Žemgrobiai? Apsimetėliai? Jaunuosius ūkininkus persekioja ir tokios šmėklos. Nes su jų priedanga spekuliantai supirkinėja žemes. Ir paramos kaimo plėtrai pinigai ne kartą nugulė didžiųjų ūkininkų, – tėvų kišenėje, nors buvo skirti jauniesiems ūkininkams įsikurti.
„Pats esu apie tai girdėjęs, kad jaunieji ūkininkai iš tikrųjų neūkininkauja, bet dirba užsienyje. O tėvai už vaikų vadu parašytus projektus pigiau įsigijo žemės ūkio technikos. Visa tai meta dėmę ant žemės ūkyje dirbančių jaunų žmonių“, – kirto Vytautas Buivydas.
Jau antri metai, kaip šis šešerius metus pats emigracijoje dirbęs jaunuolis vadovauja trims žemės ūkio bendrovėms. Ir jau perprato, kiek iššūkių laukia Lietuvos žemės ūkyje dirbančių jaunų žmonių.
Penktadienį jis, kaip ir dar būrys jaunųjų ūkininkų, Akmenėje „patykojo“ žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos, atvykusio susitikti su šio krašto žemdirbiais. Ir paprašė jo išsiaiškinti, kiek ir kur ministerija paklojo pinigų piršto nejudinančioms, bet neva ūkininkų interesus atstovaujančiai organizacijai.
Suvienijo kelionė
„Esame užaugę kaime. Vieni mūsų jame dirba, ketindami perimti iš tėvų ūkį. Kiti jau dirba savarankiškai, tapę tikraisiais paveldėto ūkio šeimininkais. Todėl mums kaimą užgriuvę sunkumai – kaip ant delno. Norime patys imtis veiklos, kad galėtume jas įveikti. Bet tai padaryti nėra paprasta“, – kalbėjo V. Buivydas.
Jis, kaip ir grupė jaunųjų ūkininkų, kartu su Aleksandro Stulginskio universiteto studentais, šiemet vasarį, vykstant ES Vadovų Tarybos posėdžiui dėl ilgamečio biudžeto, piketavo Briuselyje. Piketas, kaip ir kelionė į Briuselį ir atgal, juos suvienijo.
O bendraudami vieni su kitais, anot V. Buivydo, jie netruko išsiaiškinti ir to, kad mūsų šalyje egzistuoja ir toks „darinys“ kaip Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjunga (LJŪRS), skirta jaunimo interesams atstovauti.
Į sąjungą neprisibeldė
„Sugrįžę iš kelionės, kreipėmės į LJŪRS vadovus, pasiūlėme imtis bendros veiklos. Net kelis kartus kreipėmės į šios sąjungos tarybos pirmininką siūlydami susitikti. Tačiau nepavyko. Viskas baigėsi tuo, kad pirmininkas net nebeatsiliepdavo į mūsų skambučius“, – pasakojo V. Buivydas.
Neįėję pro duris, iniciatyvos nestokojantys jaunuoliai kreipėsi į LJŪRS valdybos pirmininkę.
„Pakvietėme ją dalyvauti mūsų susirinkime ir pristatyti LJŪRS veiklą, įstojimo į LJŪRS tvarką ir sąlygas. Bet ir ši moteris atsisakė su mumis bendrauti ir teikti informaciją apie LJŪRS veiklą bei jaunųjų ūkininkų interesų atstovavimą ES struktūrose. Apmaudu, kad mes ne tik negavome informacijos, bet dar ir piktuoju buvome išprašyti iš kabineto“, – apmaudo neslėpė V. Buivydas.
Pasigedo skaidrumo
Akmenėje susitikę su ministru V. Jukna, jaunuoliai jo paprašė duomenų apie tai, kiek ministerija skiria lėšų LJŪRS veiklai.
Anot pašnekovo, juk ši sąjunga atstovauja Lietuvos kaimo jaunimui tarptautinėse organizacijose, bet ką ji nuveikė, nepateikiama jokios informacijos. Apskritai net net nežinia, kiek narių šiai sąjungai priklauso.
Būdami Briuselyje ūkininkai sužinojo ir tai, ES jaunųjų ūkininkų interesams atstovauja Europos jaunųjų ūkininkų taryba (European Council of Young Farmers, CEJA).
CEJA organizacijos internetinės svetainėje yra nurodyta, kad Lietuvos jaunųjų ūkininkų atstovas ir yra LJŪRS, kuri, užuot priėmusi iniciatyvos nestokojančius jaunus žmones, su jais net nesileidžia į kalbas.
„Jei jau kaimo jaunimo sąjungos veiklai yra skiriama lėšų iš biudžeto ar struktūrinių fondų, tai ši organizacija turėtų ir dirbti iš peties, – įsitikinęs V. Buivydas. – Ji turi burti draugėn naujus narius, teikti informacijos, bendrauti su jaunaisiais ūkininkais, skatinti juos domėtis žemės ūkio verslu. Bet tai – nevyksta“.
Informacija: www.lrytas.lt