Vėlesnė sėja rapsams nepakenks

J. Mankausko nuotr.Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, šiemet 63,1 proc. sumažėjo vasarinių rapsų pasėlių. Todėl tikimasi, kad ūkininkai sės kur kas daugiau žieminių rapsų. Šiltėjant rudens ir žiemos periodui, ši kultūra gali būti sėjama ir vėliau, negu buvo rekomenduojama.

Agrotechnika nesikeičia

Profesorius Albinas Šiuliauskas sakė, kad užsitęsusi sausra neturėtų sustabdyti žieminių rapsų sėjos darbų. „Tikimasi, kad sausra dar tęsis. Todėl ūkininkai neturėtų kreipti dėmesio į tai, kad žemė yra sausa. Bet kuriuo atveju rapsus būtina sėti“, – sakė jis. Skaityti toliau

Miškininkai kviečiami teikti paraiškas elektroniniu būdu

Iki rugpjūčio 31 d. galima kreiptis dėl valstybės ir Europos Sąjungos bei valstybės paramos miškų įveisimo projektams.
Gera žinia pareiškėjams – paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ jau galima teikti ir elektroniniu būdu ŽŪMIS sistemoje.
Nacionalinės mokėjimo agentūros informacija

Melioracija: stebuklų nėra!

J. Mankausko nuotr.Kalvotame ir šaltiniuotame žemių Utenos rajone kolūkių laikais buvo nusausinta apie 30 tūkst. hektarų žemdirbystei tinkamos žemės, įrengta 759 kilometrai magistralinių griovių. Nuo melioracijos pradžios – 1967 metų sausinimo sistemų įrenginių būklė rajone panašiai tvarkytina, kaip ir visoje šalyje, tačiau valstybės skiriamų lėšų iš dalies pakanka krūmams iškirsti, bebravietėms išardyti, drenažo žiotims išvalyti. Skaityti toliau

Lietuvos javų derlius: puikios prognozės auginantiems ankštines kultūras

J. Mankausko nuotr.

J. Mankausko nuotr.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas koreguoja javų derliaus Lietuvoje prognozes. Nepaisant to, jog kai kuriuose rajonuose javai yra smarkiai išgulę, tačiau dirvožemių drėgnumas yra tinkamas, pasėliai – optimalaus tankumo, vadinasi, ir derlingumo rodikliai turėtų būti rekordiniai.

Prognozuojama, jog grūdinių augalų šiemet bus nukulta apie 5,8 mln. tonų, arba 9,6% daugiau nei pernai (anksčiau skelbta, jog derlius gali viršyti 6 mln. t). Žieminių javų derlius turėtų siekti 3,2 mln. t, vasarinių – 2,2 mln. t. Kukurūzų derlius, tikėtina, bus trečdaliu mažesnis nei praėjusį sezoną. Skaityti toliau

Ką atskleidė Konkurencijos tarybos „tyrimas“?

Situacija pieno sektoriuje vis sunkėja. Žalio pieno supirkimo kainos pasiekė protu nesuvokiamas žemumas. Perdirbėjai, nebeatlaikantys krizės ir embargo padarinių, pateikė prašymą ES Komisijai dėl lieso pieno miltelių intervencinių pirkimų. Ir štai pagaliau olimpinę ramybę nutraukė Konkurencijos taryba (KT), liepos mėnesį pateikusi ilgai lauktą pranešimą apie pieno ir jo produktų sektoriaus rinkos tyrimą. Skaityti toliau

Kiaulininkystės sektoriaus problemos

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius 2015 m. rugpjūčio 5 d. išleido įsakymą Nr. B1-754 „Dėl kiaulių pašaro terminio apdorojimo“, kuriame nurodoma kiaulių laikymo vietose kiaules šerti tik termiškai apdorotais pašarais. Tuo tarpu Lietuvos kiaulių augintojų asociacija (LKAA) reiškia  nepritarimą tokiam sprendimui. Skaityti toliau

Įvyko Pieno gamintojų išplėstinis Tarybos posėdis

J. Mankausko nuotr.2015-08-07 Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas dalyvavo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) išplėstiniame Tarybos posėdyje, kuris įvyko Jonavos kultūros centre. Į posėdį sugužėjo per 200 žemdirbių iš visos Lietuvos, kuriems rūpi susidariusi situacija pienininkystėje. Dabartinė padėtis kelia ne tik nerimą, bet ir rimtus pamąstymus pasitraukti iš šio sektoriaus. Skaityti toliau

Lietuvos kaimui svarbus ne vien tik žemės ūkis

J. Mankausko nuotr.

J. Mankausko nuotr.

Šį rudenį, nuo spalio 5 d., startuos dar viena Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonė ,,Ūkio ir verslo plėtra”, skirta ne žemės ūkio veiklai plėtoti. Parama bus teikiama pagal veiklos sritį ,,Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“, kurios pagrindinis siekis – veiklos įvairinimas, mažųjų įmonių kūrimas ir plėtojimas, darbo vietų, ypač moterims ir jaunimui, kūrimas kaime. Šiam šaukimui skirta 12,3 mln. Eur. Skaityti toliau

Javapjūtės pradžia: spėlioti dar per anksti

J. Mankausko nuotr.

J. Mankausko nuotr.

Javapjūtė vėluoja, tačiau kiekviename ūkyje yra tik jam būdingų niuansų, kada ją pradėti. Lietuva nedidelė, bet jau dabar akivaizdu, kad bus atvejų, kai vienoje jos pusėje derlius bus nuimtas, o kitame javapjūtė dar tik prasidės. Tuo neverta stebėtis. „Valstiečių laikraščio“ pakalbinti grūdų augintojai, nors ir neskubėjo daryti išvadų, tačiau atsargiai išsakė viltis dėl geresnio derliaus nei praėjusį sezoną.

Rapsų derlius nudžiugino

Pagal planą šiandien, šeštadienį, prie Babtų 640 ha ūkį turintis Romas Majauskas su dviem sūnumis pradės rėžti kviečus. O rapsai jau ilsėsis ūkininko sandėliuose ir lauks supirkėjų pasiūlymų. Negalutiniais duomenimis, rapsų derlius buvo 5 t iš ha, o kai kuriuose plotuose jų pavyko prikulto ir 6 t iš ha. Tai bene vienas geriausių rezultatų ūkyje. Skaityti toliau

Įvertinkite saulės ir karščio keliamus pavojus

J. Mankausko nuor.

J. Mankausko nuotr.

Ūkininkas-darbdavys, atlikdamas savo pareigą saugiai organizuoti ir vykdyti darbą, privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai ir šiuo atveju taip pat atsižvelgti į darbo karštyje bei saulėje keliamus pavojus. Dirbantiems karštoje aplinkoje darbuotojams kyla raumenų mėšlungio, perkaitimo arba šilumos smūgio pavojus, o dirbantieji saulėje papildomai gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis. Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus. Atkreiptinas dėmesys, jog dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė. Skaityti toliau

Melioracijos projektus gali teikti ir asmenų grupės

J. Mankausko nuotr.Savivaldybės, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos kviečiamos pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama, teikiama vandentvarkos projektams įgyvendinti. Šiemet paraiškas gali teikti ir fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį.  
Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“. Paraiškos renkamos nuo rugpjūčio 3 iki rugsėjo 30 dienos. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 25 mln. eurų paramos lėšų. Skaityti toliau

Miškams apsaugoti ir atkurti – visos galimybės

J. Mankausko nuotr.Pažeistiems miškams atkurti ir prevencinėms priemonėms nuo gaisrų juose įrengti teikiama Europos Sąjungos (ES) parama. Ją galima gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“. Paraiškas miškininkai kviečiami teikti rugpjūčio 3–31 dienomis. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 1 mln. 765 tūkst. eurų paramos lėšų.
Remiama veikla
Pagal šią KPP veiklos sritį remiamas miškų priešgaisrinės apsaugos infrastrūktūros kūrimas, miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangos diegimas bei gerinimas, taip pat – stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas. Skaityti toliau

AKM grėsmingai plinta

Afrikinių kiaulių maru (AKM) užsikrėtusių šernų nemažėja nei Lietuvoje, nei kaimyninėse šalyse, todėl visi, net neūkininkaujantys, turi būti budrūs, kad ši užkrečiamoji liga neišplistų dar plačiau. Prasidėjus javapjūtei ir kūlimo darbams, įsibėgėjus uogavimo ir grybavimo sezonui, žmonių miškuose labai padaugėjo, o taip pat ir galimybė užkratą pernešti į ūkius.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat praneša apie nustatytus naujus AKM atvejus. Į 10 km priežiūros zoną nuo liepos 31 d. pirmojo Jonavos r., užfiksuoto AKM židinio patenka apie 40 tūkst. kiaulių, kurių didžioji dalis yra auginama stambiuose ūkiuose. Tad įtampa sparčiai auga. Dabartinę situaciją „Ūkininko patarėjui“ komentuoja VMVT direktorius dr. Jonas Milius. Skaityti toliau

Būtina užsiregistruoti sistemoje

Atkreipiame dėmesį, kad pareiškėjai ir paramos gavėjai, dalyvaujantys Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklose „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir „Dirvožemio apsauga“, turi būti registruoti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Integruotoje augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinėje sistemoje.
Pareiškėjai ir paramos gavėjai, patvirtindami savo tapatybę, užsiregistruoti sistemoje turi naudodamiesi Elektroninių valdžios vartų portalu, pasiekiamu adresu www.epaslaugos.lt.
Nacionalinės mokėjimo agentūros informacija

Tinkamai įdirbta žemė skolinga nelieka

J. Mankausko nuotr.

J. Mankausko nuotr.

Netrukus ūkininkai, nukūlę žieminius rapsus bei žiemkenčius, pradės žemės dirbimo darbus. Pastebėta, kad pastaruoju metu jie dažniausiai taiko arimą – pagrindinį dirvos dirbimo būdą.

Šiaudų mineralizacija

„Žemdirbiai turėtų nepamiršti ir kuldami labai gerai susmulkinti dirvos paviršiuje. Idealu, kai kuliant kombaino smulkintuvas susmulkina šiaudus iki dulkinės frakcijos ir juos tolygiai paskleidžia“, – sakė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Virginijus Freiza. Skaityti toliau