V.BUIVYDAS: „DALYVAUDAMI ŽŪR VEIKLOJE ŽINOME, KAD Į MŪSŲ NUOMONĘ BUS ATSIŽVELGIAMA”

2018_02_22_07_08_25_StartŽemės ūkio rūmų taryba 2018 m. sausio 30 d. patvirtino Žemės ūkio rūmų renginių ir iniciatyvų planą, skirtą atkurtos Lietuvos valstybės 100 –mečiui paminėti. Viena iš iniciatyvų – pasidalinti Žemės ūkio rūmų organizacijų lyderių mintimis apie nuveiktus darbus, pasiektus rezultatus ir ateities vizijas. Tęsiame pokalbių ciklą. Šį kartą kalbiname Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininką Vytautą BUIVYDĄ.

Šių metų vasario mėn. įvyko Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) suvažiavimas. Kolegos jus išrinko pirmininku. Dar išrinkti du vicepirmininkai ir devyni tarybos nariai. Priminkite, kada LJŪJS buvo įkurta, kiek jūsų vadovaujamoje organizacijoje yra narių?

Idėja kilo 2013 – aisiais, kai grupė ūkininkų keliavo į protesto akciją Briuselyje siekti didesnio biudžeto kaimui 2014-2020 m. laikotarpiui. Pasitarėme ir 2014 m. sausio mėnesį įkūrėme LJŪJS. Šiuo metu mūsų organizacijoje aktyviai dalyvauja apie 230 narių, tačiau yra daug potencialių narių. Pavyzdžiui, FB mūsų veikla domisi net apie 4600 žmonių. Reta žemdirbių organizacija turi tiek daug FB pasekėjų.

LJŪJS yra išskirtinė organizacija, vienintelė tokia Lietuvoje, kurios narių amžius ribojamas. Kaip elgiatės su tais, kurie jau peržengia 40 m. ribą? Manau, jiems labai nesinori palikti šią organizaciją? Ar jie automatiškai išbraukiami iš sąjungos sąrašo, ar kaip kitaip darote?

Taip, laikas negailestingas. Jau turime kelis tokius narius. Pavyzdžiui, neseniai 40 – ies metų ribą peržengė labai aktyvus mūsų organizacijos narys Rimantas Šerlinskas. Jis yra mūsų organizacijos siela, todėl su juo išsiskirti būtų labai sunku. Bet juk niekas nedraudžia mums bendrauti. Svarstėme galimybę 40 metų ribą peržengusiems itin svarbiems LJŪJS nariams suteikti kokį nors ypatingą statusą. Sprendimas dar nepriimtas, bet didelė tikimybė, kad kažką sugalvosime.

Apibūdinkite LJŪJS narį, kaip jis atrodo: koks ūkio dydis, kokia žemės ūkio veikla užsiima, ką augina?

Jeigu politikai nori susidaryti tikrąjį vaizdą apie jaunuosius ūkininkus, tai turėtų susitikti su mūsų organizacijos nariais. Absoliuti LJŪJS narių dauguma ūkininkauti pradėjo savo jėgomis. Mes esame tikrieji besikuriantys ūkininkai, pradedantys nuo minimalių plotų. Vidutinis LJŪJS narių ūkis yra apie 10 ha. Esame neturtingi, mums sunku konkuruoti, tačiau mes įrodome, kad Lietuvoje vis dar įmanoma pradėti ūkininkauti. Nebūtina turėti daug žemės. Žinoma, mes neužsiimame augalininkyste – mes auginame daržoves, uogas, imamės alternatyvių žemės ūkio šakų.

LJŪJS yra ŽŪR narė. Kuo dalyvavimas šioje organizacijoje jums svarbus, naudingas?

Argumentai labai aiškūs – dalyvaudami ŽŪR veikloje žinome, kad į mūsų nuomonę bus atsižvelgiama. Esame per maža organizacija tiesiogiai bendrauti su Vyriausybe ar Seimu. Labai svarbu, kad tiek buvę, tiek esami ŽŪR vadovai bei ŽŪR tarybos nariai supranta jaunųjų ūkininkų problemas.

Pateikite kokį nors pavyzdį, kai būtent dėl dalyvavimo ŽŪR jums pavyko pasiekti savo tikslų?

Dabar su apmaudu prisimename laikus, kai jaunieji ūkininkai Lietuvoje galėjo gauti paramą ūkiui įsikurti tik valdę didesnius nei 40 ha ūkius. ŽŪR pastangomis pavyko ištaisyti politikų padarytą klaidą. Turime dar vieną tikslą – įrodyti, kad parama jauniesiems ūkininkams būtų skiriama ir tokiu atveju, kai jie nuosavos žemės neturi, o dirba tik ją nuomodami.

LJŪJS tarptautinė veikla. Esate ES jaunųjų ūkininkų (CEJA) tarybos nariai. Ar tai bendravimas pažintiniais tikslais, ar yra toliau siekiančių tikslų?

Per metus 4-5 kartus mūsų organizacijos atstovai vyksta į Briuselį, kur įsikūrusi CEJA taryba. Jos veikloje dalyvauja visų ES šalių jaunųjų ūkininkų organizacijos. Kaimynai lenkai į CEJA siunčia net dvi jaunųjų ūkininkų organizacijas. Ar svarbus dalyvavimas? Labai svarbus. Štai pernai kaip tik padedant CEJA kai kurios ES narės nusprendė skirti paramą jauniesiems ūkininkams naudotai žemės ūkio technikai įsigyti. Ir šiuo atveju mums padėjo ŽŪR, nors stambieji ūkininkai mūsų problemų nesuprato. Taigi dabar jaunieji ūkininkai turi galimybę pasirinkti – pirkti naują ar jau naudotą techniką. CEJA prisideda rengiant ES bendrąją žemės ūkio politiką po 2020 – ųjų ir ypač paramą jauniesiems ūkininkams, nes senstantys ūkininkai – problema ne tik Lietuvoje.

Kokius klausimus nagrinėjote vasario mėnesį įvykusiame suvažiavime?

Diskutavome dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo. Manome, kad įstatymą reikia tobulinti. Mums šis įstatymas yra gyvybiškai svarbus. Pavyzdžiui, pirmenybė įsigyti žemę numatyta ūkininkaujantiems šalia. O mes, jaunieji ūkininkai, pradedame ūkininkauti, taigi nuosavos neturime, geriausiu atveju nuomojame žemę. Parengėme pasiūlymus Vyriausybei bei ŽŪM ir juos pateiksime apsvarstę artimiausiame ŽŪR tarybos posėdyje.

Beje, CEJA organizacijoje iš kolegų lenkų sužinojome, kad šioje šalyje jauniesiems ūkininkams, dalyvaujantiems ūkių modernizavimo programose, taikoma pirmenybė. To sieksime ir savo šalyje – Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas pritarė mūsų pasiūlymui. Be to, siūlysime mažinti paramos dydį ir didinti paramos sklaidą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui.

Emigracijos tema. Jūs ūkininkauti pradėjote užsidirbęs lėšų kitose šalyse? Ar yra einančių šiuo keliu?

Yra net tokių LJŪJS narių, kurie dar dirbdami kitose šalyse jau kuria ūkius Lietuvoje – vieni šeimos nariai dirba emigracijoje ir siunčia pinigus į Lietuvą, kur kiti šeimos nariai ūkininkauja bei samdo kitus žmones, perka gyvulius ar plečia ūkius. Jie sugrįš, tik jiems reikia padėti. Iš savo patirties žinau, kaip jiems sunku. Štai ir mano norai ūkininkauti ir plėsti ūkį yra dideli, bet neturiu tokių galimybių. Anksčiau dirbau kitose šalyse, dabar papildomai dirbu Lietuvoje, kad galėčiau investuoti į savo ūkį. Tikiuosi, kad ateityje galėsiu išsilaikyti dirbdamas tik savo ūkyje. Šiuo metu nuomoju apie 70 ha žemės, turiu 25 mišrūnus galvijus. Tikslas – savo ūkyje auginti grynaveislius mėsinius galvijus.

Be kita ko, V.Buivydas su bendraminčiais ir investuotojais iš Olandijos, kuria didžiausią Lietuvoje 20 ha šilauogių ūkį. Šįmet – pirmasis derlius. Skaičiuojant būsimą ūkio sukuriamą pridedamąją vertę, jis prilygtų 1000 ha augalininkystės ūkiui. Nedaug žemės, didelė pridedamoji vertė, kuriamos darbo vietos nykusiame kaime ir akibrokštas teigiantiems, kad Lietuvos kaimas yra pasmerktas išnykti. Vytautas yra šio projekto vadovas. Stebėsime, kaip jam sekasi ir informuosime zur.lt skaitytojus.

ŽŪR informacija

552 Total Views 1 Views Today