“Mes nusipelnėme teisės ūkininkauti savo šalyje“. Tokiu šūkiu jaunieji Lietuvos ūkininkai ir žemdirbiškų specialybių studentai šiandien pradėjo savo piketą Briuselyje. ES valstybių vadovams susirinkus derėtis dėl daugiametės finansinės perspektyvos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkų būrys, kurio gausią dalį sudarė Lietuvos jaunimas, išreiškė savo pasipiktinimą dėl nesąžiningos Bendrosios žemės ūkio politikos bei diskriminacijos Baltijos šalių žemdirbių atžvilgiu, kurią pagal dabartinius EK pasiūlymus numatoma tęsti ir naujuoju finansiniu laikotarpiu. Nors dangus piketuotojams negailėjo kritulių, oras nelepino, Lietuvos jaunimas buvo nusiteikęs ryžtingai ir optimistiškai. Pritariant akordeonui, skambėjo lietuviškos dainos, sušalti neleido triukšmingas šokančiųjų ratelis. Žemės ūkio rūmų pirmininkas A. Stančikas, stebėdamas linksmai, viltingai nusiteikusius Lietuvos atstovus, pabrėžė: „Šie jauni perspektyvūs žmonės – tai mūsų kaimo, mūsų žemės ūkio sektoriaus ateitis.
Šiandien jie nereikalauja nieko išskirtinio. Mes tiesiog norime atkreipti Europos Sąjungos vadovų dėmesį į tai, kokį kritinį poveikį mūsų valstybei turi žemas tiesioginių išmokų lygis. Jei mūsų teisėti reikalavimai pakelti tiesioginių išmokų lygį iki ES vidurkio bus išgirsti, jaunimas turės galimybę perspektyviai ūkininkauti Tėvynėje, perimti tėvų ūkius, jiems nebereikės emigruoti į svečias, turtingesnes ES senbuves. Šiandien savo piketu siekiame atkreipti dėmesį į nykstantį, tuštėjantį savo kaimą, į uždarinėjamas mokyklas ir kultūros namus, į jaunimą, kuris masiškai bėga iš kaimo. Europos Sąjungos senbuvės sako, kad tiesioginėms išmokoms suvienodinti reikalingas laikas. Tačiau būtent laiko mes šiandien nebeturime. Jei nenorime prarasti šių jaunų žmonių emigracijai, jei nenorime galutinai pasmerkti Lietuos kaimo sunykimui, sprendimai reikalingi jau šiandien. Tikime, kad mūsų Prezidentė, kuri savo paramą ir palaikymą mums pažadėjo dar praeito, lapkritį įvykusio piketo metu, šiandieninėse derybose padarys dėl mūsų ateities visa, kas bus jos galioje“.
