Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, šiemet 63,1 proc. sumažėjo vasarinių rapsų pasėlių. Todėl tikimasi, kad ūkininkai sės kur kas daugiau žieminių rapsų. Šiltėjant rudens ir žiemos periodui, ši kultūra gali būti sėjama ir vėliau, negu buvo rekomenduojama.
Agrotechnika nesikeičia
Profesorius Albinas Šiuliauskas sakė, kad užsitęsusi sausra neturėtų sustabdyti žieminių rapsų sėjos darbų. „Tikimasi, kad sausra dar tęsis. Todėl ūkininkai neturėtų kreipti dėmesio į tai, kad žemė yra sausa. Bet kuriuo atveju rapsus būtina sėti“, – sakė jis. A. Šiuliauskas pabrėžė, kad, esant ilgalaikei sausrai, rapsų sėjos agrotechnika neturi keistis. Praktinė patirtis ir tyrimų duomenys rodo, kad per sausrą rapsus geriau sėti tik į nuskustų ražienų laukus, nes ariant dirvas prarandama daug dregmės. „Sėti rapsus į ražieną rekomenduojama tik tada, kai ji švari. Tačiau jei ražiena ligota, piktžolėta, būtina dirvožemį suarti ir supurenti. Purenant viršutinį sluoksnį, pakertamos priešsėlinių augalų ražienos ir piktžolės, supurenamas sukietėjusios dirvos padas, į ją įterpiama priešsėlinių augalų liekanų, pabirų“, – vardijo profesorius. A. Šiuliauskas sakė, kad lemiamas veiksnys rapsams sudygti – drėgmė. Todėl manoma, kad rapsai sudygs tik rugsėjo pradžioje. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Joniškėlio bandymų stoties direktorė, mokslų daktarė Stanislava Maikštėnienė sakė, kad daugelis autorių nurodydavo optimalų žieminių rapsų sėjos laiką – rugpjūčio 5 – 10 d. Tačiau pastaruoju metu šis laikas atidedamas iki rugpjūčio 20 – 25 d. „Sėjos laikas priklauso nuo orų. Dažniausiai anksti pasėti žieminiai rapsai perželia. Todėl skubėti neverta. Pasėti vėliau rapsai spėja sukaupti maisto medžiagų ir tinkamai pasiruošti žiemai. Tačiau visada reikia atsižvelgti į meteorolgines prognozes. Jei numatomas lietingas periodas, galima truputį ir padelsti“, – sakė mokslininkė.
Dėmesys sėjomainai
Kalbinti ūkininkai teigė, kad žieminius rapsus jie augina dėl sėjomainos. „Rapsų negalima atsėliuoti. Jei į tą patį lauką rapsai grįš po trejų metų, derlius gali būti patenkinamas, jei po dvejų metų – pasėlį apniks įvairios ligos: pilkasis puvinys, šaknų gumbas. Todėl geriausia rapsus sėti ten, kur jie niekada nebuvo augę. Tada iš tokio lauko hektaro galima gauti 4-5 tonas derliaus“, – teigė žieminių rapsų augintojai. Profesorius A. Šiuliauskas sakė, kad apie 80-85 proc. visų žieminių rapsų pasėjama po žieminių ar vasarinių javų. Jie – geri priešsėliai biologine prasme, nes neturi nei bendrų ligų, nei bendrų kenkėjų. „Tačiau po javapjūtės dažnai lieka per mažai laiko tinkamai paruošti žemę rapsų sėjai. Jei dėl įvairių priežasčių suvėliname priešsėlinių javų pjūtį iki rugpjūčio vidurio, tada arba rapsus sėti vėluojame, arba juos sėjame tiesiai į ražienas ar į blogai išdirbtas dirvas. Ir vienu, ir kitu atveju mažėja rapsų derlingumas“, – sakė A. Šiuliauskas.
LAMMC Joniškėlio bandymų stoties direktorė taip pat sakė, kad žieminių rapsų sėjomainai reikėtų skirti daugiau dėmesio. „Rapsus galima sėti po žieminių ir vasarinių javų. Tačiau patirtis rodo, kad po pupinių augalų rapsų derlius būna gausesnis. Bandymų stotyje žieminius rapsus sėjome ir po kviečių, ir po žirnių. Pastebėjome, kad po žirnių žieminių rapsų derlius buvo viena tona didesnis“, – pabrėžė dr. S. Maikštėnienė.
Veislės ir sėklų norma
LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkė Eglė Petraitienė sakė, kad žemdirbiai turėtų rinktis ligoms atsparias rapsų veisles. „Nuo 2013-2014 m. LAMMC Žemdirbystės institute pradėti ir šiuo metu tęsiami lyginamieji žieminių rapsų tyrimai. Juos atliekant norima išsiaiškinti, koks Lietuvos sąlygomis auginamų įvairių veislių žieminių rapsų jautrumas ligoms, jų produktyvumas ir realcija į fungicidų naudojimą“, – dėstė dr. E. Petraitienė. Pasak mokslininkės, žieminių rapsų veislės Triangle H, Nelson H, Turan H, Remy H ir Visby H išsiskyrė mažesniu fomozės jautrumu šaknies kaklelio srityje. Tirtos veislės Rumba H, Sherpa H ir Nelson H stipriai reagavo į augalų apsaugos produktą nuo fomozės. Labiausiai sklerotiniu puviniu pažeisti buvo Rumba H, Triangle H, Belana H, Visby H ir Komando L veislių augalai. Tačiau panaudojus fungicidus žydėjimo metu ir žydėjimo tarpsnio viduryje žieminių rapsų veislės buvo mažiau pažeistos sklerotiniu puviniu. „Iš tirtų veislių Rumba H, Triangle H, Bellana H, Sareo H, Petrol H, Compass H, Komando L ir Cult L stipriai reagavo į augalų apsaugos produktą nuo sklerotinio puvinio. Mažiausiai verticiliozė pažeidė Bagira H, Carlo H, Petrol H, Technic H, Compass H ir Cult L veislių augalus“, – sakė mokslininkė. Pirmųjų metų tyrimų duomenimis, įvertinus žieminių rapsų veislių žiemojimą, jautrumą grybinėms ligoms ir produktyvumą, kaip tinkamiausios atrinktos Rumba H, Abakus H, Belana H, Sherpa H, Turan H, Visby H, Komando L ir Cult L veislės.
LAMMC Joniškėlio bandymų stoties direktorė žieminių rapsų augintojams patarė labai gerai apskaičiuoti sėklų normą. „Geriau, kai žieminių rapsų pasėlis yra retesnis nei tankesnis. Tada jis tolygiau subręsta, derliui išdžiovinti reikia mažiau sąnaudų. Užtenka hektare pasėti 3-3,5 kg sėklų. Šiais metais bandymų stotyje sėjome apie 3 kg žieminių rapsų sėklų į hektarą ir nukūlėme 4,5-5 tonas derliaus. Tai yra labai gerai“, – pridūrė mokslininkė.
Informacija:2015 m. rugpjūčio 12 d. „Valstiečių laikraštis“ Nr. 65 (9497), žurnalistė Jolita Žurauskienė