Pastaraisiais metais, kaip pastebima daugelio ekspertų, Lietuvos dirvožemiai vis labiau kenčia nuo reikšmingų degradacijos ir erozijos problemų. Atsižvelgiant į tai, siekiama gerinti dirvožemių kokybę, taikant atitinkamą žemės ūkio praktiką, susijusią su dirvožemio išsaugojimo ir gerinimo tikslais.
Siekiant išsaugoti Lietuvos dirvožemius, 2017-ųjų pavasarį ūkininkai bus kviečiami teikti paramos paraiškas kompensacinėms išmokoms gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Dirvožemio apsauga“. Pagal šią veiklą parama ūkininkams bus suteikiama už ankštinių augalų arba daugiamečių žolių auginimą ariamojoje žemėje – šie augalai svarbūs dirvožemio kokybei dėl turimos savybės efektyviai mažinti su dirvožemio erozija susijusių procesų skaičių. Visapusiška veiklos nauda Įvairiapusę svarbą užsiimti dirvožemio apsaugos veikla įžvelgia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo vyriausioji specialistė Agnė Prakapienė. Pasak jos, rūpinimasis dirvožemio kokybe yra ne tik svarbus dėl paties dirvožemio išsaugojimo, bet ir dėl tokių esminių KPP tikslų, kaip ekosistemų, susijusių su žemės ūkiu, pagerinimas, išsaugojimas bei atkūrimas, taip pat biologinės įvairovės atkūrimas, išsaugojimas ir didinimas, palaikant arba atkuriant pakankamos įvairovės ir ploto buveines bei skatinant aplinkai nekenksmingą ūkininkavimą ypatingai jautriose gamtiniu požiūriu teritorijose. Norint prisidėti prie dirvožemio išsaugojimo, svarbu žinoti atitinkamas priemones, kurios efektyviausiai užtikrintų jo apsaugą. Viena iš jų – ankštinių augalų bei daugiamečių žolių auginimas. Kaip rodo daugelis tyrimų, ankštiniai augalai bei daugiametės žolės dirvoje palieka daugiau azoto ir geros kokybės organinių medžiagų (šaknų ir augalų liekanų), kurios skatina dirvožemio humuso atsinaujinimą. Be to, stipri šių augalų šaknų sistema purena podirvį ir iš gilesnių sluoksnių pakelia maistingąsias medžiagas, gerina dirvožemio struktūrą, skatina dirvožemio mikroorganizmų aktyvumą.
Paramos gavėjui svarbios sąlygos Pareiškėjai, nusprendę teikti paraiškas pagal KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos sritį „Dirvožemio apsauga“, turės įsipareigoti 5 arba 6 metus vykdyti atitinkamą priemonės veiklą nuo paramos paraiškos pirmos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų nustatytos žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios dienos. Itin svarbu tai, kad prisiimtų įsipareigojimų trukmė negali būti keičiama. Veikla „Dirvožemio apsauga“ kasmet gali būti vykdoma skirtinguose laukuose, tačiau išlaikant tokį pat pagal atitinkamos veiklos reikalavimus tvarkomą naudmenų plotą. Per įsipareigojimų laikotarpį pareiškėjas įsipareigoja nuo pirmos paraiškos pateikimo dienos nesumažinti paraiškoje pagal veiklą nurodyto ploto daugiau kaip 5 procentais. Vykdydami veiklą „Dirvožemio apsauga“ pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai turės pasirinktinai prisiimti vieną ar du įsipareigojimus – auginti ankštinius augalus ir (arba) įsėti daugiamečių žolių įsėlį. Pareiškėjai gali pasirinkti vieną iš minėtųjų įsipareigojimų arba prisiimti atsakomybę vykdyti abu. Numatytas paramos dydis veikloje „Dirvožemio apsauga“ už ankštinių augalų arba daugiamečių žolių auginimą – 45 Eur už ha. Išsamesnę informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros programos priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
Skaitykite daugiau: http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/ukininkai-skatinami-prisideti-prie-dirvozemio-apsaugos.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy