1. KLAUSIMAS. Pasirodžius informacijai dėl nuo 2017 m. kovo 15 d. įsigaliosiančio Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, „Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga“ (toliau – LJŪJS) išreiškia susirūpinimą dėl aprašo pakeitimo, kurio 3 punktu numatyta, kad  „pirmumo teisę laikinai naudotis valstybinės žemės plotu žemės ūkio veiklai vykdyti turės asmenys, kurių nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu laikinai naudotis valstybinės žemės plotu. Atkreiptinas dėmesys, kad laikiną naudojimąsi valstybine žeme turintys asmenys, įgyja pirmumo teisę ir projektuotis naudojamus sklypus ilgalaikei nuomai. Įvertinus numatomus pakeitimus, darytina išvada, kad stambūs ūkininkai, valdantys didelius žemės plotus, įgis galimybę dar labiau plėsti savo valdomus plotus, o jaunieji, pradedantys ūkininkai, kuriems labiausiai ir yra reikalinga žemė žemės ūkio veiklai vykdyti bei plėtoti, turės daug mažesnes galimybes pretenduoti į valstybinės žemės laikiną naudojimą, o taip pat  ir į ilgalaikę jos nuomą. Sąjunga siūlo valstybinę žemę laikinam naudojimui, o vėliau ilgalaikei nuomai prioriteto tvarka suteikti jauniesiems (besikuriantiems), smulkiems bei šeimos ūkiams bei tokiu būdu prisidėti prie socialinės atskirties tarp stambiųjų ir smulkiųjų ūkių mažinimo. Nors jaunųjų ūkininkų Lietuvoje skaičiuojama tik apie 12 proc., tačiau jie turi didžiausią potencialą, todėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygos šiems subjektams turi būti lengvesnės. Atsižvelgiant į tai, sąjungos nuomone, jauniesiems ūkininkams turėtų būti suteikta pirmenybė ir įsigyjant žemę. LJŪJS atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vykstant spartiems neigiamiems demografiniams pokyčiams, dideliems emigracijos mastams, būtina  jauniems asmenims, suteikti visas galimybes įsikurti ir savo šaknis įleidus Lietuvoje kurti gerbūvį gimtinėje, tuo pačiu prisidedant ir prie šalies ekonomikos stiprinimo.

ATSAKYMAS. Dėl Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo atsakome, kad Žemės ūkio ministerija 2017-02-23 gavo Jūsų raštą Nr. 201702221 (toliau – Raštas), kuriame taip pat kėlėte klausimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-112 „Dėl Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatytos laikinai naudotis valstybinės žemės plotu pirmumo teisės. Taip pat pažymime, kad panašaus turinio 2017 m. kovo 13 d. posėdžio rezoliuciją (toliau – Rezoliucija) Žemės ūkio ministerijai atsiuntė Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai.

Rašte ir Rezoliucijoje nurodyta, kad Apraše, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. kovo 15 d., numatyta tvarka nenumato galimybių skatinti kaimo gyvybingumo ir jaunųjų (besikuriančių), smulkių ir vidutinių ūkio plėtros ir prašoma stabdyti esamą tvarką, taip pat prašoma ateityje poziciją dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai aprašų nuostatų derinti su žemdirbių savivalda ir socialiniais partneriais.

Atsižvelgdami į Rašte ir Rezoliucijoje išdėstytą nuomonę, 2017-03-22 raštu  Nr. 2D-2038(12.147E) paprašėme Nacionalinės žemės tarnybos suorganizuoti susitikimą dėl Aprašo nuostatų aptarimo su Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų atstovais. Apie susitikimo datą ir laiką Nacionalinė žemės tarnyba Jus informuos atskiru raštu.

2. KLAUSIMAS. LJŪJS nori atkreipti dėmesį, kad jauniesiems ūkininkams užkraunama per didelė administracinė našta, kuri atsiranda dėl per didelio, neproporcingo ar nepagrįsto reguliavimo ir nepakankamos jo kokybės. Dažnai jaunieji ūkininkai jau pirmaisiais ūkininkavimo metais patenką į “juodąjį sąrašą“ ir yra papildomai tikrinami, neretu atveju net atgrasomi nuo ūkininkavimo. LJŪJS nuomone, poveikio priemonės (baudos, veiklos ribojimas ir kt.) jauniesiems ūkininkams pirmuosius metus po įsikūrimo neturėtų būti taikomos, o identifikavus pažeidimus, visų pirma, turėtų būti nustatomas tinkamas terminas pažeidimams ištaisyti, kuris, atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, galėtų būti pratęsiamas. Taip pat pradedantiesiems ūkininkams labai svarbi metodinė pagalba ir konsultacijos, kuri turėtų būti suteikiama kompetentingų institucijų. LJŪJS mano, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos turėtų pasirašyti deklaraciją „Dėl pirmųjų verslo metų“ (kurią jau yra pasirašiusios 43 organizacijos) ir tokiu būdu prisidėti prie valstybės konkurencingumo didinimo ir verslo aplinkos gerinimo.

ATSAKYMAS. Dėl administracinės naštos, tenkančios jauniesiems ūkininkams, atsakome, kad paramos kaimo plėtros taisyklių nuostatos bei šių nuostatų administravimo ir priežiūros sąlygos yra rengtos vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2015 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. C(2015)842 (toliau – Programa). Pati Programa rengta vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL 2013 L 347, p. 487), taip pat Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 807/2014, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, ir nustatomos pereinamojo laikotarpio nuostatos, sąlygomis.

Pažymėtina, kad jauniesiems ūkininkams, dalyvaujantiems veiklos srityje „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, kontrolės priemonės pradedamos taikyti ne pirmaisiais metais po įsikūrimo, bet įgyvendinus verslo planą. Kiekvienas pareiškėjas, įvertinęs savo galimybes, individualiai gali numatyti, per kiek laiko įgyvendins savo verslo planą. Ilgiausias verslo plano įgyvendinimo terminas yra 5 metai.

Dėl metodinės pagalbos ir konsultacijų informuojame, kad prieš kiekvieną paramos paraiškų teikimo laikotarpį yra organizuojami nemokami seminarai, taip pat klausimams iškilus visada galima kreiptis į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) ir Žemės ūkio ministerijos specialistus telefonu ar el. paštu. Taip pat taisyklių nuostatų viešinimas vyksta įvairiose žiniasklaidos priemonėse.

3. KLAUSIMAS. Jaunieji ūkininkai, patvirtinti paramos gavėjais pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ susiduria su problemomis, siekdami tapti PVM mokėtojais. Jaunųjų ūkininkų prašymai dėl savanoriško įsiregistravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai dažnai yra atmetami (netenkinami) kaip priežastį nurodant, kad pateikti dokumentai (sutartis su Nacionalinė mokėjimo agentūra dėl paramos skyrimo, verslo planas) neįrodo vykdomos ar numatomos vykdyti PVM apmokestinamos ekonominės veiklos realumo ir/ar jos tęstinumo.  Tuo tarpu, siekiant gauti paskolą projekte numatytos investicijos įsigijimui, verslo planas laikomas tinkamu dokumentu numatomos vykdyti ūkinės veiklos pagrįstumui. LJŪJS nuomone, būtina atkreipti dėmesį ir šalinti tokias spragas, kliudančias jauniesiems ūkininkams pradėti ūkininkauti.

ATSAKYMAS. Dėl problemų, siekiant tapti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojais, atsakome, kad pagal PVM įstatymą PVM susigrąžinimas galimas tik esant PVM mokėtoju. Įsiregistravimo PVM mokėtoju tvarka yra nustatyta PVM įstatymo 71 straipsnyje (privalomas registravimasis PVM mokėtoju),  72 straipsnyje (savanoriškas registravimasis PVM mokėtoju), Mokesčių administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose. Pagal Agentūros pateiktus duomenis net 118 pareiškėjų jau paramos paraiškos pateikimo dieną buvo įsiregistravę PVM mokėtojais, kai teikė paramos paraiškas 2015–2016 metų laikotarpiu. Tai patvirtina, kad ne visi pareiškėjai susiduria su sunkumais tapti PVM mokėtojais.

4. KLAUSIMAS. LJŪJS, remdamasi kitų ES šalių (Didžiosios Britanijos, Danijos, Olandijos, Latvijos ir kt.) praktika, siūlo  Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programoje numatyti galimybę remti naudotos technikos ar įrangos įsigijimą ir laikyti tokias išlaidas tinkamomis finansuoti. Pakeitus Lietuvos kaimo plėtros programą ir numačius galimybę įsigyti naudotą žemės ūkio techniką, jauniesiems ūkininkams ir smulkiųjų ūkių atstovams, būtų suteikiamos galimybės už tas pačias lėšas įsigyti daugiau ūkyje reikalingos technikos ir taip užtikrinti ūkio gyvybingumą ir konkurencingumą.

ATSAKYMAS. Dėl naudotos žemės ūkio technikos finansavimo atsakome, kad šis klausimas yra svarstomas ir sprendimas dėl jo bus priimtas artimiausiu metu. Taip pat informuojame, kad buvo atlikta visų ES valstybių narių apklausa, siekiant nustatyti, kurios iš jų per savo Kaimo plėtros programų priemones remia naudotos technikos įsigijimą. Buvo nustatyta, kad tokių šalių iš viso yra 6 (Bulgarija, Kroatija, Estija, Latvija, Slovakija ir Slovėnija).

Dėl vėlavimo mokėti tiesiogines išmokas 2016 metais ir per didelės kontrolės atsakome, kad, vykdydama ES tiesioginių išmokų paramos administravimą, Agentūra vadovaujasi Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897, nuostatomis bei kitais nacionaliniais ir ES teisės aktais, reglamentuojančiais tokios paramos teikimą.

Siekdami, kad paramos administravimo procesas (nuo paramos paraiškų surinkimo ir būtinų kontrolės priemonių iki išmokų išmokėjimo) būtų kuo efektyvesnis, kiekvienais metais kartu su Agentūra ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centru analizuojame plotų deklaravimo ir išmokų mokėjimo praktiką. Pasinaudodami įgyta patirtimi, pagal galimybes tobuliname visą administravimo procesą, žinoma, užtikrindami kertinius ES tiesioginių išmokų paramos teikimo principus ir būtiną kontrolę.

Nemanome, kad tiesioginių išmokų procesas yra sistemingai vilkinamas, ir pabrėžiame, kad 2016 m. laikomi vienais sėkmingiausių skiriant ES tiesioginių išmokų paramą, kadangi pagal Agentūros duomenis paramos paraiškų administravimas vyko sklandžiai, o išmokos iki praėjusių metų (2016 m.) pabaigos pasiekė rekordinį pareiškėjų skaičių.

Taip pat, suprantame Jaunųjų ūkininkų nepasitenkinimą dėl Agentūros reikalaujamų žemės valdymo dokumentų, tačiau siekiant įsitikinti sąžiningu žemės naudojimu, taip pat nefiktyviu jaunųjų ūkininkų ūkių kūrimu, minėtų dokumentų reikalavimas yra būtinas. Prognozuotume, kad ateinančiais metais reikalavimų pateikti žemės valdymo teisės įrodymo dokumentus jau bus mažiau, nes nebebus tikrinami jau patikrinti ūkiai. Be to, numatome švelninti deklaruoto ploto neatitikimo žemės valdymo teisės įrodymo dokumentuose nurodytam plotui reikalavimą.

5. KLAUSIMAS. LJŪJS nori atkreipti dėmesį į užvilkintą tiesioginių išmokų išmokėjimą 2016 m. Nuolatiniai tikrinimai, perteklinių dokumentų reikalavimas – pagrindiniai veiksniai, lemiantys uždelstus atsiskaitymus su jaunaisiais ūkininkais. Perdėta kontrolė neigiamai veikia visus ūkininkus, tačiau labiausiai pažeidžiama ir skaudžiausias pasekmes jaučianti grupė – jaunieji ūkininkai, kuriems užvilkintas tiesioginių išmokų išmokėjimas dažnu atveju užkerta kelius efektyvioms investicijoms į ūkį. 2016 m. LJŪJS sulaukė sąjungos narių klausimų dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos reikalaujamų dokumentų, pagrindžiančių deklaracijos teisėtumą. Perdėta kontrolė ne tik pareikalauja iš jaunojo ūkininko didelių laiko sąnaudų, tačiau taip pat vilkina tiesioginių išmokų išmokėjimą ir stabdo ūkininko investicijas į ūkį. LJŪJS nuomone, Agentūra, be abejonės, turi kontroliuoti valstybinės žemės naudojimą, tačiau susitarimai tarp privačių asmenų neturėtų būti numatyti kaip priežiūros uždavinys. Atkreiptinas dėmesys, kad perteklinių dokumentų reikalavimas apsunkina ne tik ūkininkus, tačiau ir pačią Agentūrą.

ATSAKYMAS. Dėl vėlavimo mokėti tiesiogines išmokas 2016 metais ir per didelės kontrolės atsakome, kad, vykdydama ES tiesioginių išmokų paramos administravimą, Agentūra vadovaujasi Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897, nuostatomis bei kitais nacionaliniais ir ES teisės aktais, reglamentuojančiais tokios paramos teikimą.

Siekdami, kad paramos administravimo procesas (nuo paramos paraiškų surinkimo ir būtinų kontrolės priemonių iki išmokų išmokėjimo) būtų kuo efektyvesnis, kiekvienais metais kartu su Agentūra ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centru analizuojame plotų deklaravimo ir išmokų mokėjimo praktiką. Pasinaudodami įgyta patirtimi, pagal galimybes tobuliname visą administravimo procesą, žinoma, užtikrindami kertinius ES tiesioginių išmokų paramos teikimo principus ir būtiną kontrolę.

Nemanome, kad tiesioginių išmokų procesas yra sistemingai vilkinamas, ir pabrėžiame, kad 2016 m. laikomi vienais sėkmingiausių skiriant ES tiesioginių išmokų paramą, kadangi pagal Agentūros duomenis paramos paraiškų administravimas vyko sklandžiai, o išmokos iki praėjusių metų (2016 m.) pabaigos pasiekė rekordinį pareiškėjų skaičių.

Taip pat, suprantame Jaunųjų ūkininkų nepasitenkinimą dėl Agentūros reikalaujamų žemės valdymo dokumentų, tačiau siekiant įsitikinti sąžiningu žemės naudojimu, taip pat nefiktyviu jaunųjų ūkininkų ūkių kūrimu, minėtų dokumentų reikalavimas yra būtinas. Prognozuotume, kad ateinančiais metais reikalavimų pateikti žemės valdymo teisės įrodymo dokumentus jau bus mažiau, nes nebebus tikrinami jau patikrinti ūkiai. Be to, numatome švelninti deklaruoto ploto neatitikimo žemės valdymo teisės įrodymo dokumentuose nurodytam plotui reikalavimą.

6. KLAUSIMAS. LR Žemės ūkio ministerija palaiko ūkininkų kooperacijos judėjimą ir siekia, kad jis plėtotųsi ir apimtų kuo įvairesnes veiklos sritis. Jungtinės sutarties pagrindu veikiantys ūkininkai stiprina savo konkurencines galias, dėl to smulkiųjų ir vidutinių ūkininkų gerovei žinių, technologijų, motyvuotų žmonių bei finansinių resursų reikšmė turi didelę svarbą. Į mus kreipėsi Jaunieji ūkininkai, kurie nori pradėti kooperuotis, tačiau kooperatyvo įkurti negali dėl sudėtingo papildomo administravimo ir didesnių juridinio vieneto išlaikymo išlaidų. LJŪJS analizavo kooperacijos vykdymo, veikiant jungtinės veiklos pagrindu, alternatyvą, tačiau paaiškėjo, kad pagal LŽŪIKVC nuostatas, partneriai negali turėti atskirų valdų ir atskirai jas deklaruoti. Svarbu tai, kad vykdoma jungtinė veikla lemia racionalesnį žemės naudojimą, sklypų priežiūrą,  padeda vystyti bei plėtoti žemės ūkį ir visokeriopai prisideda prie valstybės ekonomikos augimo. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, teigtina, kad šios iniciatyvos turėtų būti skatinamos, nors šiandieninė situacija rodo, kad dėl tam tikrų spragų jungtinė veikla vis dar labai ribojama. LJŪJS nuomone, būtina keisti LŽŪIKVC nuostatas taip, kad jos neribotų jungtinės veiklos vykdymo, turint atskiras valdas.

ATSAKYMAS. Dėl sunkumų kuriant kooperatyvus atsakome, kad jungtinę veiklą (kitaip – partnerystę) reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969 straipsnis. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram įstatymui neprieštaraujančiam tikslui arba tam tikrai veiklai. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra šie: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Pavyzdžiui, jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikia advokatų profesinės bendrijos, jungtinės veiklos sutartis gali būti alternatyvi daugiabučio namo turto valdymo forma, taip pat tokia sutartis dažnai sudaroma, vykdant statybos projektus, o jeigu jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, jungtinės veiklos sutartis gali būti asociacijos sutartimi. Ministerija pažymi, kad Jaunųjų ūkininkų noras kooperuotis yra sveikintinas, o kokią teisinę formą pasirinks nusprendusieji bendradarbiauti, priklauso tik nuo pačių ūkininkų tam tikros veiklos, siekiamų tikslų, finansinių galimybių, kompetencijų ir bendro susitarimo.

Dėl pastebėjimo apie atskirų žemės ūkio valdų būtinumą Ministerija pažymi, kad tas pats asmuo gali būti tik vienos žemės ūkio valdos (toliau – valda) narys ir ši nuostata įteisinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro (toliau – registras) nuostatuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 230 redakcija), taikomuose nuo 2008 m., žemės ūkio ministro 2008 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-278 „Dėl žemės ūkio valdų registravimo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre“ patvirtinus naują prašymo registruoti valdą formą.

Valdą privalo įregistruoti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ar alternatyviąja veikla, pageidaujantys gauti tiesiogines išmokas ir pasinaudoti bet kokia teikiama ES struktūrinių fondų bei valstybės parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Įregistruotai registre valdai suteikiamas unikalus atpažinties kodas, kurį privaloma nurodyti teikiant paraišką gauti paramą.

Suteiktas valdos atpažinties kodas, kaip privalomas atributas, naudojamas kituose žemės ūkio registruose ir informacinėse sistemose (Ūkinių gyvūnų registras, Paraiškų priėmimo informacinė sistema ir t. t.). Valdose registruotų asmenų (valdytojo, partnerių) deklaruoti duomenys (pasėliai, ūkiniai gyvūnai) naudojami mokant ES ir valstybės paramą (tiesioginės išmokos už pasėlius, ūkinius gyvūnus ir t. t.), taip pat šie duomenys naudojami skaičiuojant valdos ekonominį dydį, išreiškiamą ekonominio dydžio vienetais, produkcijos standartine verte išreikštą valdos ekonominį dydį, gazolį, skirtą naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produkcijos gamybai, pagal Europos Tarybos 1991 m. gruodžio 12 d. direktyvą dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių  Nr. 91/676/EB (OL L 375, 1991 12 31, p.1) į dirvą patekusio azoto kiekį.

Nuostata, kad tas pats asmuo gali būti tik vienos valdos narys užkerta kelią piktnaudžiavimams gaunant išmokas už deklaruotus pasėlius ir laikomus ūkinius gyvūnus. Neįgyvendinus šios nuostatos būtų praktiškai neįmanomas visų minėtų rodiklių skaičiavimas registro pagrindu, nes neįmanoma būtų atskirti, kiek konkretus asmuo, įregistruotas valdytoju vienoje valdoje, partneriu – kitoje valdoje ar net keliose valdose ir būdamas šeimos, turinčios dar kitą valdą, narys, iš tikrųjų deklaruoja pasėlių, laiko ūkinių gyvūnų, nes visi šie duomenys būtų išskirstyti skirtingose valdose arba dubliuotųsi.

Šio principo taikymo daugiau nei 9 metų praktika patvirtino jo veiksmingumą išvengiant duomenų dubliavimosi, neapibrėžtumo ir piktnaudžiavimo gaunant išmokas, mokesčių ir akcizų lengvatas.

Kaip alternatyvą Ministerija siūlo jauniesiems ūkininkams registruoti vieną valdą pasirinkus partnerių skaičių (išregistruojant turimas valdas), pasirašant jungtinės veiklos sutartį. Sutartyje būtina nurodyti kiekvieno asmens, dalyvaujančio pasirašant sutartį, teises, pareigas, atsakomybę.

7. KLAUSIMAS. Pagal grūdų eksportą Lietuva užima ketvirtą vietą. Tai parodo, kad šalyje beveik nevyksta grūdų perdirbimas, pridėtinės vertės kūrimas, nesukuriamos arba prarandamos darbo vietos. Taigi, kodėl Lietuvos kaimo plėtros programoje numatyta remti augalininkystę kaip vieną iš prioritetinių sričių? LJŪJS nuomone, tikslinga kaip prioritetines sritis remti gyvulininkystę, daržinininkystę ar kitas sritis, kuriančias pridėtinę vertę.

ATSAKYMAS. Dėl prioritetų teikimo augalininkystei atsakome, kad šiuo metu prioritetai augalininkystės sektoriui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones nenumatyti. Prioritetiniai sektoriai yra gyvulininkystė, daržininkystė, sodininkystė ir uogininkystė.

8. KLAUSIMAS. Pagal „Dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti nustatymo metodiką“, tėvas ir sūnus, turėdami atskiras valdas ir abu versdamiesi žemės ūkio veikla jau atitinka tris dirbtinai sukurtų sąlygų kriterijus: vienoda pavardės šaknis, tokia pati ūkio veikla, naudojasi tais pačiais sandėliais, o jei vienas kitam perleido žemės gabalėlį – tai jau ketvirtas dirbtinai sukurtų sąlygų požymis. LJŪJS nuomone, galimai susietų ūkių vertinimas turėtų būti atliekamas tik paraiškos vertinimo metu. Pagal dabar galiojančią metodiką, vertinant ūkių susietumą, yra galimybė, kad paramos gavėjai, kuriems bus liepta sugrąžinti paramą kreipsis į Europos teisingumo teismą, ir ar tada nepasikartos “numoduliuotų” išmokų situacija? LJŪJS nuomone, „Dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti nustatymo metodika“ nėra logiška, neatitinka Ministerijos viešai skelbiamos šeimos ūkių skatinimo pozicijos. Ar numatoma keisti metodiką?

ATSAKYMAS. Dėl dirbtinai sukurtų sąlygų siekiant gauti tiesiogines išmokas, atsakome, kad Galimai neteisėtų sąlygų, sukurtų siekiant gauti tiesiogines išmokas ir paramą už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 3D-560, (toliau – Metodika) parengta įgyvendinant ES teisės aktų nuostatas, Europos Komisijos bei Europos Teisingumo Teismo rekomendacijas ir remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, įskaitant ES tiesioginių išmokų teikimą ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – Programa) priemones reglamentuojančius teisės aktus. Metodikoje numatyta tvarka vykdoma pareiškėjų kontrolė yra būtina ES teikiamos paramos įgyvendinimo sąlyga.

Metodika skirta nustatyti fizinius arba juridinius asmenis tarpusavyje ir (arba) su trečiaisiais asmenimis sąmoningai suderinusius sąlygas, kuriomis siekta įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą, todėl nėra skirta trikdyti sąžiningo ūkininkavimo ar riboti šeimos narių ūkininkavimo kooperaciją .

Suprantame Jūsų nerimą dėl pagal Metodikos nuostatas įgyvendinamų paramos kontrolės priemonių, todėl, siekdami kuo didesnio aiškumo, išdėstome pagrindinius galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo principus. Paramos paraiškos, siekiant gauti tiesiogines išmokas ir paramą už plotus pagal Programos priemones, vertinamos pagal rizikos kriterijus dviem etapais:

pirmajame etape atrenkami galimai rizikingi pareiškėjai, kurie gali būti susiję: geografiniais ryšiais (sutampa kontaktiniai duomenys); ekonominiais ryšiais; funkciniais ryšiais (sutampa deklaruotų pasėlių kultūros ir vykdomos žemės ūkio veiklos pobūdis); kitais ryšiais (pvz., vienodos pareiškėjų pavardės). Kad būtų atrinkti kaip galimai rizikingi, fiziniai asmenys turi tenkinti bent 3 atrankos kriterijus, o juridiniai asmenys bent 1 atrankos kriterijų. Šiame etape atrinkti galimai rizikingi pareiškėjai nėra laikomi pažeidėjais;

antrajame etape nustatomos arba nenustatomos galimai neteisėtos sąlygos, kurios buvo sukurtos siekiant gauti paramą. Šis etapas taikomas tik atrinktiems galimai rizikingiems pareiškėjams. Taigi, atrinkti kaip galimai rizikingi pareiškėjai papildomai vertinami pagal pagrindinius rizikos kriterijus dėl galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą sudarymo atvejo::

1. teisiniais ir (arba) asmeniniais ryšiais susiję asmenys, susijusios ir partnerinės įmonės;

2. produkcijos realizacija – tikrinama pareiškėjų komercinė veikla (pvz., pirkimo–pardavimo sutartys, PVM sąskaitos faktūros, kt.);

3. sandėliavimo arba saugojimo vieta – tikrinama, ar nesutampa produkcijos sandėliavimo arba saugojimo vieta (pvz., nustatoma atliekant patikrą vietoje);

4. valdos dalijimas – pasitvirtinęs valdos dalijimo faktas.

5. veiklos tęstinumas – nustatomas laikotarpis, per kurį galimai neteisėtos sąlygos buvo sukurtos, t. y., ar per einamuosius ir praėjusius metus buvo įregistruoti juridiniai asmenys (aktualu tik juridiniams asmenims).

Jei paraiška atitinka ne mažiau kaip 3 (tris) pagrindinius rizikos kriterijus (iš kurių atitiktis kriterijams „Susiję asmenys, susijusios ir partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“ ir „Produkcijos realizacija“ yra privaloma), laikoma, kad pareiškėjas sukūrė galimai neteisėtas sąlygas siekdamas gauti paramą, tačiau taip pat turi būti papildomai įvertinami:

objektyvūs elementai, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti reglamentuose, Programoje ar Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897, nurodytų tikslų;

subjektyvūs elementai, kuriais remiantis daroma išvada, kad buvo sukurtos galimai neteisėtos sąlygos, t. y. turi būti surenkami objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo galimai neteisėtai sukuriant sąlygas, reikalingas paramai gauti.

Jeigu, atsižvelgus į visus išvardytus žingsnius galimai neteisėtoms sąlygoms gauti paramą nustatyti pareiškėjai pripažįstami sukūrę galimai neteisėtas sąlygas, parama Jiems nėra teikiama, o jau išmokėta paramos suma yra susigrąžinama, kaip numatyta atitinkamos paramos teikimo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.

Taip pat informuojame, kad Agentūra, vadovaudamasi Metodika, įvertino 2016 m. plotus deklaravusių pareiškėjų paramos paraiškas ir pareiškėjų, sukūrusių galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą, nenustatė.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad pagal Metodikos nuostatas įgyvendinama paramos kontrolė nesukuria kliūčių sąžiningam ūkininkavimui bei nesudaro sunkumų vystytis bei kooperuotis šeimos ūkiams, todėl šios ES teikiamos paramos įgyvendinimui būtinos kontrolės priemonės atsisakyti negalime.

9. KLAUSIMAS. Pažeidimų atvejais, pinigai už pritaikytas sankcijas keliauja į Europos sąjungos biudžetą. Kodėl Nacionalinė mokėjimo agentūra dažnu atveju, atlieka “baudėjos“ vaidmenį, nors patardama ir suteikdama galimybę ūkininkams pažeidimus pašalinti, prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos gerinimo? Taip pat Sąjungą domina, kokia pinigų suma 2016 metais grįžo į ES biudžetą?

ATSAKYMAS. Dėl Agentūros vaidmens atliekant paramos lėšų susigražinimą ir jų gražinimą į ES biudžetą atsakome, kad pagal Europos Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje arba paramos sutartyje numatytų reikalavimų, Nacionalinė mokėjimo agentūra privalo priimti sprendimus dėl sankcijų taikymo. Sankcijos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, masto bei sunkumo. Pabrėžtina, kad lėšos už pritaikytas sankcijas, ne „keliauja“ į Europos Sąjungos biudžetą, o grįžta į Lietuvą, t. y. per Tiesioginių išmokų ir Kaimo plėtros programas, ir yra išmokamos kitiems Lietuvos ūkininkams. Todėl Lietuvai skirta paramos pagal Tiesioginių išmokų ir Kaimo plėtros programas suma įsipareigojimams finansuoti dėl pritaikytų sankcijų nemažėja.

2016 metais pagal Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemones pritaikyta sankcijų suma sudaro apie 8 mln. Eur. Tuo tarpu išmokėta paramos suma – apie 934 mln. Eur. Be to Agentūra privalo vykdyti priežiūros ir kontrolės veiksmus, kaip tai nustatyta ES teisės aktuose, kurie reglamentuoja paramos teikimą neišskiriant paramos priemonių.

10. KLAUSIMAS. Nacionalinė mokėjimo agentūra teigia, kad investicinių projektų paraiškų vertinimas užtrunka dėl to, kad paraiškos užpildomos netinkamai, reikalingi tikslinimai ir pan. LJŪJS nuomone, reikia kiek įmanoma supaprastinti investicinių projektų paraiškos formas.

ATSAKYMAS. Dėl paramos paraiškų ir verslo plano formų supaprastinimo atsakome, kad veiklos sritims  „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ ir „Parama smulkiesiems ūkiams“ verslo plano reikalavimai yra nustatyti Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 807/2014 5 straipsnyje. Tačiau siekiant supaprastinimo minėtoms veiklos sritims buvo parengtos automatizuotos verslo plano pildymo formos, kurios yra paskelbtos ministerijos tinklalapyje www.zum.lt, taip pat ir Agentūros tinklalapyje www.nma.lt. Be to, yra viešinamos ir verslo plano bei paramos paraiškos pildymo instrukcijos, o finansinės dalies pildymui užtenka į pagalbą pasitelkti asmenį, turintį buhalterio ar finansininko išsilavinimą. Verslo plano įgyvendinimas yra taip pat reglamentuotas, ir, norint gauti paramą, reikia laikytis numatytų sąlygų, tuo labiau, kad kylant klausimams visada galima kreiptis į Agentūros ir Žemės ūkio ministerijos specialistus telefonu ar el. paštu.

11. KLAUSIMAS. LJŪJS nuomone, į žalinimo programos augalų sąrašą turėtų būti įtraukta pluoštinė kanapė. LAMMC atlikto tyrimo duomenimis, kanapės neišsekina dirvožemio, jų lapai grąžina azotą atgal į dirvožemį, o tai pagerina dirvožemio derlingumą. Kanapė, tai augalas, atbaidantis kai kuriuos kenkėjus, naikinantis ligų sukėlėjus, stabdantis piktžolių augimą, vystymąsi, o kai kurių autorių duomenimis, net stabdantis piktžolių sėklų sudygimą.

ATSAKYMAS.    Dėl žalinimo programos augalų sąrašo papildymo, atsakome, kad galimybės pluoštines kanapes panaudoti žalinimo tikslams, t. y. kaip azotą kaupiantį augalą, nematome, kadangi prie šių augalų priskiriamos tos augalų rūšys, pasėliai, kurie pripažįstami padedančiais siekti biologinės įvairovės didinimo tikslą. Šių augalų sąrašas buvo sudarytas remiantis tiek mokslininkų rekomendacijomis, tiek ir bendrąja informacija apie tradiciškai šalyje auginamas augalų rūšis, kaupiančias azotą, prisidedančias prie biologinės įvairovės skatinimo. Pluoštinė kanapė į šį sąrašą nebuvo įtraukta, kadangi tai nėra vienas iš tradiciškai (pramoniniu būdu) Lietuvoje auginamų augalų, ir nėra mokslininkų laikomas kaip azotą kaupiantis augalas ar skatinantis biologinės įvairovės vystymąsi. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad siekiant papildyti sąrašą naujomis augalų rūšimis, būtų privalu gauti Europos Komisijos pritarimą, t. y. pagrįsti įtraukiamo augalo azoto fiksacijos efektą, poveikį biologinei įvairovei didinti ir pan. Taikyti naująją tvarką būtų įmanoma tik nuo 2018 m., Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, šiuo metu nematome galimybės įtraukti šį augalą į azotą kaupiančių augalų sąrašą.

12. KLAUSIMAS. LJŪJS nariai išreiškia nepasitenkinimą Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonėms skiriamų prioritetinių balų nustatymu. Prioritetiniai balai nustatomi tokie, kad jaunieji ūkininkai nepajėgia konkuruoti su stambesniais ūkiais. Ūkio modernizavimo projekte papildomi balai buvo suteikiami pareiškėjams, kurie priklauso kooperatyvui 2 ar daugiau metų, tačiau jaunas žmogus, neseniai įkūręs verslą, dažnu atveju, kooperatyvui dar nepriklauso arba priklauso nepakankamą laiko tarpą. Siekiant gauti paramą jaunojo ūkininko įsikūrimui, prioritetiniai balai yra skiriami pareiškėjams, turintiems bent 5 ha nuosavybes teise valdomos žemės. LJŪJS nuomone, šis prioritetas aktualiausias augalininkystės ūkį kuriantiems pareiškėjams, gyvulininkystės, uogininkystės ar sodininkystės ūkį kuriantiems pareiškėjams 5 ha žemės nėra būtini, todėl, LJŪJS nuomone, šis atrankos kriterijus nereikalingas. Siekiant didinti ūkininkų aktyvumą, iniciatyvumą, tikslingiau papildomus balus būtų skirti ūkininkams, kurie visu projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu įsipareigoja dalyvauti pripažintų, ūkininkus vienijančių asociacijų veikloje. Būdami tokių asociacijų nariais ūkininkai bus skatinami ne tik būti aktyviais ir savo nuomonę išreikšti per savivaldos organizacijas, tačiau taip pat turės galimybę gauti reikiamą aktualią informaciją, konsultuotis bei sulaukti pagalbos. Taip pat pasigendama dėmesio nepalankių žemių vietovėse ūkininkaujantiems ūkininkams. Kyla klausimas, LR Žemės ūkio ministerijos  nuomone, jauniesiems ūkininkams yra užtikrinamos pakankamos konkurencinės sąlygos pasinaudoti parama?

ATSAKYMAS. Dėl atrankos balų sistemos, kuri nėra priimtina jauniesiems ūkininkams, atsakome, kad šiuo metu veiklos srityje „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ atrankos balus planuojama suteikti jauniesiems ūkininkams.

Informuojame, kad pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ taikytą atrankos kriterijų, suteikiant balus, kai nuosavybės teise valdoma ne mažiau kaip 5 ha Žemės ūkio naudmenų, planuojama keisti. Dabar yra svarstoma šį kriterijų išdėstyti taip: „Pareiškėjas paramos paraiškos teikimo metu turi daugiau ha nuosavybės teise valdomų žemės ūkio naudmenų (toliau – ŽŪN), įtrauktų į valdą, kuriuos įsipareigoja išlaikyti iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos. Už vieną ha ŽŪN suteikiama po du balus, tačiau didžiausias balų kiekis negali viršyti 10 balų.“

Pažymėtina kad pastarasis pirmumo kriterijus sudarys galimybių gauti pirmumo balus turintiems net ir 1 ha ŽŪN, todėl sąlygos lyginant su buvusia sąlyga turėti ne mažiau kaip 5 ha nuosavybės teise valdomų ŽŪN, smulkesniems ūkiams nuo šiol, siekiant gauti pirmumo balus, bus palankesnės palyginti su buvusia sąlyga.

Dėl atrankos balų skyrimo mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ūkininkaujantiems ūkininkams atsakome, kad šiuo metu numatytas toks atrankos kriterijus: „Projektas įgyvendinamas vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (pareiškėjo ūkis laikomas esančiu vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, jei šiose vietovėse yra ne mažiau kaip 50 proc. jo žemės ūkio paskirties žemės ploto (vietovės, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, yra nurodytos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu                              Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“,), kai kuriamas gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės arba mišrus ūkis, kuriame viena iš veiklų yra gyvulininkystė, daržininkystė, uogininkystė arba sodininkystė  – suteikiami 5 balai“.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad tai yra atrankos, o ne tinkamumo kriterijai, tai yra jų neatitikimas neužkerta kelio pretenduoti gauti paramą.

Pažymėtina, kad naujai dėstomiems pirmumo kriterijams dar turės pritarti Europos Komisija ir jie dar bus svarstomi Programos stebėsenos komitete, todėl tiek pirmumo kriterijai, tiek jiems skiriami balai dar gali keistis.

Dėl atrankos balų skyrimo už narystę ūkininkus vienijančiose asociacijose atsakome, kad  dalyvavimas tokiose asociacijose nėra tiesiogiai susijęs su pačio projekto kokybe. Be to praktikoje iškilo daug abejonių ir klausimų dėl kai kurių asocijuotų žemdirbių savivaldos organizacijų išduodamų pažymų teisingumo ir teisėtumo.

13. KLAUSIMAS. Ūkininkams kyla klausimų dėl apsunkintos galimybės susipažinti su nenašių žemių žemėlapio dabartiniu ir planuojamu patvirtinti planu.

ATSAKYMAS. Dėl ūkininkams kylančių klausimų dėl apsunkintos galimybės susipažinti su nenašių žemių žemėlapio dabartiniu ir planuojamu patvirtinti planu, atsakome, kad didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių išskyrimas pagal biofizikinius kriterijus yra derinamas su Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centru, kuris šiuo metu baigia įvertinti šio darbų etapo rezultatus. Tokiu būdu bus užbaigtas pirmasis vietovių atrankos etapas.

Gavus patvirtinimą dėl išskyrimo pagal biofizikinius kriterijus rezultatų teisingumo, bus atliekamas seniūnijų ekonominės veiklos įvertinimas, t. y. antrasis vietovių atrankos etapas pagal naujausius žemės ūkio valdų duomenis. Nuo šio etapo rezultatų priklausys, kurios seniūnijos pateks į remtinų vietovių sąrašą pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ nuo 2018 metų. Ekonominės veiklos įvertinimas ir jo rezultatai privaloma tvarka bus taip pat teikiami derinti ir tvirtinti Europos Komisijai. Šis darbas turėtų būti užbaigtas iki 2017 metų pabaigos.

Naujojo žemėlapio projektas, kurio versija buvo pagrįsta 2010 ir 2013 metų standartinės produkcijos reikšmėmis, 2016-02-25 buvo pristatytas Lietuvos nenašių žemių asociacijos (toliau – LNŽNA) valdybai. Ši žemėlapio versija taip pat buvo išsiųsta savivaldybėms susipažinti. Turėdami preliminarius vietovių išskyrimo rezultatus, t. y. kai bus atliktas pakartotinis seniūnijų ekonominės veiklos įvertinimas pagal naujausius žemės ūkio valdų duomenis, organizuosime susitikimą skaitmeniniam gamtinių trūkumų ir specifinių kliūčių turinčių žemės ūkio žemės plotų žemėlapiui aptarti ir teiksime jį LNŽNA tarybai apsvarstyti.

Ministerijos tinklalapyje adresu http://zum.lrv.lt/lt/teisine-informacija/tyrimai-ir-analizes galima rasti tyrimą „Gamtinių trūkumų turinčių žemės ūkio žemės plotų (mažiau palankių ūkininkauti vietovių) identifikavimas-3“, kuriame pateikiami didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių išskyrimo rezultatai, pagrįsti 2010 ir 2013 metų standartinės produkcijos reikšmėmis.

14. KLAUSIMAS. Ne paslaptis, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos biudžetas tuštėja, taigi ūkininkams kyla pagrįstų klausimų kaip bus skirstomos likusios lėšos ir kokia ateitis laukia Lietuvos ūkininkų po 2020 metų?

ATSAKYMAS. Dėl likusių paramos lėšų skirstymo atsakome, kad lėšos bus skirstomos atsižvelgiant į jau pateiktų paramos paraiškų vertinimo rezultatus, įgyvendintų projektų stebėseną ir vertinimą ir Programoje nustatytus prioritetinius principus. Dėl paramos sistemos po 2020 metų šiuo metu dar sudėtinga atsakyti, nes tik šiais metais turėtų prasidėti konsultacijos ir tyrimai dėl būsimojo laikotarpio programavimo strategijos prioritetų ir krypčių.

LJŪJS informacija