ŽŪR VICEPIRMININKAS V. BUIVYDAS JAUNIESIEMS ŪKININKAMS TURI GERŲ ŽINIŲ

15419791_1400836616628372_2753743598968645800_oPenktadienį, kovo 22 d., Žemės ūkio ministerijoje vyko posėdis dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities ,,Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ paramos teikimo gairių 2019 metais. Tai preliminaraus projekto aptarimas su socialiniais partneriais. Po darbinio posėdžio Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas bei Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vadovas Vytautas Buivydas džiaugėsi: pagaliau jaunųjų ūkininkų lūkesčiai yra girdimi, į juos įsiklausoma.

Daugiau žmonių galės teikti paraiškas

Rengdama paramos teikimo sąlygas pagal KPP priemonės veiklos sritį ,,Parama jaunųjų  ūkininkų įsikūrimui“, ŽŪM atsižvelgė į LJŪJS jau kelerius metus keltus klausimus ir ėmėsi paprastinti įgyvendinimo taisykles.

Štai trys svarbūs pakeitimai. Pirmasis: pagaliau jaunieji galės daryti tokias investicijas, kokių norės – pirkti naują ar naudotą žemės ūkio techniką, padargus, nebus perteklinių reikalavimų. Antrasis: praplečiamas tinkamų pareiškėjų ratas – ūkininko valda turi būti įregistruota dvejus metus (iki šiol galioja nuostata, kad tik metus, dėl to vieną kartą paramos negavę ūkininkas kitais metais paraiškos teikti jau negalėjo). Trečiasis – vėlgi praplečiantis tinkamų pareiškėjų ratą: jaunuoju ūkininku bus pripažįstamas ūkininkas, kuris paraiškos teikimo dieną yra iki 40 metų amžiaus – įskaitytinai.

„Nuo perteklinių reikalavimų, drausminimo pereiname prie europietiškų santykių. Galvoju, kad lanksčiau žiūrėdami turėsime daug daugiau ūkininkų, sėkmės istorijų. Labai tikiu, kad tai bus užkrečiama. Atjauninsime kaimą“, – gera nuotaika dalijosi V. Buivydas.

Ministerijai pateikė pasiūlymų

Priemonės įgyvendinimo taisyklių projekto rengėjams LJŪJS pasiūlė pakoreguoti kai kuriuos atrankos kriterijus.

Antai ŽŪM siūlė prioritetą teikti (skirti 10 balų) tiems pareiškėjams, kurie iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos įsipareigos apdrausti pasėlius, ūkinius gyvūnus – dalyvauja KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srityje „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“. Tačiau kai kurios didelę pridėtinę vertę kuriančios žemės ūkio veiklos nėra draudžiamos, kaip antai šiltnamio agurkai, braškės, šilauogės, avietės ar sraigės. Draudimo kriterijus sukurtų nevienodas konkurencines sąlygas pareiškėjams, nes ne visi gali drausti savo veiklą, tai nepriklauso nuo pareiškėjo valios, – svarų argumentą ministerijai pateikė LJŪJS.

V.Buivydas džiaugiasi, kad ŽŪM posėdyje, kuriam vadovavo ministerijos patarėja Irena Lankauskienė, į Sąjungos ir Žemės ūkio rūmų pastabą buvo atsižvelgta, draudimo kriterijaus nutarta atsisakyti.

LJŪJS taip pat siūlė pakoreguoti projektų atrankos kriterijų, susijusį su pareiškėjo pasirengimu ūkininkauti: 10 balų suteikti ne tik tiems, kurie jau yra įgiję profesinį ar aukštąjį žemės ūkio srities išsilavinimą, bet ir tiems, kurie paraiškos pateikimo metu jau studijuoja ir įsipareigoja iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos įgyti profesinį arba aukštąjį žemės ūkio srities išsilavinimą.

„Manome, kad studentai turi teisę į tokį pat balų skaičių, jei įsipareigoja baigti studijas. Net paskatintume jauniems žmonėms planą, ką veikti po studijų“, – sako V. Buivydas.

Tačiau kol kas tai lieka diskusijų objektas. ŽŪM nuogąstauja – o kas bus jeigu jaunuoliai studijų nebaigs? Pasak Rūmų vicepirmininko, dėl to nerimauti nereikėtų. Jaunimas privalo jausti atsakomybę dėl savo sprendimų.

Svarstymai dar prieš akis

Tai tik pirminis taisyklių rengimo etapas. Parengtas projektas bus svarstomas KPP Stebėsenos komiteto posėdyje. Tada dar galimi pakeitimai.

„Turiu argumentų, kuriais pagrįsiu, kodėl reikalingi priemonės palengvinimai. Pasipriešinimo visada būna, nes kiekviena asociacija siekia atstovauti savo narių interesams. Būdamas ŽŪR vicepirmininkas turiu žiūrėti šiek tiek plačiau, bet jaunimas bet kokiu atveju yra prioritetas. Be jo kaimas – skurdus“, – optimistiškai žvelgia V. Buivydas.

Kai kurių tobulintinų nuostatų – dar yra.

Kyla neaiškumų dėl pareiškėjo įsipareigojimų. Nėra gerai, kad ūkininkai, norėdami gauti papildomų atrankos balų, rizikuoja keldami įsipareigojimų kartelę. Nepavykus jo pasiekti, paramos lėšas tenka grąžinti. „Sąjungos noras yra išvengti tokių atvejų, nesveikos konkurencijos. Apsiribokime Europos reglamentu, nebūkime gudresni, neprisigalvokime papildomų kriterijų“, – pastebi ŽŪR vicepirmininkas.

Dar du svarbūs pastebėjimai

ŽŪR tikslas yra, kad parama galėtų pasinaudoti kuo daugiau ūkininkų. Iki šiol ji pasiekė tik apie 5 proc. visų ūkių.

Ne visi gali stebėti, kada pasirodo paramos taisyklės, per darbus nespėja paruošti projektų. „Mūsų noras, kad visų paramos priemonių sklaida būtų kuo didesnė, kad paramos lėšos būtų prieinamos ne tik siauram asmenų ratui. Gal parama galėtų būti taupiau dalijama, bet plačiau. Matome, yra ūkių stambėjimo tendencija, vieni paramos lėšų gauna labai daug, o kiti – nieko“, – pašnekovas turi aiškų požiūrį į kaimo ateities strategiją ir tvirtina, jog teigiami poslinkiai skatina dar aktyviau dirbti, keisti įsisenėjusius dalykus.

Ir dar vienas pastebėjimas, aktualus jauniesiems ūkininkams.

Paraiškų teikimas yra planuojamas liepos mėnesį, tačiau šis vasaros mėnuo tam nėra tinkamas, nes pareiškėjai negalėtų deklaruoti pasėlių, turėtų praleisti visus metus. „Siūlome ankstinti paraiškų rinkimą, kad pareiškėjai galėtų deklaruoti pasėlius“, – sako V. Buivydas, apgailestaudamas, kad tokio sprendimo nebuvo anksčiau. Dabar termino keitimui reikalingas ir Stebėsenos komiteto, ir žemės ūkio  ministro pritarimas.

214 Total Views 1 Views Today