Ūkininkai Briuselyje šėlioja be estų: „Bet mūsų čia daug“

Lietuviai dainuoja – be dainų mes negalime. Ir ką tik prezidentė Dalia Grybauslaitė stabtelėjo prie mūsų. Protestas prasideda kaip planuota – apie 16 val. Lietuvos laiku“, – sakė  Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas Vytautas Buivydas.   

Spalio 18-ąją, Briuselyje vyksta Europos Vadovų Tarybos pasitarimas. Jis – svarbus ūkininkams, nes jo metu bus tariamasi dėl žemės ūkio finansavimo. Plakatai iškalbūs „Mes čia apsikarstėme plakatais. Nes labai svarbu, kad pagaliau naujųjų ES valstybių ūkininkus pasiektų bent jau tokio dydžio tiesioginės išmokos, kurios prilygstų vidurkiui“, – kalbėjo V.Buivydas.  Jo teigimu, žemdirbiai protesto akciją sutrengė prie Schumanno žiedo – ten pat, kur prieš kelerius metus buvo atsigabenę traktorių.    „Mes norime atkreipti Europos vadovų, besirenkančių į susitkimą, dėmesį į šią problemą – tiesiogines išmokas. Esame nepavydėtoje situacijoje. Juk mums mokamos išmokos nesiekia nė 70 proc. vidurkio“, – priminė V.Buivydas. „Lygioje Europoje – lygios šalys“. „Nežlugdykite mūsų kaimo“. „Europoje – lygios sąlygos“. Tai – keletas šūkių, juoduojančių ryškiai geltonuose plakatuose.   Pasak V.Buivydo, protesto metu žemdirbiai gavo progą padiskutuoti su Lenkijos europarlamentaru Czeslawu Adamu Siekierski, o taip pat eurokomisaro Philo Hogano atstovais. Įteikė peticijas Vakaropo žemdirbiai įteikė peticijas Europos Parlamentui bei Komisijai, taip pat Ph.Hogano patarėjui. „Pastarasis mus išklausė. Jo teigimu, finansų pokyčiai yra susiję su „Brexet“. Didžioji Britanija juk buvo biudžeto donorė. Tačiau esą ir pačios valstybės – ES narės turi skirti daugiau dėmesio savo žemdirbiams, sutelkti deryboms savo politikus iš Žemės ūkio bei Finansų ministerijų, vyriausybės. Taigi reikia ne tik Europoje protestuoti, bet ir Lietuvoje, kad biudžetas būtų tinkamai išdalintas. Mes, žemdirbiai, užsikabinome. Manome, kad grįžus į Lietuvą taip pat prireiks protesto akcijų“, – lrytas.lt sakė V.Buivydas.  Peticijoje surašyti penki svarbiausi Lietuvos ūkininkų reikalavimai.  Pasak Briuselyje esančios Lietuvos žemės ūkio rūmų Tarptautinio skyriaus vedėjos Vaidos Leščiauskaitės, išmokų padidinimas iki ES vidurklio – tik vienas reikalavimų. „Nėra teisinga, kad Lietuvos žemdirbius pasiekiančios išmokos yra labai menkos, pagal dydį – vos trečios nuo galo. Ir iki 2025-ųjų, pagal dabartinius planus, jos pakiltų tik iki 80 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio. Antra, teigiama, kad sumažinus kaimo plėtros biudžetą valstybės narės turi padidinti savo pridedamąją dalį. Bet tai neteisinga, nes ES valstybių finansinės galimybės labai skirtingos.  Jei kaimo plėtra priklausys nuo to, kiek Lietuva galės paremti ūkius savo lėšomis, mums konkurencijos sąlygos bus labai blogos.  Kiti reikalavimai – reikia ir programų administravimą supaprastinti, ir paramos jauniems ūkininkams, nes būtina kaime užtikrinti kartų kaitą. Paramos reikia ir naujiems žemės ūkio veikloos besiimantiems žmonėms.  Paskutinis reikalavimų – kad kaimo plėtros finansavimas būtų bent jau toks, koks yra šiuo metu. Atrdodo, kad esame išgirsti. Ph.Hogano patarėjas patikino, kad mūsų reikalavimai teisėti ir kad už visa tai turime kovoti, nes paskui bus per vėlu“, – kalbėjo V.Leščiauskaitė.   Pernakvoję Briuselyje žemdirbiai penktadienį autobusu patrauks namo. Guodžia žodžiais  „Gyvename pažadais, kad šios paramos sąlygos bus vienodinamos, bet Lietuva gauna mažiau nei 70 proc. ES paramos vidurkio, nors planavome iki dabar pasiekti bent 90 proc. Po šios protesto akcijos gali būti ir jų ir daugiau“, – ELTA agentūrai dar prieš vykdamas į Briuselį sakė Lietuvos žemės ūkio rūmų vadovas A.Svitojus. Pasak kartu su žemdirbiais Briuselyje protestavusio Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovo Algio Baravyko, tikslas – gauti vidutinę išmoką jau 2021–2027 m. laikotarpiui.  Parama vis menkesnė 2021–2027 m. laikotarpiu Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai numatoma skirti apie 4,558 mlrd. eurų, o tai yra 5,2 proc. mažiau nei 2014–2020 m. Siūlomas tiesioginių išmokų vienodinimo scenarijus rodo, kad šis procesas ir toliau vyks labai lėtai. Išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. punktus kasmet ir tik 2027 m. Lietuvai skriamos tiesioginės išmokos turėtų pasiekti 204 eurus už hektarą – 79 proc. ES vidurkio. ES tiesioginių išmokų vidurkis – apie 266 eurus už hektarą. Pusė šalių yra žemiau šio vidurkio. Tuo metu Belgija, Nyderlandai ir Graikija gauna didžiausias išmokas.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/musu-zeme/naujienos/2018/10/18/news/ukininkai-briuselyje-selioja-be-estu-bet-musu-cia-daug–7945281/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

55 Total Views 3 Views Today