TIESIOGINĖS IŠMOKOS 2015-2020 M.

Pateikiama apibendrinta informacija apie ES tiesiogines išmokas (TI) naujuoju 2015-2020 m. finansiniu laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. TI struktūra iš esmės skirsis nuo dabartinės, t.y. buvusios 2007-2014 m. laikotarpiu.

Taip pat reikia paminėti, kad ūkininkai ir toliau turės laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – GAAB) reikalavimų, kurių apimtis išliks panaši kaip ir dabar galiojančiame GAAB įsakyme. Numatoma, kad pareiškėjams ir toliau bus mokamos nacionalinės išmokos (PLNP) Vyriausybei tam kasmet skyrus lėšų.

1 pav. Tiesioginių išmokų voko paskirstymas Lietuvoje nuo 2015 m.

 

ES tiesioginės išmokos – tik aktyviems ūkiams

Nuo 2015 m. ES tiesioginės išmokos gali būti skiriamos tik aktyviems ūkininkams. Tokia nuostata yra įtvirtinta Europos Tarybos ir Parlamento Reglamente Nr. 1307/2013, remiantis kuriuo yra skiriamos tiesioginės išmokos visose ES valstybėse narėse.

Išmokos neskiriamos subjektams, kurie:

1.  Eksploatuoja oro uostus,

2.  teikia geležinkelio paslaugas,

3.  eksploatuoja vandens valymo įrengimus,

4.  teikia nekilnojamojo turto paslaugas,

5.  eksploatuoja nuolatines sporto ir pramogų aikšteles.

Tačiau subjektai, vykdantys bent vieną iš nurodytų veiklų, gali pateikti įrodymus dėl žemės ūkio svarbos jų veikloje pagal vieną iš šių kriterijų:

a) subjekto metinė tiesioginių išmokų suma sudaro bent 5 % visų pajamų, kurių jis gavo iš ne žemės ūkio veiklos;

b) subjekto vykdoma žemės ūkio veikla nėra nereikšminga;

c) subjekto pagrindinė veikla ar įmonės tikslas yra žemės ūkio veiklos vykdymas.

Pavyzdžiui, jei pareiškėjas, teikiantis nekilnojamo turto paslaugas, įrodo, kad jo pajamos iš žemės ūkio (visa ES parama, įskaitant tiesiogines išmokas, priskiriama prie žemės ūkio pajamų) sudaro bent 5 proc. nuo jo ne žemės ūkio pajamų, jis pagal ES reikalavimus (įtvirtintus Reglamentu) – „Aktyvus ūkininkas“  ir jam parama turi būti skiriama.

Visi pareiškėjai, atitikę aktyvaus ūkininko reikalavimus, tikrinami ar vykdo valstybių narių nustatytą minimalią žemės ūkio veiklą.

Europos Komisijai griežtai draudžiant minimalią veiklą sieti su gyvulių laikymu, Lietuvos institucijos siekia, kad visi pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir neturintys gyvulių – turėtų jas du kartus nušienauti. Šiuo metu aiškinamasi su Komisija, ar toks reikalavimas nepažeistų tarptautinės konkurencijos sąlygų bei kaip turėtų būti vykdoma tokių  plotų (pievų) kontrolė.

Tikimės, kad minimalios veiklos apibrėžimas bus suderintas su Komisija 2014 m. spalio mėn. Atkreipiame dėmesį, kad pareiškėjams, kurie užsiima aktyvia žemės ūkio veikla, t.y. realiai ūkininkauja, laiko gyvulius, augina pasėlius, šienauja ne mažiau kaip du kartus per metus – aktyvaus ūkininko sąvokos apibrėžimas neturėtų kelti papildomų keblumų.

Detaliau apie kiekvieną schemą:

-       pagrindinė išmoka už plotus – tokiu pačiu principu kaip ir iki šiol mokama išmoka.

-       „Žalinimo” išmoka

-       Jaunųjų ūkininkų išmoka

-       Susietoji parama

-       Perskirstymo išmoka

„Žalinimas” arba išmoka už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą

„Žalinimas” – naujas Tiesioginių išmokų elementas. Tai išmoka už visą deklaruotą (tinkamą paramai tiesioginėms išmokoms) plotą, skiriama tuo atveju, jei pareiškėjas laikosi visų nustatytų „Žalinimo“ reikalavimų.

2 pav. Žalinimo reikalavimai

*2 pav. svarbu atkreipti dėmesį, kad ūkiams, kuriuose žolinės kultūros (vienmetės ir daugiametės pievos arba kiti žoliniai augalai) arba pūdymui palikta žemė užima 75 proc. arba daugiau ariamos arba visos deklaruojamos žemės ploto, o likęs ariamos žemės plotas sudaro ne daugiau kaip 30 ha – tiek pasėlių įvairinimo, tiek ir EFA išskyrimo reikalavimai užskaitomi automatiškai. Taigi, „Žalinimo” išmoka bus mokama, jeigu pareiškėjas:

-       laikysis visų nustatytų „Žalinimo” reikalavimų arba

-      deklaruos žolines kultūras arba pūdymus, kurie užims 75 proc. arba daugiau ariamos žemės arba viso deklaruojamo ploto, likusiai ariamos žemės daliai neviršijant 30 ha arba

-       deklaruos mažesnį nei 10 ha ariamos žemės plotą ir

-       išlaikys valdoje esantį daugiamečių ganyklų plotą arba

-       ūkininkaus ekologiškai – ekologiniams ūkiams „Žalinimas“ užskaitomas automatiškai ir skiriama išmoka.

Apžvelgsime kiekvieną iš trijų „Žalinimo“ reikalavimų.

1. Pasėlių įvairinimas

Kaip parodyta 2 pav. ūkiams, dirbantiems 10 ha ir daugiau ariamos žemės, reikia auginti bent 2 skirtingus pasėlius. Jeigu dirbama 30 ha ir daugiau ariamos žemės – reikia auginti bent 3 skirtingus pasėlius. Svarbu paminėti, kad ariamoje žemėje auginti skirtingus pasėlius yra metinis pareiškėjo įsipareigojimas. Tai -  ne sėjomaina, todėl nebus tikrinama, ar tame pačiame lauke ta pati kultūra nėra auginama du ar daugiau metus iš eilės.

Šio „Žalinimo“ reikalavimo tikslas – gerinti dirvos struktūrą, kadangi pagal Europos Komisijos atliktus tyrimus – monokultūrų (t. y. tik vieno pasėlio) auginimas alina dirvožemį ir neleidžia jam atsistatyti. Siekiant to išvengti – pareiškėjams ES lygiu įvedamas reikalavimas auginti daugiau nei vieną pasėlių rūšį.

2. Daugiamečių pievų išlaikymas

Reikalavimas išlaikyti daugiametes ganyklas, t.y. jų neišarti ar kaip kitaip keisti jų paskirtį, taikomas visiems ūkininkams. Tačiau už šio reikalavimo nesilaikymą bus baudžiama, kai:

-       visos Lietuvos mastu daugiamečių ganyklų plotas (lyginant ir su visu deklaruotu žemės ūkio naudmenų plotu) sumažės daugiau kaip 5 proc. palyginus su 2012 m. deklaruotu daugiamečių plotu, prie kurio bus priskaičiuoti ir 2015 m. deklaruoti nauji daugiamečių plotai ir

-       išarto ar kaip kitaip pakeisto daugiametės ganyklos ploto pareiškėjas neatstatys toje pačioje ar kitoje vietoje arba

-       visais atvejais išarus arba pakeitus aplinkai jautrios daugiametės pievos paskirtį (šlapynės ir durpynės, esančios NATURA 2000 teritorijoje).

Šio „Žalinimo“ reikalavimo tikslas – ES mastu išsaugoti esamus daugiamečių pievų ir ganyklų (žalienų) plotus. To siekiama, kadangi tyrimais įrodyta, jog daugiamečių žalienų plotai stipriai prisideda prie klimato kaitos mažinimo, sulaikydami, t. y. mažindami į aplinką išmetamo CO2 kiekius.

3. Ekologiniu požiūriu svarbių vietovių (EFA) išskyrimas

Kaip parodyta 2 pav. ūkiams, dirbantiems 15 ha ir daugiau ariamos žemės taikomas reikalavimas bent 5 proc. ariamos žemės ploto arba ploto, atitinkančio 5 proc. deklaruojamos ariamos žemės plotui, atidėti ekologiniu požiūriu svarbių vietovių (EFA) išskyrimui.

Nuspręsta, kad 2015 m. EFA sudarys tik pūdymas ir azotą fiksuojantys augalai. Planuojama, kad, siekiant deklaravimo tikslumo ir tinkamo sistemų adaptavimo, kraštovaizdžio elementus (tvenkiniai, grioviai, medžių grupės ir medžių eilės) bei apsaugines juostas pareiškėjai galės deklaruoti nuo 2018 m.

Lentelė. Azotą fiksuojančių augalų, tinkamų EFA ploto užskaitymui, sąrašas

Šio „Žalinimo“ reikalavimo tikslas – biologinės įvairovės išsaugojimas kaimiškose vietovėse. Tuo tikslu dalį ariamos žemės įpareigojama atidėti plotams, kuriuose tam sudarytos sąlygos.

3 pav. EFA reikalavimo įvykdymo pavyzdys

Pagal 3 pav. abu pareiškėjai atitiko EFA reikalavimus, kadangi atidėjo bent 5 proc. deklaruojamos žemės EFA‘i.

Jaunųjų ūkininkų išmoka

Tai – papildoma išmoka už plotą. Šia iniciatyva visos ES mastu stengiamasi pritraukti jaunąją kartą užsiimti žemės ūkio veikla. Šios schemos finansavimui galėjo būti skiriama iki 2 proc. tiesioginių išmokų voko dalies. Didžiausias remtinas plotas – 90 ha. Šią išmoką galės gauti ūkininkai ne vyresni kaip 40 metų amžiaus ir kurie žemės ūkio valdą kuria pirmą kartą arba yra įkūrę ne anksčiau kaip prieš 5 metus: nuo valdos įkūrimo metų priklausys galima išmokų teikimo trukmė.

Lietuva schemai nuspendė skirti 1,75 proc. tiesioginių išmokų bendros sumos.

Kiekvienais metais jaunojo ūkininko išmoka bus apskaičiuojama taip:

-          identifikuojami pareiškėjai (jų skaičius ir deklaruojamas naudmenų plotas), kurie yra ne vyresni kaip 40 metų amžiaus ir valdą įkūrę ne anksčiau kaip prieš 5 metus,

-            pareiškėjų, kurie deklaravo >90 ha plotą, skaičiuojama, kad deklaravo 90 ha plotą,

-           Siekiant apskaičiuoti išmoką už hektarą – Tiesioginių išmokų voko dalis dalinama iš apskaičiuoto bendro minėtų pareiškėjų deklaruoto ploto (apriboto ties 90 ha ūkiui),

-          Išmoka (už hektarą) negali būti didesnė nei 25 proc. vidutinės šalies hektarinės išmokos, gaunamos visą Tiesioginių išmokų voką (2019 m.) dalinant iš visos deklaruotos žemės ploto (2015 m.).

-          Atsižvelgiant į minėtus apribojimus, didžiausia galima jaunojo ūkininko išmoka – apie 159 Lt/ha arba apie 14,3 tūkst. Lt pareiškėjui. Tačiau išmoka mažėtų – jeigu didėtų jaunųjų ūkininkų deklaruotas plotas.

4 pav. Jaunojo ūkininko išmokos skaičiavimo pavyzdys

5 pav. pateiktas skaičiavimų pavyzdys rodo, kad kuo didesnis ūkis – tuo mažesnė ūkio gaunama vidutinė išmoka už hektarą. Tačiau tai – tik skaičiavimų pavyzdys. Tikslūs išmokų dydžiai paaiškės po 2015 m. deklaravimo.

Savanoriškoji susietoji parama

Tai papildoma parama pareiškėjams už einamųjų metų gamybą. Parama gali būti mokama už deklaruotus plotus – pasirinktuose augalininkystės ir/arba už gyvulius – pasirinktuose gyvulininkystės sektoriuose. Šiai schemai galima skirti iki 13 proc. Tiesioginių išmokų bendros sumos. Ši dalis gali būti padidinta dar 2 proc. punktais, skiriant bent 2 proc. Tiesioginių išmokų bendros sumos baltyminiams augalams remti. Todėl teoriškai, savanoriškajai susietajai paramai galima skirti iki 15 proc. Tiesioginių išmokų bendros sumos.

Lietuva, siekdama kuo galima stipriau remti gamybą, nusprendė susietajai paramai skirti visus 15 proc. Tiesioginių išmokų bendros sumos.

6 pav. Susietosios paramos paskirstymas Lietuvoje 2015 m.

Reikia atkreipti dėmesį, kad 6 pav. pateikti išmokų dydžiai – negalutiniai. Jie keisis, keičiantis remtinam objektų skaičiui. Jei, pavyzdžiui, pieninių bulių skaičius išaugtų dvigubai, lyginant su dabartiniu, numatytas išmokos dydis sumažėtų per pusę.

Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama

Lietuvai, kaip ir kitoms valstybėms narėms, toliau taikančioms dabartinę vienkartinės išmokos už plotus schemą (VIPS), leista iki 2020 m. mokėti nacionalines išmokas iš šalies biudžeto, kurios bus vadinamos Pereinamojo laikotarpio nacionaline parama (PLNP). Pabrėžtina, kad tai – ne ES, o nacionalinė parama, papildanti ES tiesiogines išmokas.

Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad PLNP galės būti mokamos tik pagal už 2013 m. skirtų nacionalinių išmokų sąlygas. Tai reiškia, kad jei, pavyzdžiui, pareiškėjas už 2013 m. gavo nacionalines išmokas už 2006-2007 m. kvotos metais parduotą pieną, tai iki pat 2020 m., atitikęs bendras paramos sąlygas, gaus išmoką už 2006-2007 m. kvotos metais parduotą pieną. Pats išmokos dydis turės būti mažinamas lyginant su atitinkama išmoka, mokėta už 2013 m. Pavyzdžiui, jei už 2013 m. žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta nacionalinė išmoka už pieną (pristatyto 2006-2007 kvotos metais) yra 65 Lt/t, tai už 2015 m. ši išmoka galės siekti apie 49 Lt/t (75 proc. 2013 m. lygio), o už 2020 m. – apie 32,5 Lt/t (50 proc. 2013 m. lygio). Toks proporcingas nacionalinių išmokų mažinimas turės būti taikomas kiekvienam sektoriui.

7 pav. Nacionalinių išmokų mažinimas 2015-2020 m., atsižvelgiant į 2013 m. išmokas, proc.

7 pav. pateiktos nacionalinių išmokų mažinimo gairės, remiantis Tiesioginių išmokų reglamentu, kuriuo leidžiama ir toliau mokėti nacionalines išmokas. Nors dabar galiojančiame Reglamente buvo įtvirtinta nuostata, kad nacionalines išmokas valstybės narės gali mokėti tiktai tol, kol pasiekia joms nustatytą 100 proc. Tiesioginių išmokų lygį. Todėl 2012 m. turėjo būti paskutiniai, kuomet Lietuva galėjo mokėti nacionalines išmokas.

PRIEDAS

Pateikiame keleto teorinių ūkių išmokų skaičiavimo pavyzdžių: kaip naujuoju laikotarpiu bus skaičiuojamos išmokos pareiškėjams, atitikusiems visus paramos tinkamumo reikalavimus.

1 lentelė. Ūkio  A numatomos išmokos 2014-2019 m.

Iš duomenų matyti, kad ūkio A (10 melžiamų karvių ir 30 ha), kuris yra priskiriamas jaunajam ūkiui, išmokos didėja net 50 proc. ir 2019 m. jau siekia beveik 900 Lt/ha (260 EUR/ha). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas jaunojo ūkininko išmoką gali gauti ilgiausiai 5 metus nuo valdos įkūrimo metų. Tad šiuo atveju pareiškėjas, pirmą kartą deklaravęs valdą 2014 m., jaunojo ūkininko išmoką galės gauti tik iki 2018 m. Jei ūkis būtų valdą įkūręs ir deklaravęs 2015 m. pirmą kartą – jaunojo ūkininko išmoką būtų galėjęs gauti iki 2019 m.

2 Lentelė. Ūkio  B numatomos išmokos 2014-2019 m.

Iš 2 lentelės ir paveikslėlio duomenų matyti, kad stambaus ūkio B, turinčio 200 melžiamų karvių ir 500 ha ir kuris nėra jaunasis ūkininkas, parama taip pat didėja. Išimtis yra tik 2015 m.

3 lentelė. Ūkio  C numatomos išmokos 2014-2019 m.

Pagal 3 lentelės duomenis, stambiam augalininkystės ūkiui C, kuriam neskiriamos nacionalinės išmokos ir jis nėra jaunasis ūkininkas, vienintelės priskaičiuotos išmokos – tai ES tiesioginės išmokos už deklaruotą plotą (įskaitant Žalinimo ir išmoką už pirmuosius hektarus).

 

Ši smulki tik keletą teorinių ūkių apimanti išmokų skaičiavimo analizė parodo, kad naujuoju laikotarpiu didžiausio paramos augimo gali tikėtis smulkesni gyvulininkystės ūkiai, ypatingai jaunieji ūkininkai. Labiausiai paramos didėjimas pristabdytas stambiems augalininkystės ūkiams, auginantiems grūdines kultūras, už kurias papildomai neskiriamos nei nacionalinės, nei susietosios ES tiesioginės išmokos.

 

Žemės ūkio ministerijos informacija.