais terminais“. To pačio įsakymo 57.13 papunktyje nurodoma, kad: „ŽŪIKVC patikslina KŽS_DR5LT pagal PPIS išankstinių KŽS aprašymų modulyje aprašytus pakeitimus iki kitų metų balandžio 1 d.“. Taisyklių 73.1 papunkčiu numatyta, kad ŽŪIKVC: „patikslina KŽS_DR5LT: pagal taisyklių 76.7 papunktyje nurodytus duomenis, pagal palydovinius vaizdus ir naujausius ortofotografinius žemėlapius – iki einamųjų metų gruodžio 1 d., pagal Agentūros patikros vietoje ar nuotolinių patikrų metu nustatytų (išmatuotų) laukų plotų patikslintus duomenis planinių patikrų ir kitų, išskyrus KPP patikras, išankstinių KŽS ribų pasikeitimų ir naujausius ortofotografinius žemėlapius – iki kitų metų balandžio 1 d., pagal patikras, gautas po kitų metų vasario 15 d., KŽS_DR5LT tikslinama iki liepos 1 d.“.
Išskiriamos trys esminės problemos dėl netinkamų paramai plotų:
1. Lietuvos ūkininkai susiduria su problema, kai vykstant paraiškos administravimui Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – Agentūra) faktiškai ūkininkų dirbamus plotus įvardija „netinkamais paramai“, kaip patenkančius į KŽS bl3 ar bl9 ir sankcionuoja ūkininkus už netinkamą deklaravimą.
2. Pagal ortofotografinių žemėlapių atnaujintą vaizdą, ŽŪIKVC dirbamus laukus priskiria paramai netinkamais, nurodydami KŽS bl3 ar bl9 kodą, neatsižvelgiant į tai, kad plotai prieš tai buvo deklaruojami, o ortofotografiniuose žemėlapiuose matomi laikini kliuviniai. Pažymėtina, kad žemės sklypo naudotojas apie tai nėra informuojamas ir sužino tik deklaravimo metu, kai negali deklaruoti ploto ir pakeisti esamos situacijos.
Konkretus šios situacijos pavyzdys – Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos narys, Rokiškio rajono jaunasis ūkininkas, tvarkė sklypą, iškirsdamas plote augusius medžius ir krūmus. Greta esančiame ir deklaruotame sklype ūkininkas sukrovė malkas ir pjuvenas laikinam sandėliavimui. ŽŪIKVC, vadovaudamasis palydoviniais vaizdais ir ortofotografiniais žemėlapiais įtraukė dalį ploto, kurioje buvo laikinai sandėliuojama, kaip paramai netinkamą. Žemės sklypo naudotojas nebuvo apie tai informuotas ir sužinojo tik deklaravimo metu.
3. Taisyklių 57.12 papunkčiu nurodoma, kad buvusius netinkamus paramai plotus pavertus tinkamais paramai plotais arba priešingai nuo einamųjų metų liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. pareiškėjas elektroniniu būdu turi pateikti informaciją apie pasikeitusias KŽS ribas. Šios taisyklės užkerta galimybę ūkininkui gauti paramą už prieš deklaravimo pradžią sutvarkytus žemės sklypus.
Konkretus šios situacijos pavyzdys – Plungės rajono jaunasis ūkininkas metų pradžioje iš valstybės išsinuomojo žemės sklypą, kurio dalis buvo nedirbama. Ūkininkas investavo į sklypą ir nedirbamą sklypo dalį įdirbo dar iki deklaravimo pradžios. Tik deklaravimo metu sužinojo, kad negali deklaruoti viso sklypo, nes jo dalis sistemoje patenka į KŽS bl3 bloko ribas. Ūkininkas metus laiko negavo ekonominės naudos, gaunant išmoką už pasėlių deklaraciją.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą, susiklosčius panašioms situacijoms, atlikti patikras vietoje, nepasikliaunant tik palydoviniais vaizdais ir ortofotgrafinėmis nuotraukomis. Taip pat prašome sudaryti galimybę ūkininkams, netinkamus paramai plotus pavertusius tinkamais paramai plotais, tokius plotus deklaruoti artimiausio deklaravimo metu.
ŽŪM ATSAKYMAS Į TREČIĄ KLAUSIMĄ
Atsakydami į Jūsų 3 klausimą, paaiškiname, kad taisyklių reikalavimas, kad deklaruoti, siekiant gauti ES tiesiogines išmokas, galima tik iš anksto (iki gruodžio 1 d.) sutvarkytame (anksčiau buvusiame netinkame paramai plote) sklype, galioja jau 3 metus ir yra neabejotinai vienas iš geriausių mūsų priimtų sprendimų, kadangi klaidų skaičius ūkininkų deklaracijose, susigrąžinamos iš ūkininkų sumos sumažėjo keleriopai. Lygiai taip pat padidėjo ir išmokų mokėjimo greitis. Todėl atsisakyti šio reikalavimo taikymo neketiname. Tačiau, atsižvelgdami į Jūsų rašte pateiktus argumentus dėl lauke esančių laikinų paramai netinkamų objektų traktavimo, t. y. kad laikinai lauke esantis objektas neužkirstų kelio einamaisiais metais deklaruoti sutvarkyto ir dirbamo paramai tinkamo ploto, aptarsime Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – Centras) patikrų atlikimo metodiką, siekdami rasti palankesnius sprendimus pareiškėjams. Tačiau norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad aktualią kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę pareiškėjai gali peržiūrėti prisijungę prie viešosios prieigos adresu http://zuikvc.maps.arcgis.com/home/index.html ir savo laukuose pastebėję laikinus objektus, išskirtus kaip netinkamus paramai plotus, gali apie tai informuoti Centrą oficialiu raštu net ir pasibaigus minėtam gruodžio 1 d. terminui tam, kad duomenų bazė būtų patikslinta ir plotai pripažinti tinkamais.
Primename, kad ES tiesioginės išmokos yra mokamos už plotus, kurie atitinka ES tiesioginių išmokų skyrimo sąlygas, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, nuostatomis.
Konkrečiai minėto reglamento 32(2)(a) straipsnyje nustatyta, kad:
„a) valdos žemės ūkio paskirties žemės plotas, įskaitant plotus, kurių agrarinė būklė valstybėse narėse, kurios 2004 m. gegužės 1 d. įstojo į Sąjungą ir kurios pasirinko taikyti vienkartinės išmokos už plotus sistemą, 2003 m. birželio 30 d. nebuvo gera, naudojamas žemės ūkio veiklai arba daugiausia naudojamas žemės ūkio veiklai (jei plotas naudojamas ir ne žemės ūkio veiklai);“
Tuo tarpu žemės ūkio veikla to paties reglamento 4(1)(c) straipsnyje apibrėžiama taip:
„žemės ūkio veikla –
i) žemės ūkio produktų gamyba, kultivavimas arba auginimas, įskaitant derliaus nuėmimą, melžimą, gyvulių veisimą ir laikymą ūkininkavimo tikslais, arba
ii) žemės ūkio paskirties žemės ploto išlaikymas tokios būklės, kad jis būtų tinkamas ganyti arba kultivuoti be parengiamosios veiklos, kurią vykdant nebūtų apsiribota įprastais žemės ūkio metodais ir įrenginiais, vadovaujantis kriterijais, kuriuos nustato valstybės, narės remdamosi Komisijos nustatyta sistema, arba
iii) minimalios veiklos, kurią apibrėžia valstybės narės, vykdymas ganyti arba kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikomame žemės ūkio paskirties žemės plote;“.
Lietuvos atveju, atsižvelgiant į ilgametę ES paramos už plotus administravimo patirtį, į vykstančius pokyčius naudmenų struktūroje ir netgi tradicinius ūkininkavimo tipus, vyraujančius šalyje, kaip jau minėta, buvo nustatyta data, neprieštaraujant ES reglamentavimui, iki kada anksčiau buvę netinkami naudmenų plotai turi būti sutvarkyti ir apie tai pranešta Centrui, tam, kad galėtų būti nuo kitų metų deklaruojami ir už juos būtų galima gauti ES tiesiogines išmokas. Pasitaiko tik absoliučiai išskirtinių atvejų, kai šis reikalavimas pareiškėjams vis dar sutrukdo gauti ES tiesiogines išmokas. Tačiau tai yra tik išimtys, o ne taisyklė šiuo metu sklandžiai veikiančioje sistemoje.